Vatikano radijas
Didžiojo ketvirtadienio pavakare popiežius Pranciškus aplankė prieglobsčio prašančiųjų priėmimo centrą šalia Romos, aukojo Paskutinės vakarienės Mišias ir jų metu nuplovė kojas dvylikai asmenų – vienai centro darbuotojai ir vienuolikai centre laikinai apgyvendintų migrantų: septyniems krikščionims, trim musulmonams ir induistui.
Tai buvo jau ketvirtos popiežiaus Pranciškaus pontifikato Paskutinės vakarienė Mišios. Anksčiau Paskutinės vakarienės Mišias popiežiai aukodavę Romos vyskupijos katedroje – Laterano bazilikoje. Pranciškus įvedė naują tradiciją. Pirmąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias jis aukojo nepilnamečių kolonijoje; antrąsias –– ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, o šiemet popiežiaus solidarumo ir artimo meilės gestas buvo skirtas migrantams.
Prieš kojų plovimo apeigas, be iš anksto parengto teksto sakytoje trumpoje homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie du gestus, apie kuriuos girdėjome šios dienos Evangelijoje: Jėzaus gestą – kojų nuplovimą mokiniams – ir Judo gestą – išdavystę už trisdešimt sidabrinių.
„Ir šiandien – du gestai. Mes visi: musulmonai, induistai, katalikai, koptai, evangelikai – esame broliai, to paties Dievo vaikai, norintys gyventi taikoje, – kalbėjo popiežius Pranciškus. – Tačiau vos prieš tris dienas viename Europos mieste matėme mirties gestą. Tai žmonės, kurie nenori gyventi taikoje. Tačiau už to gesto, kaip už Judo, slepiasi kiti. Už Judo slėpėsi tie, kurie davė pinigų, kad jis išduotų Jėzų. Už šio gesto slepiasi prekiautojai ginklais, norintys kraujo, o ne taikos, norintys karo, o ne brolybės. Du gestai – Jėzaus plauna kojas, Judas už pinigus išduoda Jėzų.
Čia mes, jūs, visi kartu, skirtingos religijos, skirtingos kultūros, bet to paties Tėvo vaikai, broliai. O ten tie, kurie perka ginklus tam, kad naikintų brolybę. Šiandien, tą akimirką, kai aš pakartosiu Jėzaus gestą, nuplausiu kojas dvylikai iš jūsų, mes visi atliksime brolybės gestą. Mes visi sakome: esame skirtingi, skiriasi mūsų kultūros ir tikybos, bet esame broliai ir norime gyventi taikoje.
Kiekvienas iš jūsų turite savo istoriją – daug kryžių, daug kančios, tačiau turite ir atvirą širdį, trokštančią brolybės. Kiekvienas savo religijos kalba melskite Viešpatį, kad šia brolybe užsikrėstų visas pasaulis, kad nebūtų mokama trisdešimties sidabrinių už brolio mirtį, kad visur būtų brolybė ir gerumas.“
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Panieka dvasinei-tautinei kultūrai, paaušktinimas atvykusių svetimųjų, siekiančių turtingiau gyventi…
P.S. Iš Kalno pamokslo: “Kas žemėje materialiai turtingas gyvena, tas po mirties varge gyvens; kas žemėje materialiai varge gyvena, tas po mirties turtingai gyvens”.
Velnio vaikai, o ne to paties Tėvo. Jei visi to paties Tėvo būtų, kam tuomet juos gelbėti ir mirti ant kryžiaus už juos?
Iš vienos pusės šneka apie meilę migrantams iš kitos pusės per kryžiaus kelią Romoje policininkų dalyvauja beveik tiek pat, kiek maldininkų. Kam tie policininkai, nuo ko jie tada saugo? Nuo meilės subjektų?
Daromos atambios klaidos sąvokose. Popiežius plovė kojas ne prieglobsčio prašantiems, bet geresnio materialinio gyvenimo ieškotojams, tiksliau dvasios skurdžiams.
Linkiu tam raudonam padarui asmeninio susitikimo su kokiu šachidiniu alach-babachu.
Jeigu popiežius toks gailestingas, kodėl jis gyvena ne žeminėje, bet Vatikano rūmuose? Argi savo materialinį turtą galima vertinti labiau, negu savo tautinę - dvasinę kultūrą?
Netikiu, kad pas popiežių yra tiek išsigimęs gailestingumas, kokį jis rodo. Šis popiežius, tiesiog, kažkieno projektas.
grįš prie krikščioniškų šaknų,tai joks islamas nebus baisus.Ne islamas mums priešas,o mes patys sau priešai,nutolę nuo savo vertybių.Žmogaus teisės išsigimė į tinginystę ir hedonizmą.