Pasaulinę veiksmo dieną prieš laisvosios prekybos sutartis – diskusija apie grėsmes, keliamas ES laisvosios prekybos sutarties su JAV

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 19 d. 14:19

0     

    

Pasaulinę veiksmo dieną prieš laisvosios prekybos sutartis – diskusija apie grėsmes, keliamas ES laisvosios prekybos sutarties su JAV

ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali pabloginti įprastus maisto kokybės ir aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės standartus, darbuotojų teises, be to, ji kelia pavojų šalių valdžios suverenitetą perduoti stambioms korporacijoms. Apie tai vakar kalbėjosi į LUNI paskaitą apie Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystės (angl. – santrumpa TTIP) sutartį susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

Ragino išeiti iš transatlantinio transo

Paprastai laisvosios prekybos sutartis pasirašančios šalys atsisako muitų, tačiau šia transatlantine sutartimi siekiama, visų pirma, panaikinti netarifines apsaugos priemones, kurias šalys taiko siekdamos apsaugoti savo kultūrinę tradiciją, aplinkos ar ekonominį savitumą, ir suvienodinti JAV ir ES maisto kokybės, aplinkosaugos, duomenų apsaugos bei kitus standartus.

„Kol kas dauguma Lietuvos politikų apie įvairius JAV ir ES sutarties aspektus kalba kaip užhipnotizuoti. Mes manome, kad reikėtų išeiti iš šito transo ir pažvelgti į nutekintų bei iš dalies paviešintų Komisijos pozicijos tekstų turinį kritiškesniu žvilgsniu. Kaip sutartis paveiktų mūsų atskiras ekonomikos sritis? Tikėtis, kad galėsime lygiavertiškai konkuruoti visose srityse, yra naivu. Patirtis ir net ekonomiškai stipresnėse šalyse padaryti prognostiniai vertinimai sako ką kita. Ar nebus taip, kad dėl žemos Lietuvos gyventojų perkamosios galios galėsime rinktis tik atvežamus prasčiausios kokybės maisto produktus, nes sveiki ir geros kokybės lietuviški maisto produktai keliaus iš šalies?“ – klausė paskaitą skaitęs Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus.

Aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą, kurią kelia laisvosios prekybos sutartis. „Jau dabar matome, kad neretai politikai lengva ranka laimina sprendimus, kurie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę sutikti, kad Europos šalių politiką nulemtų šalies piliečių nerinktų ir jų interesų neatstovaujančių trijų teisininkų, sudarančių arbitražą, sprendimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP dalių: investuotojo-valstybės ginčų sprendimo mechanizmas“, – kalbėjo L. Stoškus.

Pasak gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovės Gabijos Enciūtės, standartai gali būti pabloginti ir derybininkų siūlymu įkūrus instituciją, kuri vertintų, kiek nauji teisės aktai palankūs prekybai: „Tokia viršvalstybinė institucija iš esmės tarnautų korporacijų, o ne piliečių interesams. Labai tikėtina, kad draudimas į Europos rinką įvežti chloro dioksidu apdorotą paukštieną ir skrupulingas genetiškai modifikuotų produktų žymėjimas atsidurtų kliūčių prekybai sąraše.“

Priešinasi ir amerikiečiai

Diskusijoje kalbėjusių įsitikinimu, būtina palaikyti stabilius santykius tarp JAV ir ES, tačiau dėl to neturi būti silpninamos demokratinės piliečių teisės ir suteikiamos išskirtinės teisės korporacijoms. Apie tokias tikėtinas šiuo metu vykstančių derybų dėl sutarties pasekmes Europoje kalba nevyriausybinių organizacijų atstovai, profsąjungos, žemdirbiai.

„Naujajam ES ir JAV susitarimui priešinasi ne tik Europos piliečiai; net ir Amerikoje vyrauja šiai sutarčiai priešiškos nuotaikos. Kyla klausimas: kam tada apskritai naudingas TTIP susitarimas? Viena aišku – tikrai ne gamtai ir gyvūnams, kuriuos turėtų saugoti atsargumo principui paklūstantys ES standartai“, – sakė Gabija Enciūtė, ką tik grįžusi iš seminaro apie laisvosios prekybos sutartis Briuselyje.

Pasaulinė veiksmo diena prieš laisvosios prekybos sutartis paminėta visuose penkiuose kontinentuose. Už sveiką maistą, darbuotojų teises, interneto laisvę, demokratiją ir galimybę dirbti savo žemę kovojantys aktyvistai 46 pasaulio šalyse tą dieną surengė daugiau nei 700 protesto akcijų ir informacinių renginių.

Surinko 1 mln. 700 tūkst. parašų

Europoje kampaniją prieš TTIP ir Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą su Kanada (angl. santrumpa CETA) aktyviai vykdo daugiau nei 400 organizacijų iš 26-erių ES šalių vienijantis aljansas „Stop TTIP“, raginantis nutraukti derybas dėl TTIP ir neratifikuoti CETA. Prie vis augančio aljanso jau prisijungė Darnaus vystymosi centras, „Tušti narvai“, Susivienijimas ŽALI.LT, darnaus vystymosi organizacija GYVA.LT, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija bei Lietuvos jaunimo centras.

Aljansas susikūrė siekdamas įvykdyti Europos Piliečių Iniciatyvą prieš TTIP bei CETA ir taip paraginti Europos Komisiją pakeisti teisės aktus. Europos Komisija aljanso inicijuotai Europos Piliečių Iniciatyvai nepritarė, todėl ji organizuojama savarankiškai, pagal visus oficialius reikalavimus, o Komisija už nepritarimą atsidūrė Europos Teisingumo teisme. Aljansas, per rekordiškai trumpą laiką įvykdęs oficialius Europos Piliečių Iniciatyvai taikomus reikalavimus, jau surinko beveik 1 mln. 700 tūkst. šioms sutartims nepritariančių piliečių parašų.

Derybos dėl ES laisvosios prekybos sutarties su JAV prasidėjo 2013-aisiais. Kitą savaitę Vašingtone prasidės devintasis derybų raundas.

Diskusijos ištrauką rasite ČIA.

Daugiau nei 700 pasaulinės veiksmo dienos prieš laisvosios prekybos sutartis renginius galite rasti ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.