Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. kovo 20 d. 17:19

4     

    

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš daug aštrių diskusijų sukėlusios amerikiečių politikos filosofijos profesoriaus Patriko Denyno (g. 1964), dėsčiusio Prinstono, Džordžtauno ir Notre Dame universitetuose, septintosios knygos „Kodėl žlunga liberalizmas“, kurioje ne tik pateikta įtaigi pamatinių liberalizmo projekto prielaidų kritika, bet ir atskleistos giluminės priežastys, dėl kurių ir ši ideologija pasmerkta žlugti. Viena iš šios krizės apraiškų – universitetai, išdavę savo misiją ir ėmę „kalti“ kadrus globalizuotam elitui.

„Šiandien vis daugiau studentų stoja į aukštąsias mokyklas siekdami „praktinio“ išsilavinimo – tai yra, greitai ir naudingai pritaikomų specializuotų žinių, reikalingų specifinėje ekonominėje ar techninėje srityje. [...]

Iškilo dvilypė sistema, kurioje elitiniai studentai yra surenkami iš visų pasaulio kampų ir pradedami ruošti mankurtiškam valkataujančių klajoklių gyvenimui, įgydami vienintelę tikrą specialybę, Vendelo Berio įvardintą kaip „aukštyn orientuotas mobilumas“. Elitiniai universitetai užsiima praktika, savo pobūdžiu analogiška paviršinei kalnakasybai: aptikę ekonomiškai naudingas grynąsias iškasenas kiekviename didmiestyje, miestelyje ir kaime, jie jas išgauna, perdirba tolimoje gamykloje ir pritaiko baigtinius produktus naudojimui kitose rinkose. Vietos, universitetus aprūpinusios šiais vertingais ištekliais, yra paliekamos būklėje, primenančioje apleistus angliakasių miestelius, kurių vietinis gamtinis turtas jau seniausiai buvo iškastas ir eksportuotas svetur. Tokiu būdu „iškasti“ ir „perdirbti“ studentai noriai tampa uoliais „tapatybių“ poitikos ir „įvairovės“ siekio šalininkais, šiomis vertybėmis pateisindami savo ekonominius interesus, pastovų „potencialumą“ ir amžiną bevietiškumą. Šios tapatybės ir įvairovė yra globaliai homogeniškos – būtina sąlyga rastis beformiam globaliajam elitui, pajėgius gyventi kultūros ir vietos stokojančiame pasaulyje, kurį visų pirma apibrėžia liberaliosios normos, skatinančios globalizuotą abejingumą tikroms kaimynystėms ir bendruomenėms. Tai, atitinkamai, laiduoja globalaus masto neatsakingumą, atisispindėjusį ekonominiuose santykiuose, kurie davė pradžią 2008m. finansinei krizei; šio neatsakingumo pažabojimas dažniausiai yra pavedamas valstybei, įpareigotai savo nuasmenintomis veikimo priemonėmis nuraminti „socialinio teisingumo“ reikalajaunčias minias.
[...]
Kaltinimai karjerizmu ir perdėtu dėmesiu gyvenimo aprašymo pildymui nėra šiuolaikinės švietimo sistemos padarinys; veikiau tai atspindi giliausias gyvenimo pamokas, kurias studentai įsisąvino nuo jauniausių savo dienų: šiandienos visuomenė skirsto žmones į ekonominius laimėtojus ir nevykėlius, o žmogaus išsilavinimas yra bene pagrindinis veiksnys, nulemiantis jo statusą gyvenime. Tie patys studentai, pavergti to, ką senovės mąstytojai būtų pavadinę „vergišku išsilavinimu“, įprastai šalinasi laisvojo ugdymo, kurio vengti buvo išmokyti savo tėvų ir plačiosios visuomenės. [...]

Pagrindinė pamoka, išmokstama elitiniuose universitetuose, yra bendradarbiavimo įgūdžiai, suteikiantys konkurencinį pranašumą elitui nepriklausančių individų atžvilgiu – net pripažįstant, kad bet kokie bendradarbiavimu grindžiami santykiai taip pat yra pavaldūs konkurencinės sistemos dėsniams. Draugystės ir net romantiniai santykiai yra traktuojami kaip tarptautiniai aljansai – suprantami kaip teikiantys asmeninę naudą ir pranašumą“.

Šaltinis: Patrick Deneen „Kodėl žlunga liberalizmas“, 2020 m. („Why liberalism failed“, Yale university press, 2018).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2020-03-21 0:20

Leninas rašė kaip.

grumstas       2020-03-20 20:18

Liūdna tiesa,kad mums JAV nustojo būti pavyzdžiu , kaip valstybė turi tvarkyti savo gyvenimą: ten gimė ir gimsta ideologijos , visuomenės gyvenimo būdai, kurie tampa svetimi krikščioniškos civilizacijos siekiams. Universitetų jaunimas mokomas nepakęsti kitaip manančių, senąsias amžinąsias vertybes puoselėjantys profesoriai apspjaudomi ir išvejami universiteto organizuotų chunveibinų, o universitetų vadovybė taip elgtis skatina, bnes tai yra “pažangu” ...

Kapsukės       2020-03-20 19:16

prapiesoriai net suprakaitavę laksto į dezi LRT mulkint runkeliokų, kad tik šitie nepradėti savarankiškai, be jų leidimo, logiškai ir kritiškai mąstyti, kad tik neprisikastų iki Tiesos, kol XX amžius tebėra studenčiokams įslaptintas. Nesutinki su tokiu babkiniu prapiesoriumi - iškart esi apkaltintas tarnyste Putino Maskolijai, pamiršę, kad nebuvo nei desovietizacijos, ne dekagebizacijos. Nebuvo derusifikacijos ir depolonizacijos.

Teisingai       2020-03-20 17:51

Pasakyta, dar pridėt protų kalykla pradėjo kalt globalius bepročius, o tai pavojinga, jau ir pražydo pirmos gėlės.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.