Patirties sambūris: Konstitucinis Teismas kėsinasi į valstybės santvarką

Tiesos.lt redakcija   2013 m. gruodžio 13 d. 0:48

15     

    

Patirties sambūris: Konstitucinis Teismas kėsinasi į valstybės santvarką

Žinomus Lietuvos kultūros ir visuomenės žmones telkiantis Sambūris Patirtis kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus konstatuojančiu laišku. Supažindiname su juo portalo skaitytojus.

Sambūris „Patirtis“
visuomeninė organizacija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei p. Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p. Algirdui Butkevičiui


                        K O N S T A T A V I M A S

2013 m. liepos 1 d. LR Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas prieštarauja ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. turėjo įsigalioti iki 2009 m. gegužės 1 d. galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo koeficientai bei priedų dydžiai. Taigi LR Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo įstatymą ir kitus teisės aktus, reikalingus 2013 m. spalio 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimams įgyvendinti.

Konstitucinis Teismas taip pat pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai neproporcingą atlyginimų mažinimą tarnautojams, teisėjams, politikams, neatsižvelgęs į tai, kad būtent proporcingas atlyginimų bei pensijų mažinimas praktiškai būna amoralus, nes kai dalis mažiausias pensijas gaunančių pensininkų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, pradeda gauti 20 % sumažintas senatvės pensijas, tampa sunkiai prognozuojami ir verčiami daryti kraštutinius poelgius.

Dabar Vyriausybė pasiūlė atkurti sumažintus atlyginimų koeficientus tik siaurai ir ne pačius mažiausius atlyginimus gaunančiai grupei – statutiniams pareigūnams ir teisėjams. Bet visa tai dar labiau didina disproporcijas ir pažeidžia socialinio teisingumo principą, nes valstybės skola labiausiai gula ant vargingojo ir vidutinio sluoksnio, o viršutinysis jokiu savo turtu už ateitį neatsako. Valstybės skolos dydis jiems nesvarbus, nes skola ateityje bus iščiulpta iš žemiausiojo gyventojų sluoksnio. Vargingiausieji gyventojai, ypač pensininkai, tai akivaizdžiai patiria.

Garbusis monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ne kartą klausdavo: Kodėl Lietuvoje jaunoji karta negerbia pagyvenusių pensinio amžiaus žmonių – juk jie taip daug iškentėjo? Vienas jaunasis liberalas buvo iškėlęs mintį, kad pensijų išvis nereikia mokėti – tegul kiekvienas senatvei susitaupo.

Kiekvienas žmogus atėjęs į šį pasaulį turi užduotį: išauginti vaikus, pastatyti būstą, pasodinti medį ar ką nors sukurti pagal sugebėjimus. Įvykdę savo gyvenimo užduotį, žmonės ramiai gali išeiti į senatvės poilsį. Deja, šiandieninei pensininkų kartai su dideliu vargu teko įgyvendinti šią priedermę. Didelę savo sąmoningo gyvenimo dalį praleidę okupantų valdomoje Lietuvoje, ne vienas patyrė tremtinio ir politkalinio dalią. Tačiau jie išmoko gyventi ir tomis sunkiomis sąlygomis: kūrė šeimas, augino ir gimtąja kalba mokė vaikus, leido juos į mokslą, vystė tautinę kultūrą, kiek leido galimybės didino žemės ūkio gamybą, turtino kaimo gyventojų buitį, statė miestus ir gamyklas, tuo pačiu išsaugodami mūsų tautą ir valstybės atkūrimo galimybę.

Kai atsirado proga atgauti laisvę, šiandieniniai pensininkai nedvejodami įsijungė į kovą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo. Deja, ši žmonių karta, šiandien vadinama pensininkais, dabar laikoma nebereikalinga našta tiems, kuriuos ji užaugino. Lietuva buvo vienintelė šalis, kuri 2009 metų pabaigoje – krizės laikotarpiu – sumažino pensininkams pensijas, ir ypač dirbantiems pensininkams. Tai buvo ne tik protezo, bet ir lazdos atėmimas iš invalido.

Mažos pensijos negali patenkinti būtiniausių seno žmogaus poreikių: jie neišgali užsimokėti už komunalines paslaugas, nusipirkti vaistų, ne vienam jau problema nusipirkti ir duonos. Spaudoje buvo rašyta, kaip „Maximoje“ apsaugos darbuotojas per dieną pagauna po 15–20 vagiančių žmonių, pusė iš jų – pensininkai… Jie vagia makaronus, „šlapią“ dešrą, duoną, saldainius, nes jiems nebeužtenka pinigų išgyvenimui. Tas „Maximos“ apsaugininkas aiškino, jog nenori ilgai tampytis su tais apsivogusiais pensininkais, nes buvo ne vienas atvejis, kai tekdavo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Juk iš baimės ir širdies infarktas ištinka…

Pensininkai, neįstengdami nusipirkti vaistų vaistinėse, vaistus perka veterinarinėse vaistinėse, nes gyvuliams skirti vaistai ir tepalai yra pigesni…

Ar kada nors pagalvoja Konstitucinio Teismo teisėjai, Seimo nariai ir ministrai apie tai, kad jų pasirašyti įstatymai, sprendimai ir nutarimai, atimantys iš skurdžių tas kelias dešimtis litų, verčia alkaną žmogų tapti vagiliautoju, žudo jų sveikatą ir visam laikui užtraukia nešlovę? Juk ne atsitiktinai Lietuvoje didžiausias skurstančių lygis (apie 30 % pensininkų skursta), o išėję į pensiją jie gyvena trumpiausiai Europoje.

Valstybė šiuo metu tapo tokiu mechanizmu, kuris aptarnauja pačius valdančiuosius, turinčius tą mechanizmą savo rankose. Kai pasižiūrime į Konstitucinio Teismo sprendimus, darosi akivaizdu, kad jis ypač gina valdininkijos ir savesnį – teisininkų – sluoksnį. Pats Konstitucinio Teismo sprendimas dėl teisėjų algų remiasi matematine proporcija, kuri jau yra paversta konstitucine norma. Prieš keliolika metų Vyriausybė smarkiai padidino teisėjams algas – kad šie nebeimtų kyšių. Tokiu būdu proporcija tarp teisėjų algų ir visų kitų algų vidurkio tapo konstitucine norma. Tuo remdamasis dabar Konstitucinis Teismas išaiškino, kad skirtumas tarp žemesniųjų sluoksnių ir teisėjų algų privalo išlikti didelis. Kad ir kaip žemieji sluoksniai norėtų geriau gyventi, valstybė to negalės leisti, nes tada ir teisėjų gyvenimo lygis privalėtų ženkliai gerėti. Kitaip tariant, šituo Konstitucinio Teismo sprendimu yra užfiksuota ir tarsi įteisinta socialinė nelygybė: jei žemiausiam sluoksniui finansavimas padidės šimtu litų, tada viršutiniam sluoksniui reikės algas didinti tūkstančiais, remiantis tąja proporcija, kurią Konstitucinis Teismas pavertė norma.

Tokiu būdu dabartinis šalį valdantis politinis ir teisinis elitas tapo pirmiausiai save aptarnaujančia struktūra: mokesčiai renkami ir pajamos skirstomos taip, kad tiktai valstybės sektorius nenuskriaustų savęs. Kaip rodo Seimo Audito komiteto surinkta medžiaga, Valstybės institucijos ir joms pavaldžios įstaigos 2013 metų pirmą pusmetį premijoms išleido dvigubai daugiau lėšų nei pernai per tą patį laikotarpį. Tuo pat metu per 43 tūkst. pensininkų gauna pensijas, kurios nesiekia 500 litų. Kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, 2012 m. pabaigoje, palyginti su 2011 m., Lietuvoje sumažėjo 8600 pensijų gavėjų. Tai gera naujiena Valstybės elitui arba viršutiniam sluoksniui, nes 2013–2015 metais šis išmirštančių pensininkų skaičius pasieks apie 25 800. Žinant, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2013 m. rugsėjį buvo 824 Lt, Valstybė per tuos ketverius metus sutaupys apie 255 mln. litų, kuriais be nuostolių valstybei bus galima padengti elitinio sluoksnio atlyginimų kompensavimą, jų padidinimą bei premijų išmokėjimą.

Vadinasi, kalbos apie solidarumą tėra demagogija, nes nedaroma jokių realių socialinės atskirties mažinimo žingsnių, skurdžiausias gyventojų sluoksnis yra provokuojamas nepasitenkinimui ir piktiems skundams. Nuolatinės politikų ir teisėjų pastangos skurdžiausiam sluoksniui uždėti antsnukį, deja, yra sėkmingos, todėl prošvaisčių, gyventi solidarioje visuomenėje, kol kas nematyti, nes Konstitucinio Teismo nuodugnaus išaiškinimo dėka neginčijamai paskelbta, kad algas teisėjams galima tik didinti ir kad „...bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą“.

Tokia teisėjų ištarmė skamba kaip savotiškas įspėjimas Vyriausybei: atseit, jei norite, kad mes, teisėjai, sąžiningai atliktume mums, teisėjams, privalomas teisingumo paieškas ir būtume nepriklausomi nuo renkamosios valdžios, mokėkite teisėjams kuo didžiausius atlyginimus ir niekada nedrįskite jų mažinti!

Iš esmės tokie Konstitucinio Teismo sprendimai yra ne teisės, o politikos veiksmai, t.y. Konstitucinis Teismas uzurpuoja tai, kas priklauso Tautai ir tai laikytina pasikėsinimu į valstybinę santvarką. Politikus, priimančius nelogiškus ir visuomenę kiršinančius sprendimus, rinkėjai gali nubausti ir palikti už Seimo ribų, bet Konstitucinis Teismas ne tik jokios atsakomybės už savo sprendimus neprisiima, bet ir niekas negali jo nei nušalinti, nei kaip kitaip sutramdyti. Tokiu būdu tampa niekiniu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis, kuris skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“ ir kad „Suverenitetas priklauso Tautai“.

Sąžiningi Lietuvos politikai bei žiniasklaidos atstovai turėtų atkreipti dėmesį į Europos veiksmingo teisingumo komisijos atliktą Europos Tarybos valstybių narių teisingumo sistemų vertinimą, iš kurio paaiškėjo, kad Lietuva patenka į penketuką šalių, kuriose iškeliama daugiausiai drausmės bylų teisėjams. Jau vyrauja nuomonė, kad Lietuvos teisėjai itin dažnai pažeidinėja drausmės reikalavimus. Konstitucinis Teismas, pademonstravęs Lietuvos teisėjų silpnybę dideliems pinigams, kartais paskatina teisėjus peržengti ne tik drausmines, bet ir moralines ribas.

Tokia padėtis įpareigoja padorius Seimo narius ir kitus politikus kuo greičiau rengti Konstitucijos pataisas, kurios apribotų Konstitucinio Teismo įgaliojimus tiesiogiai spręsti viešojo sektoriaus atlyginimus. Sąžiningiems Lietuvos politikams pavyzdžiu gali būti Vengrija, kuri jau priėmė panašias pataisas, dėl kurių Briuselio tarnybos negrasina sankcijomis.


Sambūris „Patirtis“: 

Dr. Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, gamtininkas, sambūrio pirmininkas,

Nariai:
Menotyrininkas Romualdas Budrys, disidentas Petras Plumpa, medicinos m. dr. Jonas Stankus, prof. habil. dr. Antanas Svirskis, inžinieriai Vladas Palubinskas, Albinas Jasiūnas, Algirdas Stumbras, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, LMA narys, akademikas, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis, kun. Edmundas Paulionis, LMA narys emeritas Antanas Tyla, prof. habil. dr. Libertas Klimka, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Ilgametis sambūrio patirtis pirmininkas buvo šviesaus atminimo Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

trypkis su ta savo DP       2013-12-13 16:57

ŽMONĖS rinko ir surinko parašus. “Reguliuotojau” tu ch…s.

L.L.       2013-12-13 16:42

wikipedia aprašo kitą atvejį. Su kyšio priėmimu. Ir jis vyko būtent GRAUŽINIENĖS GIMTOJOJ UKMERGĖJ, pirmoj Greičiaus darbovietėj.
.
Taip kad Graužinienė greičiausiai puikiai pažįsta Greičių. Ir toks lengvai perkamas žmogus bus labai patogus Uspaskiui, kuris jau suorganizavo 300 000 piliečių paršus, neva “dėl žemės nepardvimo” bet faktiškai pritariančius KONSTITUCIJOS KEITIMUI. Turint “kišeninę” seimo pirmininkę, belieka turėti savo “kišeninį prokurorą” ir Konstituycijos seimo pirmininką. Viskas ramiai ir nuosekliai vyksta šia linkme.

L.L.       2013-12-13 16:41

Baudžiamoji byla, kurioje įtariamasis buvo V.Greičius, įtariamas padaręs nusikaltimus pagal 5 Baudžiamojo kodekso straipsnius, buvo perduota į teismą. Tačiau kažkodėl V.Greičiaus byla buvo perduota ne Molėtų teismui, bet į Vilnių – matyt, kažkas jau pradėjo rūpintis pastarojo karjera, nes V.Greičius vietoj penkių jam inkriminuojamų BK straipsnių buvo nuteistas tik pagal vieną – kyšio davimą. Ir bausmė labai švelni – pataisos darbai, išskaitant iš atlyginimo 15 proc.
„Būtent tuomet ponas, gavęs V.Greičiaus bylą, paėmė V.Greičių „už šiknos“ ir laikė jį ant trumpo pavadžio visą gyvenimą, o ponas teismuose visada buvo šeimininkas, nes jam tarnavo V.Greičius, paskirdamas byloms nagrinėti reikiamus teisėjus, ir todėl greitai buvo stumiamas į viršų karjeros laiptais, - pasakoja LL šaltiniai, - ir net po to, kai Prezidento V.Adamkaus patarėjai jam pranešė apie tą įvykį ir jis norėjo nepratęsti V.Greičiaus kadencijos Aukščiausiame teisme, Seimas du metus išlaikė V.Greičių jo poste, balsuodamas prieš jo atleidimą, nes tam smarkiai priešinosi ponas Ūso sugulovas, panaudojęs visą savo įtaką“.
V.Greičius yra tipiškas Lietuvos teisinės sistemos pavyzdys, kai teisėjai yra „pakabinti“ ir dirba nusikalstamoms struktūroms, bijodami, kad ta kompromituojanti informacija bus paviešinta.

L.L.       2013-12-13 16:41

Aurimas Drižius
Lietuvos Temidė toliau stebina – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė į Konstitucinį teismą siūlo buvusį Aukščiausiojo teismo pirmininką Vytautą Greičių. Tas faktas, kad V.Greičius buvo teistas ir nuteistas už kyšininkavimą, matyt, nėra žinomas Seimo pirmininkei, tačiau man žymiai daugiau klausimų kelia, kaip toks pilietis apskritai galėjo tapti teisėju, pagaliau net Aukščiausiojo teismo pirmininku, ir galiausiai – kandidatu į Konstitucinį teismą.
Kita vertus, V.Greičiaus iškilimas ir karjera parodo, kaip veikia Lietuvos teisinė sistema – organizuotos nusikaltėlių struktūros, disponuojančios V.Greičių kompromituojančia informacija, visaip įtakoja jo kilimą aukštyn ir karjerą. Galima tik spėlioti, kokiais būdais tokie teisėjai atsidėkoja savo „krikštatėviams“, tačiau tas faktas, kad V.Greičius buvo teistas už korupciją, yra žinomas labai nedaug kam, o jo nuteisimo byla yra dingusi iš teismo archyvo.
Tačiau LL turi liudininkų, kurie dalyvavo suimant tą patį V.Greičių, ir puikiai prisimena tą visą istoriją.

algirdas       2013-12-13 15:25

Kad reikalai Lietuvoje pasikeistu teigiama kryptimi,reikia prezidentu isrinkti Zigma Vaisvila.Tai kartu su Lietuva isauges politikas-signataras,teisingas ir labai issilavines zmogus.Nezinau ar jis desines ar kaires pakraipos politikas,bet manau jis yra visos Lietuvos politikas matantis salyje gludincias negeroves ir zinantis kaip sukurti brandzia nesusiskaldziusia Lietuva.Sekmes siam politikui linki daugelis mano aplinkos Lietuvos pilieciu.Drasiai kelkite savo kandidatura i Lietuvos Prezidento posta.Palaikymas bus kolosalinis.

Petras       2013-12-13 13:40

Kadangi KT pažeidė pagrindinį jurisprudencijos principą, skelbiantį, kad
niekas negali būti pats sau teisėju, jį reikia paleisti.
Manau, kad reikalinga kardinali teismų reforma. Nenormalu, kad KT pradeda spręsti ekonominio pobūdžio klausimus.

grybauskaite ateidama į valdžia žadėjo teismu pert       2013-12-13 13:16

o kur ji ta pertvraką ? ? ?
pasidarė tik didesne betvarke…..

je je        2013-12-13 13:05

šitas straipsnis skamba “pagrindo paruošimas” Uspaskicho - Graužinienės siūlomam naujam kandidatui į Konstitucijos pirmininko kėdę. Laikas skirti pretekstą nuo tikrosos priežasties. Nes šiam portalui, kaip ir “ekspertams”, rūpi tik formuoti nuomones, o ne skleisti tiesą. Ir tai daroma itin kryptingai.

skurdžiausias sluoksnis        2013-12-13 13:00

beje, kiek geresnis socialiai yra kitos “mažumos” likimas - karaimų. Tačiau juos negailestingai absorbuoja lenkai, nes jie priversti savo vaikus leisti tik į lenkiškas mokyklas. Šitiek metų išsilaikiusi bendruomenė sparčiausiai naikinama būtent mūsų nepriklausomybės laikais.

skurdžiausias sluoksnis        2013-12-13 12:58

vakar per tv stebėjau kaip Zuokas griauna ES remiamos mažums - Čigonų gyvenvietę. Vaikų teisių apsauga atvykus nesugeba išsiaiškinti kiek ten yra vaukų, kiek gyvena žmonių, nes registruotas tėra vienas nams. Čigonai kaltinami narkotikų pardavinėjimu, tai turėtų būti turtingi, bet to nei su žiburiu nesimato net pas pačius baronus. Susidarė įspūdis, kad “narkotikai” tik pretekstas, kad kažkam nesiseka suskaičiuoti “galvų”, nes negali lupti “pagalvės” mokesčių:) O svarbiausia, manau, tai teritorija į kurią kėsinasi kokios tai statybos kompanijos. Ir kur dingo D.Pūras su savo “žmogaus teisėmis” tai visai neaišku. Nes čigonai tai tokia tikroji “mažuma”, kuri neturi savo valstybės, neturi kas juos užstotų ir išties jaučiasi beteisiais. Mass media naudoja net Radžį jų gyvenimo būdo smerkimui, bet negirdėjau nei vieno, kas juos užstotų.

Rita       2013-12-13 11:25

Koks ten konstitucinis teismas ,cia juos galima pavadinti parsidaveliu ir nesvariu pinigu myletoju gauja . Gauja kuri sprendzia kitos gaujos naudai ,tiesos pas juos nera .

pensininkas       2013-12-13 11:16

Viso teksto neperskaičiau, bet jam pritariu. Tačiau esmė ne tame. Galime rašyti kiek tik išgalime, bet nuo to niekas nepasikeis. Čia tik veršių ar avių varomų su botagu į skerdyklą bliovimas. Kreiptis reikia ne į prezidentę ir kitą valdžią ar opoziciją, kuri griauna valstybę, o į Tautą. Tauta suverenas ir būtina ją budinti. Pradžia yra - 320000 parašų. Pirmiausia nereikia leisti juos išbrokuoti. Ateikime prie seimo šį sekmadienį (gruodžio 15 d.) 13 val. Kelkime nuo Tautos į prezidentus Zigmą Vaišvilą, remkime koaliciją Už Lietuvą Lietuvoje su tautininkais ir ledai tikiuosi pajudės. Sėkmės.

komuniagų šuniukai tas KT, daugiau nieko       2013-12-13 10:40

komunistinės nomenklatūros šuniukai tie KT - daugiau nieko

nepasieks       2013-12-13 10:26

tos trijulės sąmonės šis kreipimasis.Ne jų dimenijoje tokie dalykai..

Audra       2013-12-13 7:09

Nesakykit, mūsų prezidentė myli senukus. Kur tik nuvažiuoja, ten tarp senukų fotografuojasi. O, dėl kreipimosi, tai daug kas pas ją kreipėsi teisybės. o. ką gavo?


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.