Propagandos ir ideologijos analizė, Žiniasklaida

Pasaulinė spaudos laisvės diena 2017: kaip atpažinti klaidinančias naujienas?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 4 d. 3:20

4     

    

Pasaulinė spaudos laisvės diena 2017: kaip atpažinti klaidinančias naujienas?

1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai, susirinkę sostinėje Namibijoje į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones, pasirašė Windhoeko deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją.

Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių (deklaraciją skaityti ČIA).

Po pusantrų metų, 1993 metų gruodį, Jungtinių Tautų generalinė asamblėja nusprendė gegužės 3-iąją paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena.

Nuo to laiko Europos Parlamentas, minėdamas Pasaulinę spaudos laisvės dieną, atkreipia dėmesį į pagrindinius žiniasklaidos laisvės principus. Šia proga ketvirtadienį Žmogaus teisių pakomitetyje bus rengiama diskusija, kurioje, be kita ko, bus diskutuojama ir apie netikrų naujienų grėsmę, skelbiama europarl.europa.eu.

Netikros naujienos – tai sąmoningai sufabrikuotos istorijos ir pramanai, kurių tikslas – manipuliuoti skaitytojais. Šis fenomenas nėra naujas, tačiau socialinės medijos, kuriose kiekvienas gali dalintis informacija, paspartino jų sklaidą. Pateiktame gide nurodomi penki žingsniai, kaip atpažinti netikras naujienas, melą ir dezinfomaciją bei neutralizuoti jo neigiamą poveikį.

Gegužės 4 d. Žmogaus teisių pakomitečio nariai aptars „Žurnalistų be sienų“ (angl. Reporters without Borders) parengtą pasaulinį spaudos laisvės indeksą, Europos demokratijos fondo (EDF) veiklą spaudos laivės srityje bei ES atsaką į neapykantos kurstymą ir netikrų naujienų platinimą internete (tiesioginė transliacija prasideda 9 val. ČIA).

„Kalbėdami apie spaudos laisvę turime taip pat atkreipti dėmesį į internetą. Tai žinių šaltinis, tačiau tuo pat metu jis kelia ir susirūpinimą. Beveik pusė europiečių sužino naujienas iš socialinių tinklų. Ir tai palengvina netikrų naujienų sklaidą. Didėja susirūpinimas dėl dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų, kurios neretai naudojamos radikalių idėjų ir fundamentalizmo skatinimui, ypač tarp jaunimo“, – minėdamas Pasaulinę spaudos laisvės dieną kalbėjo EP vadovas Antonio Tajani.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dongdong8       2018-07-4 11:34
Marginalas       2017-05-5 15:05

Nesusipratimų bėda, kad nesuvokiama žodžio “demokratija” esmė (plg. čia: “užtikrinti demokratiją ir spaudos laisvę”) manant neva demokratija yra tai, kas užtikrina visus malonumus: ir laisvę, ir lygybę, ir brolybę ir dar velnias žino, ko ji tik neužtikrina.
Pasaulio galingieji sėkmingai palaiko tokį demokratijos mitą, nes eilinis kvailys nesupranta, jog demokratija yra išrinktųjų balsų daugumos diktatas, o išrinkti jam pakišami tų pačių galingųjų nupirktos marionetės.
Antrasis paklydimas - manymas, neva jei bus išrinkti “gerieji”, tai tie, kurių rankose visi resursai ir ginkluotos prievartos jėga, paklus teisingai išrinktų ubagų sprendimams, o gal net ir visus savo turtus perdalins jų apiplėšiamų ubagų naudai.
Jau kiek būta tokių akivaizdžių demokratijos pavyzdžių, bet kvailių masei vis “nedaeina”, bėga pasikonsultuoti su televizoriumi prieš “rinkimus”.
Demokratija yra “demo” valdžia, bet “demas” tai anaiptol ne “visi”. To niekad istorijoje nebūta nuo pat Antikos laikų, kada atsirado demokratija, vergvaldžiams išvaikius tironus ir įvedus savo kolektyvinę valdžią. Šiam demui didžiulė vergų dauguma nepriklausė.
Nepriklausė jokiam bajorų demui ir baudžiauninkų bei valstiečių dauguma absoliutizmo laikais.
Tik pradėjus kurti melagingą naujakalbę po prancūzų revoliucijos, kada žudikų valdžia buvo paskelbta “tautos valdžia”, išsigudrinta dėl akių pamažu platinti rinkėjų ratą į visus, kad kiekvienas kvailys manytų, jog jam kažkas privalo “atstovauti” tik todėl, kad jis teikėsi nueiti iki rinkimų urnos ir įmesti į ją savo popiergalį.
Nematydami savo svaičiojamos “tikros demokratijos”, kvailiai vis bando kombinuoti “rinkimines taktikas”, kad gerieji pagaliau ateitų į valdžią. Turbūt tai įvyks, kada kiekvienas kvailys gaus po čipą kaktoje. Bet jis ir tada nenustos kalbėjęs apie “tikrą demokratiją”, kurios niekad niekur nėra matęs.

Pikc       2017-05-4 17:40

“Didėja susirūpinimas dėl dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų, kurios neretai naudojamos radikalių idėjų ir fundamentalizmo skatinimui, ypač tarp jaunimo“, – minėdamas Pasaulinę spaudos laisvės dieną kalbėjo EP vadovas Antonio Tajani.” - spėkit iš trijų kartų, apie ką čia? Pakelkite rankas, kas mano, jog čia sajūzo pilitbiuro atstovas nuoširdžiai rūpinasi žinių kokybe, o ne tuo, kaip čia užčiaupus dar necenzūruojamus “nepatogius” kanalus? smile

dėdės tomo trobelė       2017-05-4 9:56

liberalkomunistai sugalvojo naują terminą “fake news” represuoti dar vis prasikalančius tiesos daigelius MIP, kai tuo tarpu patys klastoja ir falsifikuoja jiems neparankius, neatitinkačius jų ideologijos faktus. jau kam kam, bet etikečių kūrimui ir jų lipdymui (įvairūs -fobai) gabumų jiems nestinga.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.