Dienos aktualija, Žmogaus teisės

Paskutinis Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas: epochinės įžvalgos ar ... atgaila?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 11 d. 17:56

12     

    

Paskutinis Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas: epochinės įžvalgos ar ... atgaila?

Vykdydama konstitucinę priedermę Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien Seime perskaitė savo paskutinį metinį pranešimą.

Aptarusi padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką prezidentė pateikė ir svarbiausių savo dviejų kadencijų darbų apžvalgą (šią ataskaitą galima perskaityti ir ČIA).

Tiesą sakant, rimtai klausytis šio pranešimo nepavyko – pernelyg dažnai ir pernelyg ilgai (net dešimt pastarųjų mūsų visų metų!) šalies vadovės žodžiai tebuvo tik ... žodžiai, tuščiažiedžiai, be gyvybės… Ir nuo minties, kad baigiasi Dalios Grybauskaitės valdymo epocha, skirtingai nei Andriui Tapinui iš prezidentės padėjėjos Daivos Ulbinaitės pasakojimo, oda nešiurpo.

Tik išgirdus „Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija“, pasidarė smalsu: ar tai, kad paskutinę akimirką garsiai ištariama tai, kuo ši valstybė serga jau daugel metų, ir tai padaroma taip, tarsi tai būtų metų „atradimas“, dar gali ką nors reikšti? Tarkim, kad pagaliau susivokta? Imta atgailauti?.. Kažin.

Tikrai verta prisiminti: „Visi esame sujaudinti…“

 

* * *

 

Prezidentė skaito metinį pranešimą.

Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai,

džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 84 straipsnis.

Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų.

Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės įvairiuose „burbuluose“, drįstu pareikšti, kad iš esmės su Valstybe viskas gerai.

Mes sparčiai mokomės gyventi Laisvėje. Visi kartu.

Lietuvos žemė kartu su partizano A. Ramanausko-Vanago palaikais grąžino mums nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią.

Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems viskas rūpi.

Mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu.

Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo.

Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – tai reikšmingas mūsų visų pasiekimas.

Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ar nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai.

Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti. Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi, bet Lietuva gali pasitikėti.

Tačiau kad ir kaip keistųsi pasaulis, kad ir kokie pavojai kiltų Laisvei, tik mūsų pačių politinis apsisprendimas rodys, kiek mes pasirengę gintis ir išsaugoti pamatines vertybes.

Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir labai pavojinga.

Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą.

Ir čia Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, o viena iš permainų iniciatorių.

Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje.

Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pats besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena.

Jau 15 metų esame Europos Sąjungoje.

Todėl Europa – saugi, konkurencinga ir įtakinga – yra ir mūsų atsakomybė.

Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją ir formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai.

Mūsų idėjos dalyvauja kuriant ES kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai ES kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda.

Lietuviškomis SGD terminalo įgyvendinimo patirtimis, kurios padėjo mums užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naudojasi ir kitos pasaulio šalys.

Mūsų iššūkiai taip pat tampa visos Europos iššūkiai ir visos Europos rūpesčiu. Europa esame mes.

Su Europos Komisija jau pasirašėme politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį pasirašysime detalesnį susitarimą Briuselyje, kai vyksiu į Europos Vadovų Tarybą. Tai nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka.

Kaip ir Astravo atominėje. Espo šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Ne apie jos saugumą eina kalbą, eina kalba apie nesaugią aikštelę. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai.

Nesidairykime atgal, o galvokime apie Lietuvą po dar 30 metų.

Gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla noras ar entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti.

Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai.

Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.

Tai pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis.

Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reformos negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi.

Turime didžiulį potencialą bio, kibernetinių bei informacinių technologijų srityse, paslaugų ir gamybos sektoriuose. Interneto greitis Lietuvoje tampa antru pasididžiavimu po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių ES valstybių penketuke.

Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 „fintech“ įmonių. Kai kam tai kelia alergiją,  pasauliui tai kelia nuostabą ir pasididžiavimą mumis. Kol kas esame lyderiai regione.

Pasaulyje plėtojantis dirbtiniam intelektui Lietuva tampa žinoma kaip gera vieta inovatyvioms investicijoms. Šiemet Davose sutarta dėl CERN Verslo ir mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune – tai Lietuvos istorinis šansas – tapti pažangiausiu technologines naujoves kuriančiu centru visoje Šiaurės Europoje.

Lietuvos studentų išradimai, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą, ir mūsų moksleivių robotikos gebėjimai jau dabar stebina visą Europą. Jie grįžta laimėtojais. Pasaulis laukia inovatyvių sprendimų kovoje su ligomis, netikromis naujienomis, klimato kaita.

Mūsų mokslininkai pajėgūs pasiūlyti ne tik šalies ūkiui, bet ir pasaulio saugumui reikalingų išradimų.

Būtent tai gali pakeisti šalies ekonomikos struktūrą ir įpūsti spartesnio vystymosi azarto, kai matome ekonomikos lėtėjimą.

Tačiau naujoji nafta šiandien yra ne tik žmogaus protas, bet ir duomenys.

Todėl kuo ilgiau trypčiosime dėl atvirų duomenų politikos, pateisindami valstybinį duomenų verslą su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais, tuo labiau atsiliksime nuo pasaulio tempo.

Gerbiamieji,

brandžiose demokratijose valdžios pasikeitimas vyksta civilizuotai, sklandžiai ir užtikrinant darbų tęstinumą.

Išankstiniai profesionalumo ir skaidrumo reikalavimai apsaugojo mus nuo valstybės valdymo krizių, kurias turėjome nepriklausomybės pradžioje, kai per 19 metų keitėsi net 14 Vyriausybių.

Per pastarąjį dešimtmetį su stabilesne situacija sugebėjome priimti strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus:

- skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą;
- kovodami su politine ir oligarchine korupcija;
- stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą;
- vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką;
- didindami socialinį žmonių saugumą. Nors atskirties sumažinti ženkliai nesugebėjome.

Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe.

Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją.

Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, – konstruktyvus darbas tampa neįmanomas.

Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija.

Iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame.

Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni.

Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei.

Seimo narių skaičius Parlamento darbo čia kokybės nepakeis.

Tik keisdamiesi ir tobulėdami patys, galime kur kas daugiau pasiekti Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Parlamentinės partijos, drąsiau atsivėrusios jaunimui, žengia į kokybiškai naują raidos etapą.

Išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir jau stosis ant kojų.

Politikoje vyksta ne tik kartų, bet ir vertybių kaita.

Pasitikėjimas savo rinktais politikais ir jų priimamais sprendimais yra labai svarbus.

Nors mūsų demokratija turi trūkumų ir iki Šiaurės šalių dar reikia pasitempti, pasaulis mus traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais.

Gavome Vestfalijos taikos premiją už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.

Pasaulis per Popiežiaus vizitą pažino mus kaip jaunų, ambicingų, orių, jautrių ir labai stiprių žmonių šalį.

Viltis, kuri sklinda iš Lietuvos, yra didelė vertybė visam pasauliui.

Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai.

Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius. Ir to jam nuoširdžiai linkiu.

Gerbiamieji,

pažengėme gerokai toliau už daugelį šalių užtikrindami pamatinius teisinės valstybės principus – Konstitucijos ir teisės viršenybę. Tačiau iššūkių teisinei mūsų valstybės sanklodai nestinga ir nestigs.

Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija.

Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą.

Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę.

Pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.

Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą šiam teismui darbo dar padaugės, tačiau tai gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti mūsų politikų savivalę.

Nes „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus.

Adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą.

ES esame giriami už skaidrią ir griežtą teisėjų atranką. Naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių.

Reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus.

Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas – atsikratome ir nebaudžiamumo: už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama net 92 proc. kaltinamųjų.

Teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, tačiau, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.

Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais.

Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Ir tai būtina apginti ir išsaugoti.

Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją.

Žodžio laisvė yra LAISVĖ. Todėl tai – nacionalinio saugumo klausimas. Mums visiems ir valstybei.

Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą.

Iš valstybės ir pasaulio iššūkiams neabejingos dailės, muzikos, kino, literatūros ir gimsta tokie kūriniai kaip „Gloria Lietuvai“. Pernai per šimtmečio minėjimą, kai stovėjau šalia svečių, prezidentų iš kaimyninių šalių, kurie su pasigėrėjimu, o aš su pasididžiavimu klausiausi „Gloria Lietuvai“, žinojau, kad tik Lietuva galėjo sukurti tokį kūrinį. Jis moko pagarbos praeičiai, stiprina vertybinį tautos stuburą, mažina abejingumą, ugdo patriotiškumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį.

Savo kultūra galime didžiuotis ir turime su kuo ją lyginti.

Lietuvą garsina pasauliniai operos oskarai, auksiniai bienalių liūtai ir talentingiausia pasaulio batuta.

O Muziejų naktis, gatvės muzikos festivaliai, poezijos pavasariai, kinas po atviru dangumi, išmanioji biblioteka, netikėtos erdvės – tai ne užsienis. Mes kalbame apie Lietuvą. Tai kokybiškų lietuviškų kultūros renginių gausa ir mūsų kūrybos laisvė, kurios neįsprausi į jokius rėmus.

Gerbiamieji,

esame laisvi tik tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę.

Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai.

Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus.

Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.

Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems.

Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus, o žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikos ir politikų brandą.

Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų.

Todėl nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Labai tikiuosi, kad naujasis Prezidentas ir jo komanda taip pat tęs šią kampaniją. Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 atsakingo verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.

Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmąkart gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys.

Tik kurdami tarpusavio ryšius tapsime jėga, lemiančia Lietuvos ateitį, kuriai nebaisūs nei vidaus, nei išorės iššūkiai.

Neabejinga, atvira ir tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė bus pajėgi susitelkti dėl sunkiausių valstybėje sprendimų. Tai pagrindinis raktas į sėkmės Lietuvą.

Brangūs Lietuvos žmonės,

būtent Jūsų pasitikėjimas stiprino mane visus dešimt metų.

Tikėdama Lietuva ir Jumis ieškojau valstybei būtinų sprendimų, taip kaip gebėjau.

Dėkoju visiems, kurie tapote bendražygiais ir bendraminčiais.

Dėkoju ir tiems, kurie išsakėte kritines pastabas. Visi man padėjote ir mokėte mane kiekvieną dieną.

Man buvo didelis iššūkis ir didžiulė garbė tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Visiems dėkoju.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

vilnietis        2019-06-16 11:48

Ačiū  Dievui ir Lietuvos žmonėms, kad Putino Magnolijos ir Dinastijos globėjų užvaldyta Lietuva turės galimybę atsigauti
po ilgamečio žlugdymo.

Dzeikas       2019-06-15 14:00

Tautos nupusimas , nezinau igimtas ar igytas, reiskiasi tuom,kad vadovaujamasi ne taisyklemis ir desniais , o patinka -nepatinka.
Juk faktas kaip blynas - nuslepe biografija ir is politikos turi trauktis. Arba VOGE!, nustatytas ir nenugincyjamas(t.y. ne “gal taip, gal ne”) - ne, puikiausiai vartosi politikoje. Naujasis pupulis issisiepes melavo padedamas svedbankiams apiplest zmones perkancius keleriopai permokant uz kazkokias betonines lusnas - lyg niekur nieko susirenka arti 2/3 balsu. Zmogysta isdavusi valstybe ir beganti is salies aneksijos akivaizdoje - rasomas i didvyrius, jo desinioji ranka toks pat paslemekas pasislepes nuo zudiko kulkos uz savo vaiku - toliau tesia politine karjera…
Nuokrusu susirinkimas, renka tokias tik gudresnias nuokrusas, kurios valosi kojas i juos isrinkusius nuokrusas.
Paskui sukuriamas forumas - tiesos iesko.Kodel jus zagina per visas skyles…
Keistas klausimas.

T0mas J.       2019-06-15 12:46

Negali tas pat asmuo būti ir LTSR pažiba ir demokratijos švyturys - nenuoširdu.

stasys       2019-06-13 6:33

Bronius .. ko gi čia ant tos tautos purkštauti , jei ja šeri (maitinti)  tik socialinės lygybės klausimais ..po penkerių metu tokios dietos ir sovietinė kraujinė dešra taps delikatesu . Šalis kuri negali sau išsikelti nauju ambicingu planu gali sugrįžti tik į  tas senas vėžes ir toliau kiaulių taukais tepti savo socialinio vežimo ratus ..kad taip baisiai negirgždėtu . Todėl ir sakau ..penkeri metai ..provincijai pasitempti iki galvos ..tie kas nespėjo liko už borto . Globalios konkurencijos sąlygomis išgyvena tik stipriausi ..nematau nieko blogo jei dalis visuomenės pavargę nuo tokio gyvenimo spartos sugrįš prie žemės ir ten sudės savo panages . Gal toks visuomenės modelis ir keistai atrodo ..bet klausytis tu nuolatiniu zizimu apie mažas pajamas turint toki prasta darbo našumo koeficientą ..tai tas pats kas bandyti atgaivinti kokį sena sovietinį dizeliuką naujam našiam ir ekonomiškam darbui į ji pilant super-kurą .. Mes per mažai kalbame kokia ta visuomenė turėti būti (modeliu) Lietuvoje kad atitiktu esamo laikotarpio išlikimo klausimus. Aš gal kiek ‚riezvas‘ savo išsakoma nuomone ..bet žiūrėti kaip pataikaujama visuomeniniams varškėčiams (ale Kuolys)  .. man dar sunkiau žiūrėti . Papildant savo pirma komentarą ..penkeri metai apmąstymams ir pampersu keitimui ..to užteks ‚mastantiems“ konkretizuoti naujus tikslus ir tam pasiruošti .

Stasį Kontorinis,       2019-06-13 0:09

norėtum grįžt ir vėl sėt žemėje, kurią pats nualinai ir todėl puikiai žinai, kokiu mastu tai padarei? - Grybauskaitei telinkiu išmokti melstis, kad neištiktų Damoklo kardas.
Ir dar: padėk Dieve, kad išsipildytų Oskaro Milašiaus pranašystė ir mes, lietuvių tauta, išsigelbėtume, kad užtektų anuometinės birželio 14-osios sumokėtos milžiniškos kainos - už Lietuvą ir tik už ją, jos laisve.

bronius.       2019-06-12 22:03

pritariu Stasiui.jei į euro parlamentą vėl išrenkamas Uspaskichas, tai Lietuvos Dalia tikrai vėl bus išrinkta.na toks šalies piliečių mentalitetas, ir nieko čia nepadarysi.

stasys        2019-06-12 20:01

Numanau kad Lietuvos žmonės dar turės proga didžiuotis ta moterimi . Truputi su G.Nausėda pailsime ir sekančiais 2024 vėl renkame D.Grybauskaite į Prezidentus . Gal čia reikėtu kokia peticija surašyti ir paskleisti tarp konservatorių ir liberalaus jaunimo . Senosios partijos kiek prasiskiedė naujais veidais , bet po truputi vėl atgauna ne tik sena populiarumą bet ir tuos rinkėjus kurie apsukę ratą rado tik nemokšų visuomenininku būrį ..su dideliais ambicingais įnoriais .Tikri lyderiai laukuose neklaidžioja ir iš gatvės neatsiranda .. juos suformuoja kaip asmenybes politinė aplinka ir nuolatinės kovos su ‘ visuomeniniais varškėčiais ‘ .

 

zita.       2019-06-12 20:01

sukurtas filmas,parašyta knyga,nutapytas portretas, dar nesukurti spektaklis ir daina ,odė, opera.pirmyn kūrėjai.

Laiko mašina       2019-06-12 13:39

Pasirodoji tikrai yra-atgal i brežnevine epochą...

Kolaborantė išeina...       2019-06-12 10:23

Pabėgo beveik milijonas per jos kadenciją...90 nuošimčių moksleivių tik ir svajoja pabėgti iš KOLABORANTĖS, kurią parinko mums mulkinti pats ,,patriarchas’‘, kurtos oligarchinės- nomenklatūrinės santvarkos (ONS)...Skurde -trečdalis, teisingumo- nulis, mūsų teisės - tik popieriuje, rinkimai - nelygūs ir nesąžiningi, tauta ir valstybingumas smaugiami, demokratijos nėra, o tik jos imitacija- ,,valdoma demokratija”...Tai kolaborantei norma- ,, su valstybe, neva, , viskas tvarkoje”...Akių dūmimas ir smegenų bei vertybių plovimas per jos valdytą LRT-visa jos ,nomenklatūros ir Briuselio globalizmo tarnaitės, ,,politika”.Dvaro ,,politologai” tik pusę lūpų ją kritikuoja, nes prijaukinti ir vis dar bijo…
Ateina naujas ONS statytinis, tuščiakalbis, kurio stiklinio namo pavilnio draustinyje įteisinimo istorija parodo ,kokia niekinė  nomenklatūros naudai sukurta pseudoteisingumo sistema Lietuvoje…
Belieka melsti Dievą, kad artėjant Seimo rinkimams Radžvilo grupė,patyrusi pelnytą fiasko EP RINKIMUOSE, nesuskaldytų , aiškų tik iš pačių geriausių ketinimų....,margaspalvių ONS oponentų ir Seime turėtume demokratinių reformatorių frakciją...

Ryt'as       2019-06-12 10:04

Dešimt metų Lietuva iš esmės prabuvo be prezidento. Prezidentūroje gyveno ( gal tiksliau - buvo ) aikštinga pasipūtusi lėlė .

Tvankstas       2019-06-12 9:20

Brandusis socializmas tapo brandžiąja demokratija. Aiški pažanga.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.