Naujienos

Paminėtas prezidentinės Lietuvos 90-metis

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 31 d. 15:07

10     

    

Paminėtas prezidentinės Lietuvos 90-metis

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Jau gegužės 11 d. Seimo rūmuose buvo paminėtos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus. O gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose.

Sukakties minėjimas, iškėlęs K.Grinių iki asmenybės garbinimo, o 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas tuo pat metu pavadintas vos ne tautos tragedija, Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą. Šios organizacijos, kaip atsvarą palaidos demokratijos reiškinio garbinimui, 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo konferenciją „Tautinės prezidentinės Lietuvos kūrimo (1926-12-17) 90 metų sukaktis“, kurioje buvo įvertintas Pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos prezidentinis valdymas 1919 m. balandžio–1920 m. gegužės mėn. ir 1926–1940 metais, iki SSRS okupacijos.

Kai prieš 90 metų kūrėsi tikroji TAUTINĖ PREZIDENTINĖ LIETUVA, valstybėje buvo labai sunki ir sudėtinga politinė padėtis. Čia siautėjo bolševikinės Rusijos šnipai, propagandistai, įtakos agentai. O kaip dabar, kokia Lietuvos padėtis prabėgus 90 metų? Kremliaus propagandos ir dezinformacijos mašina, atvirai žvangindama ginklais, visa jėga dergia Lietuvą. Galvas pakėlė komunistų palikuonys Lietuvoje, kai kurių Lietuvos tautinių bendrijų atstovai ir net iš užsienių parvykę tautiečiai. Jie savo spaudoje, savo internetiniuose tinklapiuose skleidžia melą, o saugumas jų netramdo, nes, esą, bus pažeistos žmogaus teisės ir demokratija.

Kol neįvardinta ir nepasmerkta Lietuvos komunistų partija kaip nusikalstama represinė organizacija, kol kai kurios tautinės bendrijos, pasivadinusios tautinėmis mažumomis, ne be paramos iš išorės kėsinasi destruktyviai veikti mūsų valstybingumą, kol visuomenei iš po skverno arba jau ir viešai peršama nuomonė, kad „prie ruso buvo geriau“, o liberalioji demokratija keliama vos ne į valstybės altorių garbę, visuomeninės patriotinės organizacijos šiuo minėjimu ryžosi atkreipti visuomenės, kariuomenės, Valstybės vadovų ir Valstybės saugumo struktūrų dėmesį į Lietuvos padėtį, tarsi atsikartojančią, panašią į 1926-uosius metus. Ne vien nerimo sukėlimo dėlei, o persergėti, skatinti budėti ir veikti valstybingumo vardan.

Konferenciją organizavo Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Vilniaus miesto vietinė rinktinė, Vilniaus zarasiečių klubas „Ežerėnai“, Mūsų Tautos atminties sąjunga, Sausio 13-osios brolija.

Konferencijoje buvo perskaityti pranešimai, išklausyti pasisakymai, vyko diskusijos, rezoliucijos svarstymas ir priėmimas.

Žemiau pateikiame konferencijos rezoliuciją:

Konferencijos pranešimuose ir diskusijose konstatuota:

Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių Tauta, kaip ir kitos Europos Tautos, kūrė parlamentinę valstybę. Seiminę valdymo formą pasirinkusi lietuvių Tauta greitai nusivylė dėl to meto Prezidento K. Griniaus ir Vyriausybės vangiai vykdomos ekonomikos, švietimo, kultūros ir gynybos sistemų kūrimo;

To meto prezidentūra ir Vyriausybė nepasižymėjo įžvalgumu dėl Tautai ir nepriklausomai Lietuvai gresiančių pavojų, vengė imtis drąsių sprendimų, stiprinančią lietuvių Tautą ir nepriklausomą Lietuvą. Patriotinėms jėgoms nerimą kėlė valstybėje įsigalintis abejingumas tautiškumui, pataikavimas svetimšaliams, betvarkė ir Lietuvai grėsminga tarptautinė padėtis. Tuo metu krašte stiprino savo įtaką ir veiklą probolševikinės bei prolenkiškos jėgos, o pagrindinė jėga, gynusi Lietuvos nepriklausomybę, buvo tik Lietuvos kariuomenė, kuri per nepriklausomybės kovas tapo pagrindine politine jėga;

A. Smetona nuo 1926 m. rugsėjo lietuvių patriotinių organizacijų buvo vertinamas kaip politikas, diplomatas ir Tautos vedlys, kuris gali garantuoti ir Tautos vienybę, ir valstybės pažangą bei Nepriklausomybę;

Todėl po 1926 m. gruodžio mėn. 17 d. kariuomenės paspaudimo atsistatydinus Prezidentui K.Griniui ir Premjerui M.Sleževičiui, kairiųjų politinių jėgų pakraipos Seimas Prezidentu išrinko Antaną Smetoną, Premjeru – prof. A. Voldemarą. Visa valdžios pasikeitimo procedūra buvo įvykdyta griežtai vadovaujantis 1922 m. Konstitucija;

Prezidentinės Lietuvos metais atsisakius politinių partijų kišimosi, suteikus dideles teises visų žmonių renkamoms valsčių, apskričių taryboms, koncentravus valdžią Prezidento ir Premjero rankose, ženkliai paspartėjo visoje šalyje kultūros, ekonomikos raida ir greitai nepriklausomą Lietuvą imta vertinti kaip sparčiausiai išsivysčiusią Europos valstybę.

Lietuvis pasijuto tikruoju savo valstybės šeimininku, patriotu, ir jo neįveikė beveik 50 metų trukusi sovietinė okupacija.

Konferencijos delegatai ir dalyviai, įvertinę pranešimuose ir diskusijoje išsamiai išdėstytą 1926–1940 metų Prezidento A. Smetonos veiklą stiprinant Lietuvos valstybę,

NUTARIA:

- Be istorinės atminties didvyrių atminimo įamžinimo neliktų Tautinės valstybės;

- A. Smetonos grįžimas į Prezidento postą padėjo išvengti komunistinio perversmo ir atitolino SSRS okupaciją bei turėjo ypač didelę reikšmę lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo stiprinimui, Lietuvos virsmui išvystytos ekonomikos, aukštos kultūros valstybe; todėl Antano Smetonos nuopelnai yra neįkainojamai dideli;

- Prezidentas A. Smetona yra Tautinės nepriklausomos Lietuvos valstybės ideologas, Tautinės valstybės kūrėjas bei vadovas;

- Tik tautinė nepriklausoma Lietuva galėjo suvienyti lietuvių Tautą, kuri beveik 500 metų buvo lenkinama, rusinama, germanizuojama, engiama tautiškai ir ekonomiškai.

Konferencijos dalyviai nusprendžia:

Siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai iki 2017 m. gruodžio mėn. parengti ir nuo 2018 m. mokslo metų pradžios pradėti taikyti mokymo programas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose apie A. Smetoną ir kitus tautinės Lietuvos kūrėjus, jų indėlį Tautiškumo ir Lietuvos nepriklausomybės stiprinimui ir šio indėlio reikšmę ne tik praeityje, bet ir šiandienai;

Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2018 m. vasario 16-osios šimtmečio minėjimo įamžinti Pirmojo Prezidento Antano Smetonos atminimą, pastatant bendromis Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės ir visuomenės lėšomis amžinosios mūsų sostinės Vilniaus centre – Odminių skvere – paminklą A. Smetonai; išleisti Pirmojo Prezidento raštus.

Rezoliuciją išsiųsti Prezidentei, Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Seimo nariams.

Rezoliucija priimta vienbalsiai minėtų organizacijų atstovų ir konferencijos dalyvių balsavimu.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos
Garbės pirmininkas Jonas Burokas

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nuomonė       2017-01-2 20:10

Manau, kad A.Smetona Lietuvai yra vertingas tik kaip lietuvybės ugdytojas ir stiprintojas, bet ne kaip Lietuvos vadovas. Juk jo valdymo stilius buvo autoritarinis. Antra vertus, ir tuometinės (1926m.) Lietuvos partijos pradėjo tarnauti ne tiek Lietuvai ir tautai (liaudžiai), kiek savo siauriems partiniams interesams, todėl demokratinė santvarka “prašėsi” rimto gydymo. Tačiau, kaip liudija istorija, A.Smetona, vis tik buvo ne ligotos demokratijos “gydytojas”, bet jos dusintojas.

Nesąmonė       2017-01-2 1:02

Kodėl 1926 m. Perversmas paminėtas niekingo Seimo niekingoje salėje? Kodėl ne Prezidentūroje arba Valdovų rūmuose?

Pikc       2017-01-1 23:39

Įdomu pastebėti, kad dabartinių “progresyviųjų” blevyzgojimai apie “fošystinį perversmą” - tiesiog 1:1 atitinka jų pirmtakų ir “dvasios brolių” - raudonųjų “tavariščių” propagandos teiginius. Verčia susimąstyti, ne? wink

totalus "patriotinių jėgų" sąmonės susidvejinimas       2017-01-1 20:25

Ar “patriotinių jėgų” žmonėms žinoma, kaip jų garbinamą Smetoną vertino jų garbinamas Škirpa? Tokias “patriotines jėgas” su jų rezoliucija Škirpa būtų pasiuntęs labai toli.

Holms       2017-01-1 19:09

Reto politinio ir istorinio bukumo deklaracija. Vien teiginys “Lietuvos kariuomenė, kuri per nepriklausomybės kovas tapo pagrindine politine jėga”, ko vertas? Kas tai? Neo-militarizmas, gal jau gana? O juk tikroji gruodžio 17 d. perversmo priežastis - Smetonos ir tautininkų egoistinės ambicijos, nes Prezidentas K.Grinius poste išbuvo tik pusmetį, tad ką realiai galima nuveikti gero ar blogo per pusmetį? Visos šnekos apie atgimstančias probolševikines jėgas yra daugiau demagogija, nei tikrosios istorinės priežastys. Teiginys “palaida demokratija” taip pat daug pasako apie rezoliucijos autorių pažiūras. Matyt jie ilgisi “valdomos demokratijos”, tokios kaip putiniškoje Rusijoje? Na, o apeliavimas į 1922 metų Konstituciją ir bandymas šiuo dokumentu pateisinti karinį perversmą, yra tiesiog šlykštus.

Liudvikas J.       2016-12-31 21:11

A. Smetona mygo ir įkalbinėjo mano senelį, ilgametį Seimo narį Joną Jakimavičių, stoti į Tautininkų partiją, bet tasai atsisakė. Beje, taip ir liko vienintelis nepartinis Seimo narys. Užėjus rusams, nepartinis mano senelis dar pirmesnis už partinius su visa gimine buvo sugrūstas į gyvūlinį vagoną.

Šiauliai       2016-12-31 20:32

Piktam: kauzualinė atribucija - kito žmogaus poelgių vertinimas iš savo sugedimo pozicijų. Tad tovariščius esate būtent jūs, pas mane net klaviatūros kirilica nėra. Cha-cha!

Pikc       2016-12-31 18:51

Nekreipkite dėmesio - čia товарищ Шяулиетис savo raudonai-koloradines blevyzgas skleidžia. Tuoj apie “fošyzmą” užgiedos. smile

> siauliai        2016-12-31 17:48

Vis tik, manau, kad valstybė yra aukščiau už demokratiją. Jeigu valstybei demokratija kelia didelį pavojų jos egzistencijai, tai manau, kad tokiu atveju tikrai galima LAIKINAI aukoti (ar bent apriboti) demokratiją, kad išgelbėti valstybę. Šiandien sunku pasakyti, ar toks pavojus buvo iškilęs Lietuvos valstybingumui tą tolimą 1926 metų gruodį, o jeigu toks pavojus ir buvo, A.Smetonos klaida buvo ta, kad jis per savo valdymo laikotarpį neatstatė demokratijos, nekeliančios pavojaus Lietuvos valstybingumui. Beje, be valstybės ir dorovės visuomenėje įsivyrautų kriminalinis pasaulis ir chaosas, todėl reikia saugoti savo valstybę ir visuomenės dorovę.

siauliai       2016-12-31 17:05

Ar pabludote? Mineti teigiamai perversma gali tik shizikai. Nejau tiesos.lt yra pries demokratiją ?


Rekomenduojame

Skandalas. Donatas Raščius:  KTU rektorius P. Baršauskas – plagiatorius! Petras Baršauskas: KTU puola Rusija! Ką atsakys VSD?

UNESCO kreipimasis į LRT generalinį direktorių A. Siaurusevičių: E. Jakilaičio laidoje „LRT Forumas“ išsakyta neobjektyvios ir šališkos pozicijos

Edmundas Jakilaitis: „Tautieti, būk akylas – priešai nesnaudžia!“

Vytautas Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas

Petras Auštrevičius irgi trokšta tiesos: „O gal ji ne per vėlai?! Ir kaip tik valstybės naudai, o ne „prieš valstybę“?!“

Petras Plumpa. Laisvė Tiesoje

Šventojo Sosto kova su vaikų išnaudojimu: pradėtas tyrimas dėl vieno diplomato kunigo „pedopornografinių veiksmų“

Seimo nariai prašo Europos Komisiją gerbti migrantų kvotas atmetusių šalių suverenumą

Vytautas Sinica. Apie katalikų požiūrį į pabėgėlius: kodėl pripažindami moralinę tiesą, turime pripažinti ir mažiausiai tris politines tiesas?

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos XX a. istorinės dramos mazgas – 1940–1941-ieji*

Krescencijus Stoškus. Nesusikalbėjimo akligatviai

Iš propagandos frontų. Belaukiant „dienos X“: Valatka jau supasavo, tuoj kirs ir tūzą(?) – Algimanto Rusteikos žinios iš užfrontės

Irena Vasinauskaitė. Meškuičių gimnazijos profsąjunga: pasiūlytų taikos sutarčių parodijos (2)

Vytautas Rubavičius. Kada prezidentė pasiūlys savą „idėją Lietuvai“?

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.