Parlamentarai pritaria EP rezoliucijai dėl armėnų genocido: tik pripažinus įvykdytą nusikaltimą atsivers kelias turkų ir armėnų tautų susitaikymui

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 23 d. 19:29

9     

    

Parlamentarai pritaria EP rezoliucijai dėl armėnų genocido: tik pripažinus įvykdytą nusikaltimą atsivers kelias turkų ir armėnų tautų susitaikymui

2015 m. balandžio 24 d. visas pasaulis kartu su armėnų tauta mini Osmanų imperijoje įvykdytą nusikaltimą, kurį Šv. Tėvas pavadino pirmuoju XX a. genocidu.

1914 m. spalio mėn. buvo sukurtas specialus „Vykdantysis trejeto komitetas“, kuris ir organizavo armėnų naikinimą.

„... Būtina visiškai likviduoti armėnų naciją, nepalikti mūsų žemėje nei vieno armėno. Net pats žodis „armėnas“ turi būti ištrintas iš atminties. Aš noriu, kad šioje žemėje gyventų tik turkai, kad jie būtų visiški jos šeimininkai“, – kalbėjo daktaras Nazimas 1915 m. vasarį slaptame Centrinio komiteto posėdyje.

1915–1916 m. buvo sunaikinta apie 1,5 mln. armėnų – pradžioje inteligentija, kariai ir karininkai, vėliau – moterys, vaikai, senoliai.

Genocido pasekmes armėnų tauta jaučia ir šiandien – tai ne tik sunaikinta ženkli tautos dalis, tačiau ir išgyvenusieji neteko tėvynės ir išsiblaškė po pasaulį: sunaikinta 3 tūkst. metų senumo Armėnijos kultūra, sugriauti miestai, bažnyčios, vienuolynai, nusavintas turtas.

Kaip teigė Popiežius Jonas Paulius II, „...Mecjehern (Armėnų genocidas) tapo preliudija vėlesniems siaubams – dviem pasauliniams karams, nesuskaičiuojamai daugybei regioninių konfliktų ir iš anksto apgalvotoms, organizuotoms žmonių naikinimo kompanijoms, dėl kurių milijonai tikinčiųjų neteko gyvybės,“

2005 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Osmanų imperijos nusikaltimą pripažino genocidu. Tą patį padarė ir ne viena dešimtis pasaulio šalių.

„Mes, Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika nariai, reikšdami užuojautą armėnų tautai, pritariame Europos Parlamento 2015 m. balandžio 15 d. priimtai rezoliucijai dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių, skatinančiai Turkiją, pasinaudojant žudynių šimtmečio paminėjimu, pripažinti armėnų genocidą ir taip atverti kelią turkų ir armėnų tautų susitaikymui“, – rašoma parlamentarų išplatintame pareiškime.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ararat       2015-05-1 17:06

Ar armėnai susitaikys su Arartu Turkijoje?

įtariu,        2015-04-24 11:36

kad problema kur kas gilesnė nei atrodo. Ir galimai šis genocidas siejasi su caro valdžios kurstytais žydų pogromais, siekiant, kad kuo daugiau jų emigruotų už Rusijos ribų, sionistų bandymais įtikinti Turkijos sultoną parduoti žydams Palestiną, o kai šis nesutiko su Herzlio pasiūlymais, buvo pagelbėta jį nuversti ir jo vieton pastatyti Atatiurką. Tam pasitarnavo ir iš Anglijos atsiųstas “Lorenzo iš Arabijos”, sukėlęs palestiniečių kovą už nepriklausomybę nuo Turkijos, kuri baigėsi tuo, kad palestiniečiai galutinai prarado savo teritoriją. Daug neaiškumų yra šioje istorijoje, kurią nori nuslėpti toli gražu ne tik Turkija.

ruta       2015-04-24 7:52

Sisitaikimas ? Tik nematyti , kad Turkija atgailautu .

pripažinkim       2015-04-23 22:12

Visi padorūs žmonės siekia tokio pripažinimo

Kos susitaikymas?       2015-04-23 21:37

Lietuva - Rusija
Armenija - Turkija

tai kokia išvada?        2015-04-23 21:00

tik pripažinus genocidą galima būtų sustabdyti kitus genocidus?
mažos tautos turėtų jungtis į sąjungas, panašiai kaip didžiosios į G7-8.

tai kokia išvada?        2015-04-23 20:56

Musulmonai turkai buvo užkariautojai. Jokie užkariautojai okupantai nepripažįsta tolerancijos. Vadinasi, verčiau mirti ginant tėvynę, nei būti nužudytiems genocidu?

Viki       2015-04-23 20:48

Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių: net praėjus 90 metų, Turkijos vyriausybė neigia, kad tai buvo genocidas, net ir pripažindama bent kelių šimtų tūkstančių armėnų žūtį bei valstybės vadovų dalyvavimą šiose žudynėse. Manoma, kad tai nenoras prisiimti bent moralinę atsakomybę valstybės mastu, bijant, kad toks pripažinimas gali sustiprinti kitų tautinių mažumų, pvz., kurdų pozicijas, siekiant nepriklausomybės.

Viki       2015-04-23 20:47

labai panašūs į armėnų genocidą veiksmai (pagal analogišką scenarijų) vos keliais mėnesiais anksčiau buvo įvykdyti prieš ne tokią gausią Turkijos graikų etninę grupę.
.
Armėnų tautai siekiant nepriklausomybės, 1894–1897 Osmanų imperija, kovodama su armėnų politiniais judėjimais, kaip manoma, sunaikino nuo 100 iki 300 tūkstančių armėnų. Po valdžios užgrobimo Turkijoje 1907 m. jaunaturkiai ėmė vykdyti turkų tautos vienijimo politiką, propaguodami idėją sukurti valstybę, paremtą vieningos tautos idėja. Vieną iš problemų, jaunaturkių manymu, kėlė tautinės mažumos: kurdai, asirai, graikai ir armėnai, siekiantys valstybingumo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Turkijos valdžia, stojusi į Vokietijos pusę, nusprendė, kad tautinės mažumos gali palaikyti Rusijos pajėgas, todėl pradėjo šių tautų naikinimą. Buvo sukurta speciali organizacija „Teshkilati Mahsusa“, atlikusi organizacinius darbus, bei naikinimo būriai, didžiąja dalimi sudaryti iš specialiai išlaisvintų kriminalinių nusikaltėlių.
.
1914 m., įvedus naują šaukimo į kariuomenę įstatymą, didžioji dalis armėnų vyrų, jaunesnių, nei 45 metų amžiaus, buvo paimta į kariuomenę. Pradžioje paimti į reguliariosios kariuomenės dalinius, jie greitai buvo nuginkluoti ir persiųsti į darbo būrius, kur buvo sunaikinti.
1915 m. balandžio 24 d. buvo suimta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių armėnų politinių ir dvasinių lyderių, kurie netrukus buvo nužudyti.
1915 balandį, po intelektualų sunaikinimo, buvo pradėti masiniai armėnų perkėlimai, dalis jų buvo išsiųsti į naikinimo stovyklas, kur buvo laikomi saulės atokaitoje be vandens, palikti mirti nuo išsekimo, dalis iš jų buvo naikinama dujomis, vaikai nuodijami morfijaus injekcijomis. Dalis (apie milijoną ar daugiau) buvo ištremti į Siriją, kur daugelis mirė nuo išsekimo. Dauguma iš sugebėjusių išgyventi (apie milijoną) liko gyvi tik dėl to, kad įstengė pasiekti kitas valstybes.
1915 birželį Turkijos valstybė paskelbė oficialią armėnų sunaikinimo deklaraciją.
.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.