Istorija

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas 1928–1965

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 23 d. 10:38

9     

    

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas 1928–1965

Šeštadienį, spalio 26 d., įvyks paskutinio kovojusio partizano, ilgiausiai (17 metų) sovietų okupacijai priešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio Antano Kraujelio–Siaubūno laidotuvės.

Atsisveikinimas su Antanu Kraujeliu–Siaubūnu vyks Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius):
penktadienį, spalio 25 d., 14-20 val.
šeštadienį, spalio 26 d., 10-12 val.

Šeštadienį, spalio 26:
12.00 val. – Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje
13.00 val. – karsto išnešimas iš Šv. Ignoto bažnyčios.
13.30 val. – laidotuvės Antakalnio kapinėse

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas
1928–1965

Antanas Kraujelis-Siaubūnas – paskutinis kovojęs partizanas. Ilgiausiai – 17 metų – sovietų okupacijai priešinęsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis.

Gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys.

1946 m. A. Kraujelis baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.

1946–1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas. Sulaukęs 20-ies A. Kraujelis įstojo į partizanų gretas. Nuo 1948 m. rudens priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, nuo 1950 m. liepos mėn. – Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems koviniams daliniams. Kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo siunčiamas į pasitarimą su Dzūkijos partizanais.

1951 m. A. Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Ši pareigybė, be kitų funkcijų, įpareigojo rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus: NKVD-MGB informatorius, sovietinius pareigūnus ir aktyvistus, kitus prieš partizanus, jų rėmėjus ir gyventojus priešiškas veikas vykdžiusius asmenis. Vėliau paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.

1951 m. sovietų valdžia atkeršijo ištremdama visą Kraujelių šeimą į Sibirą – 15 metų tremties Irkutsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte.

1952 m. A. Kraujelio-Siaubūno būrys buvo sunaikintas. KGB ėmėsi asmeninės A. Kraujelio-Siaubūno paieškos: dešimtys stribų ir agentų rengė pasalas, buvo verbuojami jo ryšininkai, giminės, tardomi net tremtyje esantys šeimos nariai.

A. Kraujelis ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. 1953 m. jį sunkiai sužeidė KGB pareigūnų užverbuotas jaunystės bičiulis.

Nuo 1954 m. A. Kraujelis-Siaubūnas pakeitė veiklos taktiką – sovietų aktyvistams rašė įspėjamojo turinio laiškus, reikalaudamas neskriausti ūkininkų nepakeliamomis prievolėmis.

Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis. Buvo kalbama, kad Siaubūnas, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą; KGB-istai tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu.

Dešimtmetį nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva.

1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį – ne pasidavė, o nusišovė.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujeliui (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymu jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-272 jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Antano Kraujelio–Siaubūno fotografija iš J. Jankausko asm. kolekcijos

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-10-24 13:02

Rėksmingai antraštei > ar tik čia nebus tas tekstas kuri vėliau skolino rusai ukrainiečiams šiurpinti .. apie nukryžiuotus vaikus Donbase ? Vienok jei klystu nepamirškite visi įtarimai privalo būti grindžiami faktais ..priešingu atveju tai tik “bobulė sakė” .

Antraštė nepilna       2019-10-24 8:38

Reiktų pridėti: žudikas. Rašoma, ir nepaneigta, kad nėščią moterį nekaltą nužudė, ir ne ją vieną. Apie tai tylėsim?

> s.m.       2019-10-23 20:14

Smagu būtų vėl susibėgti “kažkur”...
Su Juozapu, Liepa, Tarabilda, etc…

s.m. Ramirosui       2019-10-23 19:34

draugiškai, - įvėlėte stiliaus/aiškumo klaidą paskutiniame sakinyje. Netikiu, kad agentą stasį kas gerbė tada ar gerbia dabar. Kaime ar mieste.

ah1       2019-10-23 15:17

buvo klasių kova apie tai prezidentė D.G. parašė disertaciją, o proletraiatas ir vėl ‘kraujais spjaudo” tik dabar jau nuo minimalkės

Ramiros       2019-10-23 14:28

Toks jo paties pasirinktas slapyvardis buvo ir nieko čia nepakeisi, matyt, kad skrebai labiau bijotų ir neitų ūkininkų rabavoti. Na, va, visur toks “štašys”  kaišioja savo snapą, panašu, kad gali būti beesantis iš strybvaikių, gal, pasamdytas yra, nabagas ... O jo kaimo ir parapijos žmonės jį gerbė, negirdėjau, kad jį būtų minėję blogu žodžiu, nebent tik koks skrebų išpera.

Laidojame karį, o ne siaubūną       2019-10-23 12:03

Man karys Antanas Kraujelis - ne siaubūnas.
Jei tau jis Siaubūnas, tai esi “nedamuštas” skrebas ar įslaptintas kagėbistas.

raudonajam sąsiui       2019-10-23 11:46

partizanų dainos kupletas:
Ateis pavasarėlis,
gegutė užkukuos,
pareis iš miško vyrai,
tau š—ą ištarkuos.

stasys        2019-10-23 11:16

Pasakoms pamaitinti reikia tikėjimo . Gerai kad dar liepsnomis nesispjaudė ..butu tekę karalaitį Ivana kviesti . Paminėti mirusį galima butu ir tiesa ..apie jo gyvenimą ir mirtį .


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.