Nerasta rubrikos

Pagerbti trys Lietuvos laisvės kovotojai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 22 d. 14:52

7     

    

Pagerbti trys Lietuvos laisvės kovotojai

Giedrė Šataitė | „Gimtoji žemė“

Praėjusį šeštadienį vyko minėjimas, kurio metu pagerbtas prieš dvejus metus Anapilin iškeliavęs Lietuvos katalikų dvasininkas, monsinjoras, disidentas, politinis veikėjas, karo kapelionas, atsargos pulkininkas Alfonsas Svarinskas bei jo bendražygiai Juozas Zdebskis ir Bronius Laurinavičius.

„Trys lietuvių tautos perlai“

Minėjimo dalyviai pirmiausia susirinko prie monsinjoro A. Svarinsko kapo Dukstynos kapinėse. Viena renginio organizatorių Kauno technologijos universiteto docentė Lina Šulcienė pažymėjo, jog A. Svarinskui pačiam visuomet rūpėjo priminti ne save, o kitus kilnius Lietuvos sūnus ir dukteris, savo gyvenimą ir gyvybę aukojusius Tėvynei ir Bažnyčiai. L. Šulcienė sakė, jog todėl tądien bus prisiminti ir jo bendražygiai – laisvės kovotojai kankiniai kunigai J. Zdebskis ir B. Laurinavičius. „Šiandien susitiksime su šiais trimis lietuvių tautos perlais, kad jie mums padėtų tapti tuo, kas iš tiesų esame – savo tautos vertais sūnumis ir dukromis“, – teigė docentė.

Labai gausiai susirinkusiems renginio dalyviams pasimeldus, kalbėjo kunigas Gintaras Vitkus SJ. Po to buvo giedama „Tautiška giesmė“.

„KGB rūsiuose turėtų apsilankyti daugiau lietuvių“

Vėliau iškilmės persikėlė į monsinjoro A. Svarinsko įkurtą Mūšios Didžiosios kovos apygardos partizanų parką Kadrėnuose.

Čia buvo pašventinti iškiliems tautos vyrams J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui naujai pastatyti kryžiai. Jų autoriai – Kauno rajono skulptorius ir kryždirbys Kazimieras Martinaitis bei medžio drožėjas garliaviškis Adolfas Teresius.

Vidudienį šv. Mišias aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, koncelebravo atvykę vyskupai ir kunigai. J. Kauneckas pasidžiaugė, kad „tiek žmonių čia dar nėra buvę“. Per pamokslą jis pastebėjo, kad KGB rūsio kambariuose, kur buvo kankinami partizanai, daugiausiai lankosi užsieniečiai, o reikėtų, jog ir lietuviai pamatytų tas pusiau vandeniu apsemtas kameras, kuriose pragarą praėjo kovotojai už mūsų tautos laisvę.

„Kunigas A. Svarinskas sakė: tose kamerose atsidūrę mūsų tautos sūnūs ir dukros pasijusdavo tarsi Dantės pragare, prie kurio durų reikia palikti bet kokią viltį. Kodėl taip baisu, ypač kol buvo gyvas Stalinas? Naktiniai tardymai – mušimas iki sąmonės netekimo, kankinimai, vienas gyvas buvo tiesiog išmėsinėtas… Ir partizanų vadai net išmėsinėti buvo! Štai kokie ten kankinimai vykdavo“, – pažymėjo dvasininkas.

J. Kauneckas prisiminė, kad A. Svarinskui tuose KGB rūsiuose teko pabūti tris kartus.

Vyskupas pabrėžė, kad baisiausia, jog buvome palikti pasaulyje vienui vieni. „Niekas iš pasaulio didžiųjų negynė mūsų. Niekas už mus neprotestavo. Paprasti žmonės, atsiprašau, protestavo, bet pasaulis mažai žinojo – va, kas baisiausia. Ir A. Svarinskas, eidamas į paskutinį suėmimą, sakė: „Baisiausia, kad pasaulis tyli, nepakelia kumščio prieš sovietus“. Vis dėlto mūsų žmonės kalėjime išliko tvirti – dėl to, jog Dievas buvo. Važiuodami į Sibirą jie giedojo, meldėsi. Juk partizanai visi turėjo maldaknyges! Todėl ir negali atsistebėti lietuvių tautos tvirtybe: jie net ir tokiomis aplinkybėmis nepalūžo. Dievas nepaliko mūsų vienų! Nebuvom vienui vieni – su Dievu buvome!“ – pabrėžė J. Kauneckas. Dvasininkas taip pat sakė, kad tuo laikotarpiu Dievas padarė didžiausią stebuk-lą – atsirado Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, „Aušra“ ir išspausdintos keliavo į užsienį, buvo verčiamos į kitas kalbas, platinamos po visą pasaulį, taip pat įsisteigė Helsinkio žmogaus teisių gynimo grupė, katalikų komitetas tikinčių teisėms ginti (jo nariais buvo ir A. Svarinskas bei J. Zdebskis).

Tada pasaulis jau daug ką sužinojo, ir tai buvo didelis monsinjoro A. Svarinsko indėlis.

Straipsnio tęsinį skaitykite „Gimtoji žemė“ portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Latvis       2016-07-26 11:11

Nežinojom kad bus paminėta,“laikraščiai” reklamuoja fifkių gyvenimą....

Pikc       2016-07-23 12:41

->“Gal ir patriarxsas lansbergis ten dalyvavo?” - tikėtina. Bent per A. Patacko minėjimą Kaune dalyvavo: atvyko reikšmingai pavėlavęs, apsuptas asmens sargybinių, ir skėlė rinkiminę kalbą apie tai, kaip reikia libkonus į valdžią rinkti. smile

Kodėl neparašyta       2016-07-23 6:14

kas tie minėjimo dalyviai? Gal ir patriarxsas lansbergis ten dalyvavo?

Mons. A. Svarinskas - asketinė natūra       2016-07-22 23:41

Įprastinis valgis: rūgęs pienas, silkė, arbata…
Pasninkaudavo griežtai penktadieniais,
o Gavėnios ir Advento laikotarpiu – du kartus per savaitę.

2015 metų sausio 30-ąją Seime       2016-07-22 23:19

minint a.a. mons. A. Svarinsko 90-metį, nedalyvavo joks Seimo narys (išskyrus Rytą Kupčinską)...

Lietuvos ilgesys,        2016-07-22 23:09

pagarba ją kūrusiems žmonėms pirmiausia skleidėsi jo bute Vilniuje, Odminių gatvėje, priešais Arkikatedrą, iš kurios jis buvo išvytas vos ne pirmaisiais nepriklausomybės metais. Monsinjoro bute Vilniuje, kur jis gyveno tarsi tremties sąlygomis, pirmiausia į akis krisdavo garbingų Tautos ir Bažnyčios veikėjų paveikslai, primenantys, kokių didžiavyrių turi lietuviai, ne tik karinėse kovose išgarsėjusių, bet ir dvasinėje srityje didžių laimėjimų pasiekusių. Monsinjoro buto sienas puošė Lietuvos partizanų vadų, Lietuvai atsidavusių dvasininkų, teologų, visuomenės veikėjų, pasaulio politikos veikėjų portretai, piešti, fotografuoti ar atspausdinti, rūpestingai įrėminti tvarkinguose rėmeliuose ir garbingai laikomi. Tai buvo vyskupų Pranciškaus Ramanausko, Mečislovo Reinio, Vincento Borisevičiaus, kunigų Mykolo Krupavičiaus, Antano Rubšio, Zenono Ignatavičiaus, Alfonso Petrulio, partizaninio pasipriešinimo vadų Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, pasaulinio garso kovotojo už žmogaus teises Andrejaus Sacharovo, Monsinjorą ir kai kuriuos kitus kovotojus su totalitarizmu iš lagerio išlaisvinti padėjusio JAV prezidento Ronaldo Reigano ir kitų garbingų žmonių portretai. Aišku, beveik visuose kambariuose kabojo šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II portretai ir nuotraukos ar su juo susijusių dokumentų originalai ar kopijos.
Savo kuriamą pogrindį laisvės sąlygomis Monsinjoras skleidė ir po visą Lietuvą – Tautos ir Bažnyčios vadų portretus jis paskleisdavo po keletą tūkstančių egzempliorių. Į Monsinjoro butą atėjęs žmogus pamatydavo ir pagarbiai laikomą atspausdintą spalvotą Vyčio herbą, kurį jis dar keli mėnesiai iki mirties rengėsi išleisti net 100 tūkst. egzempliorių tiražu ir išplatinti „į kiekvieną gryčią“ (tai – vieni iš paskutinių jo žodžių), tačiau tai padaryti nesuspėjo.
Siekdamas sukurti platinimo tinklą, dažnai kreipdavosi pagalbos, mažai kas iš vyskupijų dekanatų, iš parapijų sutikdavo jam pagelbėti – dažniausiai pats, susikrovęs į kuprinę ir užsimetęs ant pečių, jau sulaukęs 80 ar net būdamas 88 metų vežiodavo garbių Lietuvos didžiavyrių portretus po Lietuvą ir įteikdavo juos gerbiantiems žmonėms.

Be maldos ir šiandien nenugalėsime       2016-07-22 19:11

Mons. Alfonsas Svarinskas:
“Juk partizanai visi turėjo maldaknyges!
Todėl ir negali atsistebėti lietuvių tautos tvirtybe.”
Laimink, brangus kunige Alfonsai, Tėvynės Lietuvos kovą už laisvę nuo nuodėmės,
melski, kad mus nuolatos saugotų ir stiprintų gausus mūsų kankinių kraujas!


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.