Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Pasaulio lietuvių metai: Lietuvių chartai – 70

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 19 d. 10:19

5     

    

Pasaulio lietuvių metai: Lietuvių chartai – 70

Pažinkime: 1949 m. birželio 14 d.  Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ (1949 Augsburge) paskelbė dokumentą – simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą, išreiškiantį lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus.

LIETUVIŲ TAUTA,

užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. Lietuvių Tautos amžinųjų siekimų vardan skelbiama ši

LIETUVIŲ CHARTA

1
Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

2
Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.

3
Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.

4
Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.

5
Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai.

6
Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

7
Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.

8
Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.

9
Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį.

10
Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims.

11
Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą.

12
Lietuvio tautinės spalvos: geltona – žalia – raudona. Lietuvio tautinė šventė – Vasario 16-ji. Lietuvio šūkis: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“.

13
Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas

Tremtyje, 1949 m. birželio 14 d.

Šaltinis: lituanistusamburis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Keičiasi mados.       2019-06-20 13:37

Štai konservatorius A.Navickas rašo,kad laikas domėtis savo giminės istorija,o konservatorius Razma rašo,kad laikas kviesti pasaulio lietuvius domėtis Lietuva.Kai neseniai konservatoriams ant bangos buvo globalios Lietuvos privalumai.Tik dabar atrandami partizanai,o kada ateis eilė išvarytiesiems iš nepriklausomos Lietuvos? Europos komisarai susirūpinę pabėgėliais,o kas pasirūpins savo gimta Lietuvos žeme,istorija ,praeitimi ir ateitimi,jei visi tapsime keliautojais. Kada į madą ateis pareiga?

Pasenus ta charta jau       2019-06-20 13:04

Nebeatitinka šiulaikinių tuolerantiškū ir dzemokraciniū viartybių. Vien ko vertas 4 punktas: “Lietuvis kuria lietuvišką šeimą”.Kvepia nacianalizmu ,diskriminasija ir racizmu.

asd       2019-06-20 9:57

Visokių buvo ir yra lietuvių. Vieni palieka Lietuvą dėl skalsesnės užsieninės duonos ir tampa „pasaulio lietuviais“; kiti, netgi okupavus Lietuvą, nebėga iš jos, bet nepabūgę net gresiančios mirties, kovoja už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.

Idealistas - realistas       2019-06-20 9:15

Gražiai surašyta toji užsienio Lietuvių charta, tačiau realybė rodo ne visai gražią tiesą. Kyla klausimas, jeigu mylite Lietuvą ir lietuvišką kultūrą, kodėl Lietuvą palikote. Šis klausimas pirmiausiai yra taikytinas tiems, kurie paliko nepriklausomą Lietuvą, kai Lietuvoje nebuvo okupantų (tiksliau, tarpukario Lietuvos laikotarpiu ir po 1990 metų), persekiojančių lietuvius už jų patriotizmą ir uolų katalikybės išpažinimą. Klausimas tik retorinis: ar čia nebus skalsesnės užsieninės duonos meilė bus nulėmusi palikti Lietuvą... O, kaip žinia, kas labai myli skalsią duoną, tas mažai myli savo valstybę ir kultūrą.

Janina       2019-06-19 20:22

Chartos konstitucijoa įstatymas po visą pasaulį išsisklaidžiusiems karo pabėgėliams lietuviams nurodė, kad steigdami pasaulio šalyse LB turi laikytis tos šalies įstatymų. Įkurdami Šveicarijoje LB karo pabėgėliai lietuviai savo bendruomenę kurdami griežtai laikėsi Civilinio CH kodekso, sudarydami atitinkančius STATUTUS ir juos įregistruodami Kantonaliniame Berno banke 1952-02-17.
Bet atsitiko labai negražūs dalykai, kai išmirus senajai kartai, naujų emigrantų vadovė įkūrimo datą pakeitė į nelegalią.
LR atsakingos institucijos žiūri ne dokumentų, o ką falsifikuoja ir meluoja naujoji emigrantė.


Rekomenduojame

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.