Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. kovo 20 d. 17:19

4     

    

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš daug aštrių diskusijų sukėlusios amerikiečių politikos filosofijos profesoriaus Patriko Denyno (g. 1964), dėsčiusio Prinstono, Džordžtauno ir Notre Dame universitetuose, septintosios knygos „Kodėl žlunga liberalizmas“, kurioje ne tik pateikta įtaigi pamatinių liberalizmo projekto prielaidų kritika, bet ir atskleistos giluminės priežastys, dėl kurių ir ši ideologija pasmerkta žlugti. Viena iš šios krizės apraiškų – universitetai, išdavę savo misiją ir ėmę „kalti“ kadrus globalizuotam elitui.

„Šiandien vis daugiau studentų stoja į aukštąsias mokyklas siekdami „praktinio“ išsilavinimo – tai yra, greitai ir naudingai pritaikomų specializuotų žinių, reikalingų specifinėje ekonominėje ar techninėje srityje. [...]

Iškilo dvilypė sistema, kurioje elitiniai studentai yra surenkami iš visų pasaulio kampų ir pradedami ruošti mankurtiškam valkataujančių klajoklių gyvenimui, įgydami vienintelę tikrą specialybę, Vendelo Berio įvardintą kaip „aukštyn orientuotas mobilumas“. Elitiniai universitetai užsiima praktika, savo pobūdžiu analogiška paviršinei kalnakasybai: aptikę ekonomiškai naudingas grynąsias iškasenas kiekviename didmiestyje, miestelyje ir kaime, jie jas išgauna, perdirba tolimoje gamykloje ir pritaiko baigtinius produktus naudojimui kitose rinkose. Vietos, universitetus aprūpinusios šiais vertingais ištekliais, yra paliekamos būklėje, primenančioje apleistus angliakasių miestelius, kurių vietinis gamtinis turtas jau seniausiai buvo iškastas ir eksportuotas svetur. Tokiu būdu „iškasti“ ir „perdirbti“ studentai noriai tampa uoliais „tapatybių“ poitikos ir „įvairovės“ siekio šalininkais, šiomis vertybėmis pateisindami savo ekonominius interesus, pastovų „potencialumą“ ir amžiną bevietiškumą. Šios tapatybės ir įvairovė yra globaliai homogeniškos – būtina sąlyga rastis beformiam globaliajam elitui, pajėgius gyventi kultūros ir vietos stokojančiame pasaulyje, kurį visų pirma apibrėžia liberaliosios normos, skatinančios globalizuotą abejingumą tikroms kaimynystėms ir bendruomenėms. Tai, atitinkamai, laiduoja globalaus masto neatsakingumą, atisispindėjusį ekonominiuose santykiuose, kurie davė pradžią 2008m. finansinei krizei; šio neatsakingumo pažabojimas dažniausiai yra pavedamas valstybei, įpareigotai savo nuasmenintomis veikimo priemonėmis nuraminti „socialinio teisingumo“ reikalajaunčias minias.
[...]
Kaltinimai karjerizmu ir perdėtu dėmesiu gyvenimo aprašymo pildymui nėra šiuolaikinės švietimo sistemos padarinys; veikiau tai atspindi giliausias gyvenimo pamokas, kurias studentai įsisąvino nuo jauniausių savo dienų: šiandienos visuomenė skirsto žmones į ekonominius laimėtojus ir nevykėlius, o žmogaus išsilavinimas yra bene pagrindinis veiksnys, nulemiantis jo statusą gyvenime. Tie patys studentai, pavergti to, ką senovės mąstytojai būtų pavadinę „vergišku išsilavinimu“, įprastai šalinasi laisvojo ugdymo, kurio vengti buvo išmokyti savo tėvų ir plačiosios visuomenės. [...]

Pagrindinė pamoka, išmokstama elitiniuose universitetuose, yra bendradarbiavimo įgūdžiai, suteikiantys konkurencinį pranašumą elitui nepriklausančių individų atžvilgiu – net pripažįstant, kad bet kokie bendradarbiavimu grindžiami santykiai taip pat yra pavaldūs konkurencinės sistemos dėsniams. Draugystės ir net romantiniai santykiai yra traktuojami kaip tarptautiniai aljansai – suprantami kaip teikiantys asmeninę naudą ir pranašumą“.

Šaltinis: Patrick Deneen „Kodėl žlunga liberalizmas“, 2020 m. („Why liberalism failed“, Yale university press, 2018).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2020-03-21 0:20

Leninas rašė kaip.

grumstas       2020-03-20 20:18

Liūdna tiesa,kad mums JAV nustojo būti pavyzdžiu , kaip valstybė turi tvarkyti savo gyvenimą: ten gimė ir gimsta ideologijos , visuomenės gyvenimo būdai, kurie tampa svetimi krikščioniškos civilizacijos siekiams. Universitetų jaunimas mokomas nepakęsti kitaip manančių, senąsias amžinąsias vertybes puoselėjantys profesoriai apspjaudomi ir išvejami universiteto organizuotų chunveibinų, o universitetų vadovybė taip elgtis skatina, bnes tai yra “pažangu” ...

Kapsukės       2020-03-20 19:16

prapiesoriai net suprakaitavę laksto į dezi LRT mulkint runkeliokų, kad tik šitie nepradėti savarankiškai, be jų leidimo, logiškai ir kritiškai mąstyti, kad tik neprisikastų iki Tiesos, kol XX amžius tebėra studenčiokams įslaptintas. Nesutinki su tokiu babkiniu prapiesoriumi - iškart esi apkaltintas tarnyste Putino Maskolijai, pamiršę, kad nebuvo nei desovietizacijos, ne dekagebizacijos. Nebuvo derusifikacijos ir depolonizacijos.

Teisingai       2020-03-20 17:51

Pasakyta, dar pridėt protų kalykla pradėjo kalt globalius bepročius, o tai pavojinga, jau ir pražydo pirmos gėlės.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.