Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Liustracija ir desovietizacija

Paulė Kuzmickienė. Brangus Cvirka, arba Ką sužinosime naujo už 42 tūkstančius eurų apie Cvirką?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugpjūčio 17 d. 22:01

25     

    

Paulė Kuzmickienė. Brangus Cvirka, arba Ką sužinosime naujo už 42 tūkstančius eurų apie Cvirką?

Kultūros taryba nusprendė 42 tūkst. eurų paremti projektą, kuris padės surasti Petro Cvirkos paminklo Vilniuje likimą.

Buvo ne viena diskusija ir svarstymai. Prieš metus liepos 17-ąją, beveik minint Lietuvos okupacijos, Cvirkos, Venclovos ir kitų pasirašytos deklaracijos dar ne jubiliejinę sukaktį, Lietuvos rašytojų sąjunga surengė diskusiją apie Vilniaus viešąsias erdves. Bet labiausiai – apie Cvirkos paminklą. Ne už brangiai, neišlaikant pusiausvyros tarp skirtingoms nuomonėms atstovaujančių – iš vienuolikos kalbėtojų viena buvau kitos nuomonės.
Pasisakiau už P. Cvirkos, vienu metu buvusio ir rašytoju, ir Lietuvos išdaviku, ir ideologiniu kolaborantu, ir dvasinę rašytojų prievartą vykdžiusio asmens paminklo nukėlimą, ir erdvės išlaisvinimą. Visi kiti – už paminklo išsaugojimą.

Po šios diskusijos galėjau atsidurti už grotų su dar dviem kolegomis, nes pasakyta tiesa apie Cvirką nepatiko jo anūkui ir dėl to jis kreipėsi į prokuratūrą. Taip, kaip nutikdavo 1957 metais, paminklo pastatymo metais, ar Cvirkos taip mylėto ir šlovinto Stalino valdymo laikais.

Kas buvo per diskusijas sužinota ir ko atžinoti jau nepavyks? Pabandysiu sutaupyti mūsų pinigų pasakydama faktus.

Priešiškos nepriklausomos Lietuvos valstybei ir valdžiai pažiūros Cvirkos gyvenime ėmė formuotis nuo pat jo jaunystės. Jis nieko neverčiamas, sąmoningai pasirinko propaguoti bolševikines (taip tuo metu oficialiai vadinosi Komunistų partija) idėjas.

Dar besimokydamas Kauno Dailės mokykloje P. Cvirka savo bendrabučio kambaryje nukabino Vytį ir vietoj jo pakabino kūjo ir pjautuvo simbolį, uoliai koneveikė tikėjimą ir susirašinėjo su Maskvoje leidžiamo bolševikų leidinio „Priekale“ dirbusiais Vincu Kapsuku bei Zigmontu Aleksa-Angariečiu.

P. Cvirka net devynerius metus stengėsi pelnyti komunistų palankumą. 1939-aisiais šis rašytojas iš paprasto sovietų simpatiko jau buvo tapęs atviru Kremliaus penktosios kolonos veikėju.

Sovietams į Lietuvą įvedus okupacinę Raudonąją Armiją, Cvirka įstojo į Komunistų Partiją ir viso labo devynias dienas trukusiuose „fasadiniuose“ rinkimuose buvo išrinktas į marionetinį Liaudies Seimą.

Jis buvo vienas iš penkių to Seimo Prezidiumo narių, pasirašiusių garsiąsias deklaracijas dėl Lietuvos inkorporavimo į SSSR ir valstybinės santvarkos pakeitimo.

Vėliau jis kartu su kitais devyniolika paklusniojo Seimo delegatų, 1940 m. rugsėjį, SSSR Aukščiausios Tarybos sesijoje, paties Josifo Stalino prašė priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą – taip nutiesdamas teisinį kelią penkiasdešimt metų trukusiai Sovietų okupacijai.

1945 m. Cvirka tapo Sovietų Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininku ir ėmė taikyti Maskvoje nukaltas ir gulaguose išbandytas rašytojų kūrybos ir saviraiškos pavergimo taisykles.

Valstybės Centriniame archyve išlikusiuose P. Cvirkos vadovavimo Rašytojų sąjungai laikais vykusio Visuotinio rašytojų susirinkimo ir Rašytojų Sąjungos valdybos posėdžių protokoluose užfiksuota, kad pagrindinė P. Cvirkai, kaip rašytojų administracijos vadovui, tuo metu rūpėjusi problema buvo rašytojų „nepersilaužimas“, „Stalino nešlovinimas“ ir „anos“ (t. y. neokupuotos) Lietuvos ilgėjimasis“.

P. Cvirka kategoriškai kreipė B. Sruogą į sovietinę tematiką ir vertė jį aukštinti lagerio pragare išryškėjusias „didelio, tikro žmogaus, tarybinio žmogaus ypatybes“. Dar daugiau, B. Sruogai rašytuose laiškuose jis aiškino, ką, esą, konclageryje turėjęs pamatyti B. Sruoga ir kaip derėtų perrašyti „Dievų mišką“ socialistinio realizmo raiška.

Sunku išmatuoti, kiek tokiu būdu netekome talentų. (!! Rugpjūčio 22 dieną 16 val. ateikite prie paminklo paklausyti nuo stalinizmo nukentėjusiųjų kūrėjų tekstų).

P. Cvirka nevertino šiandien brangios žodžio ir kūrybos laisvės. Jis Lietuvos žmones kvietė pamilti Staliną, kaip skelbėsi mylįs pats. Ta Stalino meilė mums kainavo be galo brangiai – 130 tūkst. ištremtų žmonių ir 50 metų sovietų sistemos luošinimo, ir tai tik du esminiai skaičiai.

Paminklą, kurio pastatymo idėja kilo 1948 m., o pagal valstybinį užsakymą jis iškilo 1957 m., matau kaip totalitarinės ideologijos pėdsaką mūsų dabartiniame, laisvame ir demokratiškame Vilniuje. Menotyrininkai sutaria, kad šis paminklas – eilinis, menine prasme nevertingas to laikmečio socialistinio realizmo reliktas. Kultūros paveldo sąraše jokios vertingosios šio paminklo savybės nenurodomos. paminklas iškilo ne P. Cvirkai-rašytojui, antraip šalia būtų stovėję ir paminklai B. Sruogai bei K. Borutai, kurių romanai „Baltaragio malūnas“ ir „Dievų miškas“ nuo 1945 m. buvo uždrausti. Kaip žinia, cenzūros taisyti ir pertaisyti skaitytojus jie pasiekė tik šeštajame pereito amžiaus dešimtmetyje, taigi po J. Stalino mirties.

Paminklas P. Cvirkai yra paminklas, dedikuotas politiniam veikėjui, sovietinės sistemos sraigteliui ir propaguotojui.

Tai ar galime išspręsti klausimą, efektyviai išleidžiant valstybės lėšas?
Vilniaus Grinda galėtų patikslinti, bet, matyt, paminklo nukėlimas ir transportavimas kainuotų iki 2 tūkstančių eurų.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

To, Tam visi,       2020-08-27 7:37

O tu nebijai gauti į snukį nuo tų kurių tėvai buvo partizanai ir kurie didžioji dauguma supuvo lageriuose dėl tavo laisvės ir tavo orumo. Esi tik niekingas kagėbistas, todėl mauk iš čia.

Vėlgi       2020-08-21 12:37

iš“Tam visi” komentaro labai aišku, kad jis pats yra agresyvus ir grasina, kaip įprasta kgb struktūruose.

Tam Visi       2020-08-20 21:32

Nei Tamsta visą laiką buvai patriotas, nei cvirkininkai visą laiką buvo kolaborantais, komunistais, vatninkais, runkeliais ir taip toliau. Visi buvo normalūs žmonės, likimo suvesti gyventi tuo pačiu metu. Ir su Tamsta kiekvienas gali draugiškai išgerti taurelę ir gražiai atsisveikinti. Bet jei būsi agresyvus, gali gauti per snukį ir būsi pats kaltas…

Visi       2020-08-20 10:06

kurie gina cvirka ir jo paminklą koloboruojasi su okupantais, kgbistais ir komunistais, o gal jie visą tą laiką ir buvo kolaborantais? Gal čia tokia ginybinė taktika?

stasys       2020-08-19 19:38

tiek 2020-08-19 16:18 > ko gi čia raudate kaip sibiro stebiu kojotas ? tos istorinės atminties bulvonus mes negalime eksportuoti į tokius didiosios tėvynės tolius . Todėl atsistos šalia kitu tokiu pat Lietuvos ‘sovietinio meno pažibų’ .. ir Jus jau ten kad ir kniubščias ropokyte aplink juos ... ratu . Aišku butu protinga ant ju jau ‘netratinti’ dešimčiu tūkstančiu .

> tiek 2020-08-19 16:18       2020-08-19 17:16

Tu, kagebesitinis suski, o tie, kurie supuvo Sibiro lageriuose nuo tavo cvirkų atvežtos Stalino saulės, kaip jie galėjo apsiginti nuo bado, šalčio ir mirties. Varai čia savo žydišką kremlinę propagandą ir neraudonuoji!

tiek       2020-08-19 16:18

Baltušis , P.Cvirka - tikros Lietuvos pažibos. Suprantama,šių lietuviškosios literatūros gigantų kurinių personažai ,jų tikroviškumas - akivaizdžiai siutina tuos dabartinius prasisiekėlius/pašlemėkus ir už tų personažų šiuolaikiškumą . Išvada - akivaizdžiai niežti ,bujoja kerštas už jų išsakytas tiesas . Bet kaip žema pulti mirusius, negalinčius apsiginti .Apgailėtina

dfsdfsed       2020-08-19 15:22

Ką čia šnekėt apie šitą valstybės išdaviką! Jūs norite, kad laisvos šalies, Lietuvos Respublikos, sostinėje liktų paminklas Lietuvos valstybę išdavusiam koloborantui? Kiek man žinoma, tai kai kurios šalys tuos koloborantus tiesiog sušaudė. Nieko šiandien nereikia šaudyti, bet tų parsidavėlių paminklus tai mes privalėtume pašalinti. Paminklas valstybės išdavikui! Jums ką, protas pasimaišė?. Nepezėkite man apie šitą išgamą, kuris mano tėvui “parūpino” (tėvas įsitraukė į prieš SSSR okpuaciją nukreiptą veiklą) 10 metų sovietų lagerio (nebūtų okupacijos - nebūtų lagerio. O šitas cvirka tai padėjo okupuoti Lietuvą). “cukrinių avinėlių“ mėgėjams labai nepatiktų mano tėvo pasakojimai apie būnant tam lageryje patirtas kančias.

Tikrai       2020-08-19 13:06

argumentai už tai, kad paminklą palikti yra labai menki. Kodėl niekas nepagalvoja apie tuos žmones, kurie nukentėjo nuo cvirkos ir panačių kolaborantų. Apsimetate tolerantiškais? Paprasčiausia jus nesuvokiate kas yra kas, nesuvokiate, nes ir išsilavinimas yra sovietinis.

stasys       2020-08-19 6:43

tiek >stasys   2020-08-18 8:26 > Kalba iš tikro turtas , tik jei ją saugoti kaip Tamsta norį iš jo liks tik sena sofa su labai gražiais prisiminimais ir tuo kvapu nuo kurio nosį sutraukia tik prisėdus . Jei pasidomėsite atidžiau Lietuviu kalbos raida manau nesunkiai pastebėsite ta faktą jog ji nuolat keitėsi ir savimi atspindėdavo tuos poreikius kurie užguldavo mūsų tauta (vartotoja) tuo konkrečiu laikotarpiu .P.Cvirka pasitarnavo ano laikmečio Lietuvių tautai , bet tai nesuteikia jam teisės stoti šalia Jonu Basanavičiaus ir Jablonskio ..yra visas sąrašas kitu Lietuvių tautos kalbininku kuriu vardai ir atmintis liko mažiau žinomi .  Tas veikėjas dargi tapo savo tautos ‚juda‘  pasmerkęs ja naujiems išbandymams. Be abejo tu išbandymu mūsų tautai ir šeip netrukdavo .. bet klastoti jos istorija – būtį ..svetimomis nuodėmėmis nedovanotina netgi tokiam rašytojui . Aš suprantu kodėl rašytoju sąjunga taip aršiai gina P.Cvirką .. to laikotarpio palikimas šiandiena malamas į betono dulkes ir klojamas po asfaltu naujai gražinamai Lietuvai , bet jei taip paprastai susimastyti tai ir yra Lietuvos valstybės gyvavimo esmė ..visa Lietuva statyta ant protėviu kaulų ir jų būties liekanų ..lieka tik žodis kuris nuolat kinta pagal to laikotarpio iškeliamus Lietuviu tautai uždavinius . Paskaitykite to žmogėno komentarą ✒ tiek >stasys 2020-08-18 8:26     2020-08-18 14:14 ..tai irgi toks pat liguistas trepsius kalbininkas kuriam kova su daromomis rašybos klaidomis yra jo naginės kurias tenka savanoriškai apsiauti ..neturint ką pridurti prie Tamstos teksto . 

paminklas trukdo       2020-08-18 21:12

Cvirkos paminklas pernelyg primena istorinę realybę, su kuria įnirtingai kovoja naujos Lietuvos istorinio naratyvo formuotojai. Pagal juos Lietuva - didvyrių žemė, niekada nesilanksčiusi prieš okupantus,nekoloboravusi, nėjusi į kompromisus,  nežudžiusi žydų, 100 proc. išėjusi į miškus partizanauti, šiai tautai nebūdingas konformizmas. Todėl reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus visus kad ir menkiausius konformizmo įrodymus. Išvada - lietuviškasisi bolševizmas ne mažiau bjaurus už jo pirmtaką.

Petras Cvirka       2020-08-18 20:51

ir jo paminklas yra autentiškos Lietuvos istorijos dalis. Paminklą pašalinus, istorijos nepašalinsi. Būta tokių žmonių, jų iš savos istorijos neišmesi. Jie kitaip mąstė, bet buvo tikri. Praeities baubų bijo tik stabmeldžiai, kuriems paminklas - būtinai garbinimo stabas gėlėms padėti. Ar ne geriau, jei kada ateis tikra laisvė, kad tėvas rodytų sūnui Cvirkos paminklą sakydamas: Buvo toks rašytojas išdavikas ir jam paminklą pastatė, tokia mūsų istorija. Kada žmonės atsisakys nuo stabmeldystės, tada sveiku protu vertins praeitį ir nebandys pavaizduoti nebuvus to, kas buvo. Tai ne silpnumas, bet jėga. Paminklas Cvirkai - sovietinio laikotarpio Vilniaus architektūros dalis. Architektūra turi atspindėti visus laikotarpius, tai turtas, bet ne skurdas.
Kita vertus, ant Žaliojo tilto pagal sovietinį šabloną įkelti išvaduotojai - tikras šlovinimas okupantams. Tokius paminklus iš karto reikėjo griauti.

✒ tiek >stasys 2020-08-18 8:26       2020-08-18 14:14

„Jis daug daug nusipelnęs kalbos praturtinimui .”

Nepanašu, kad P. Cvirka būtų padaręs kokia nors įtaką, tokio burlioko-vatniko kaip jūs, kalbos turtėjimui. Šešios eilutės komentaro teksto ir 13 lietuvių kalbos klaidų!

Rašytojų       2020-08-18 13:33

sąjunga sovietmečiu ir dabar glaudžia labai daug kgbkomunistų ir jų vaikų, todėl nesistebiu, kad jie organizuoja tokias “diskusijas” norėdami paremti cvirką.

Kazin       2020-08-18 11:06

kas ir kada panasiai parasys apie Austreviciu ir kitus veikejus kurie vaziavo i kita puse saules parvezti

tiek> habilitās        2020-08-18 10:12

ir ką gero pats esi sukūręs per savo partinę praeitį ,kad dabar drįsti net žymiųjų “Cukrinių avinėlių” autorių ūdyt ,netikėli.

ji tiesiog stalinec ekskavatorius       2020-08-18 9:57

Gal sukurk ką nor vertingesnio, nei šitos tavo rašliavos, nes griauti tai visi bolševikai moka, ponia bolševikinės ideologijos apologete

Žodžio laisvė...       2020-08-18 9:26

Mažumėle netikslumas.Paminklas buvo pastatytas ne 1957 m., o 1958 m.Mokiausi tuomet
penktoje klasėje ir mus mokinius tuomet varė į tą paminklo atidarymo ceremoniją.
Buvo,atrodo,vėlus ruduo.Cvirkos dukra(vardo nepamenu) tuomet mokėsi paralelinėje klasėje.

habilitās       2020-08-18 8:31

„Paminklas P. Cvirkai yra paminklas, dedikuotas politiniam veikėjui…”

Būtent, politiniam veikėjui, lietuvių tautos ir savo valstybės pardavėjui, o ne talentingam „cukriniui” avinėliui, kad ir kaip to norėtų visi skylėto Stalino prezervatyvo dvasinio aborto aukos ir jų palikuonys, vis dar sėkmingai plaunantys jaunimui smegenis apie P. Cvirkos kūrybą ir sąsajas su paminklu.

tiek >stasys       2020-08-18 8:26

na žinai,gerbiamasis ....” Štai kur sovietinio palikimo stubūras .. ” . Tai apie kokius čia STUBŪRUS rašinėji? Cvirka - lietuvių grožinės literatūros vienas žymiausių klasikų. Jis daug daug nusipelnęs kalbos praturtinimui .Todėl visi tie kur kas žemesnio lygio už Cvirką jo nuopelnų aiškintojai - tiesiog politinės korupcijos žurnalistikoj pavyzdys. UŽ skalsesnį duonos kąsnį ,škia, gatavi tėvą /motiną ....ania? G Ė D A ir tiek už tokius ,atsiprašant :( .

stasys        2020-08-18 8:06

cit.“Prieš metus liepos 17-ąją, beveik minint Lietuvos okupacijos, Cvirkos, Venclovos ir kitų pasirašytos deklaracijos dar ne jubiliejinę sukaktį, Lietuvos rašytojų sąjunga surengė diskusiją apie Vilniaus viešąsias erdves. Bet labiausiai – apie Cvirkos paminklą.” gaila kad taip ir liko nepaviešintos tos diskusijos ir tie rašytoju sajungos atstovu pasisakimai . Štai kur sovietinio palikimo stubūras .. pas tuos kurie garsiausiai rėkauja apie KGB rezervistu islaptintus sąrašus .

Prašalietis       2020-08-18 7:50

Paulei Kuzmickienei ir kitiems mokantiems skaityti lietuviškai ir “norintiems sužinoti” apie P. Cvirką tereikia paskaityti P. Cvirkos kūrybą ir viskas pasidarys aiškiau nei aišku…. ir be “pažinties” su P. Cvirkos paminklu.

Al.       2020-08-18 1:14

Cvirkos paminklas yra tik viena iš memorialinio komplekso dalių. Spręsti kaip išsaugoti jos vertingąsias savybes reikia kartu su Venclovos memorialiniu muziejum ir Salomėjos Neries gimnazija su paminklu.

nostaligiškas tekstas       2020-08-17 23:07

“Dar besimokydamas Kauno Dailės mokykloje P. Cvirka savo bendrabučio kambaryje nukabino Vytį ir vietoj jo pakabino kūjo ir pjautuvo simbolį, uoliai koneveikė tikėjimą ir susirašinėjo su Maskvoje leidžiamo bolševikų leidinio „Priekale“ dirbusiais Vincu Kapsuku bei Zigmontu Aleksa-Angariečiu.”

jis sugrąžiną į vaikystę, vėl atgaivina pamirštas emocijas,  kai karštai nekęsdavome klasės skundikų/ių.

Neutralus požiūris       2020-08-17 22:44

30 metų laisvi, niekas niekam nekliudo, niekas nieko nemoko sovietizmo, laisvė neaprėpiamai begalinė, asmenybėms atviros visos erdvės, tai kodėl niekas talentu nepralenkė nei Cvirkos, nei Putino, nei Nėries, bet visi griūdami vienas per kitą “kuria” mėšlą?


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Liudvikas Jakimavičius. Šimonytė ir Bilotaitė nelabai suvokia, ką šneka…

Lietuvos mokslininkų sąjunga Seimui: itin teigiamai vertiname prof. Ado Jakubausko vertybines nuostatas ir veiklą

Česlovas Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

Marijos radijo „Aktualijų“ laida apie A. Dulkio sprendimą hormoninę kontraceptinę spiralę paauglėms ir jaunoms merginoms padaryti nemokamą

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laiškas TS-LKD skyrių pirmininkams dėl A. Jakubausko: kova už Lietuvos laisvę dar nebaigta

Algimantas Rusteika. Įsiklausykim, ką mums sako

Ramūnas Aušrotas. Lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra gerai? Svarbu tik tai, kad jie būtų saugūs?

Lietuvos Sąrašas kviečia į forumą: nuo ko mus saugos „Laisvės patruliai“?

Kastytis Braziulis. Kodėl konservatorių siūloma tvarka yra žalinga demokratijai

Andrius Švarplys. Kaip atrodo leftistinis „atvirumas“

Povilas Gylys. Highway to hell!

Algimantas Rusteika. Beprotybė ir laimė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.