Istorija

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas 1928–1965

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 23 d. 10:38

9     

    

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas 1928–1965

Šeštadienį, spalio 26 d., įvyks paskutinio kovojusio partizano, ilgiausiai (17 metų) sovietų okupacijai priešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio Antano Kraujelio–Siaubūno laidotuvės.

Atsisveikinimas su Antanu Kraujeliu–Siaubūnu vyks Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius):
penktadienį, spalio 25 d., 14-20 val.
šeštadienį, spalio 26 d., 10-12 val.

Šeštadienį, spalio 26:
12.00 val. – Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje
13.00 val. – karsto išnešimas iš Šv. Ignoto bažnyčios.
13.30 val. – laidotuvės Antakalnio kapinėse

Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis-Siaubūnas
1928–1965

Antanas Kraujelis-Siaubūnas – paskutinis kovojęs partizanas. Ilgiausiai – 17 metų – sovietų okupacijai priešinęsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis.

Gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys.

1946 m. A. Kraujelis baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.

1946–1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas. Sulaukęs 20-ies A. Kraujelis įstojo į partizanų gretas. Nuo 1948 m. rudens priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, nuo 1950 m. liepos mėn. – Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems koviniams daliniams. Kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo siunčiamas į pasitarimą su Dzūkijos partizanais.

1951 m. A. Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Ši pareigybė, be kitų funkcijų, įpareigojo rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus: NKVD-MGB informatorius, sovietinius pareigūnus ir aktyvistus, kitus prieš partizanus, jų rėmėjus ir gyventojus priešiškas veikas vykdžiusius asmenis. Vėliau paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.

1951 m. sovietų valdžia atkeršijo ištremdama visą Kraujelių šeimą į Sibirą – 15 metų tremties Irkutsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte.

1952 m. A. Kraujelio-Siaubūno būrys buvo sunaikintas. KGB ėmėsi asmeninės A. Kraujelio-Siaubūno paieškos: dešimtys stribų ir agentų rengė pasalas, buvo verbuojami jo ryšininkai, giminės, tardomi net tremtyje esantys šeimos nariai.

A. Kraujelis ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. 1953 m. jį sunkiai sužeidė KGB pareigūnų užverbuotas jaunystės bičiulis.

Nuo 1954 m. A. Kraujelis-Siaubūnas pakeitė veiklos taktiką – sovietų aktyvistams rašė įspėjamojo turinio laiškus, reikalaudamas neskriausti ūkininkų nepakeliamomis prievolėmis.

Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis. Buvo kalbama, kad Siaubūnas, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą; KGB-istai tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu.

Dešimtmetį nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva.

1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį – ne pasidavė, o nusišovė.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujeliui (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymu jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-272 jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Antano Kraujelio–Siaubūno fotografija iš J. Jankausko asm. kolekcijos

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-10-24 13:02

Rėksmingai antraštei > ar tik čia nebus tas tekstas kuri vėliau skolino rusai ukrainiečiams šiurpinti .. apie nukryžiuotus vaikus Donbase ? Vienok jei klystu nepamirškite visi įtarimai privalo būti grindžiami faktais ..priešingu atveju tai tik “bobulė sakė” .

Antraštė nepilna       2019-10-24 8:38

Reiktų pridėti: žudikas. Rašoma, ir nepaneigta, kad nėščią moterį nekaltą nužudė, ir ne ją vieną. Apie tai tylėsim?

> s.m.       2019-10-23 20:14

Smagu būtų vėl susibėgti “kažkur”...
Su Juozapu, Liepa, Tarabilda, etc…

s.m. Ramirosui       2019-10-23 19:34

draugiškai, - įvėlėte stiliaus/aiškumo klaidą paskutiniame sakinyje. Netikiu, kad agentą stasį kas gerbė tada ar gerbia dabar. Kaime ar mieste.

ah1       2019-10-23 15:17

buvo klasių kova apie tai prezidentė D.G. parašė disertaciją, o proletraiatas ir vėl ‘kraujais spjaudo” tik dabar jau nuo minimalkės

Ramiros       2019-10-23 14:28

Toks jo paties pasirinktas slapyvardis buvo ir nieko čia nepakeisi, matyt, kad skrebai labiau bijotų ir neitų ūkininkų rabavoti. Na, va, visur toks “štašys”  kaišioja savo snapą, panašu, kad gali būti beesantis iš strybvaikių, gal, pasamdytas yra, nabagas ... O jo kaimo ir parapijos žmonės jį gerbė, negirdėjau, kad jį būtų minėję blogu žodžiu, nebent tik koks skrebų išpera.

Laidojame karį, o ne siaubūną       2019-10-23 12:03

Man karys Antanas Kraujelis - ne siaubūnas.
Jei tau jis Siaubūnas, tai esi “nedamuštas” skrebas ar įslaptintas kagėbistas.

raudonajam sąsiui       2019-10-23 11:46

partizanų dainos kupletas:
Ateis pavasarėlis,
gegutė užkukuos,
pareis iš miško vyrai,
tau š—ą ištarkuos.

stasys        2019-10-23 11:16

Pasakoms pamaitinti reikia tikėjimo . Gerai kad dar liepsnomis nesispjaudė ..butu tekę karalaitį Ivana kviesti . Paminėti mirusį galima butu ir tiesa ..apie jo gyvenimą ir mirtį .


Rekomenduojame

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.