Povilas Urbšys. Nejaugi nebėra iš ko rinktis?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 27 d. 23:39

9     

    

Povilas Urbšys. Nejaugi nebėra iš ko rinktis?

Savivaldybės rinkimai jau finišo tiesiojoje. Šį kartą biudžetinės partijos pamalonino žmones leisdami jiems patiems tiesiogiai išsirinkti vieną tarybos narį ne pagal sąrašą.

Žinoma, sveiku protu sunkiai paaiškinama, kodėl iš Lietuvos žmonių atimta teisė taip išsirinkti visus savivaldos tarybos narius. Net Seimas renkamas pagal mišriąją rinkimų sistemą, kur pusė Seimo narių išrenkama sąrašu, pusė – vienmandatininkų.

Lietuvoje žmonėms yra atimta teisė į savivaldybių tarybas rinkti ne sąrašinius kandidatus. Nors šios kadencijos Seimas, svarstydamas naująją rinkimų sistemą, turėjo galimybę pakeisti savivaldos tarybos rinkimų sistemą ir priartinti savivaldą arčiau žmonių, deja, ir valdančiosios, ir opozicinės partijų atstovai vieningai balsavo už tai, kad per savivaldos tarybos rinkimus tokia galimybė žmonėms nebūtų suteikta. Negana to, nepartinius irgi suspaudė į sąrašinį formatą – rinkėjas kovo 1 dieną balsavimo vietoje gaus sąrašinius biuletenius. Tokiu būdu biudžetinės partijos pasiekė, kad nepartiniai atrodytų tokie pat, kaip ir jie.

Kai kas gali pasakyti, jog nėra prasmės dalyvauti šiame farse, tačiau esu įsitikinęs, kad sistemą įmanoma pakeisti ydingą formą pripildžius kitu turiniu. Daug kas dabar kalba, kad mes neturime tikros savivaldos – ji virtusi politikų savivalės lauku. Daug kalbama ir apie tai, kad nėra tiesioginių seniūnų rinkimų. Su tuo galima sutikti, bet savivaldos tarybos kompetencijai priskirta ne tik teisė steigti seniūnijas – taryba gali steigti ir seniūnijų visuomenines tarybas, į jas įtraukti ir seniūnaičius, ir bendruomenių atstovus. Tarybos gali taip organizuoti seniūnų atrankas, kad jos atitiktų žmonių lūkesčius. Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, jog atrankos komisijose gali dalyvauti seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai. Tad kas trukdo merui organizuoti apklausas ir tų apklausų metu išsiaiškinti, kuris kandidatas į seniūnus labiausiai yra tinkamas žmonėms – būtent tai galėtų būti viena iš atrankos sąlygų.

Šiuo metu iš seniūnaitijų padaryta gryna parodija, tačiau kas trukdo savivaldos taryboms seniūnaitijas padaryti artimesnes žmonėms? Juk akivaizdu – visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus negali atstovauti dešimties, septynių tūkstančių žmonių interesams. Tačiau tarybos gali seniūnaitijų teritorijas susmulkinti iki realaus skaičiaus – 500 ar dar mažiau – tokio dydžio bendruomenės interesams visuomeniniais pagrindais dirbantis seniūnaitis atitiktų žmonių lūkesčius. Tokiu būdu seniūnaitijos taptų komunų analogu, kurios nuo senų laikų veikia Vakarų pasaulyje.

Jeigu susibūrusios bendruomenės išsirinktų savo seniūnaičius, kurie pagal dabar galiojančius įstatymus gali dalyvauti seniūnų atrankos komisijose, galėtų atrinkti seniūno kandidatūrą, kuri labiausiai atitiktų bendruomenių interesus. Tokiu būdu būtų galima pabandyti įveikti partinę užkardą, neleidžiančią seniūnų rinkti tiesiogiai.

Juk dabartinė situacija, kai tik trijuose iš penkių didžiųjų miestų yra seniūnijos, yra visiškai nenormali. Negana to, Vilniuje iš 21 seniūnijos liko tiktai 16 ir iš jų 11 paverstos savivaldybės administraciniais biurais, neturinčiais nieko bendro su žmonių atstovavimu. Lietuvos sostinės savivalda galutinai buvo paversta UAB ir tai buvo padaryta daugeliui vilniečių tylint. Kadangi daugumai seniūnijos – tik dar viena valdžios biurokratinė įstaiga.

Tad gal jau laikas susimąstyti, ar mes patys suvokiame, kas yra ta savivalda ir ar išties norime tikros savo savivaldos, mat tikroji savivalda iš kiekvieno žmogaus pareikalauja asmeninės atsakomybės ir asmeninio apsisprendimo veikti. Kol kas girdėti tik dejonės, jog savivaldos nėra.

Ir kai girdžiu skundžiantis „partijos nuleido seniūnaičius, partijos nuleido seniūnus…“, sakau tiesiai: palaukite, partijos juos „nuleidžia“ tik tiek, kiek jūs esate apatiški ir neaktyvūs. Pavyzdžiui, Panevėžyje, yra 10 seniūnaitijų ir kiekvienam seniūnaičiui tenka per 10 tūkst. žmonių. Iš 10 seniūnaičių 8 priklauso Darbo partijai. Tačiau taip yra ne dėl to, kad Darbo partija turi išskirtines galias – tiesiog ji sugebėjo susiorganizuoti ir suvokti, jog tai padidins jų įtaką. Kad turėtų savo seniūnaitį, kai kur jiems užteko surinkti tik keliasdešimt parašų. Jokia partija nebūtų nieko padariusi, jeigu dabar susibūrusios bendruomenės būtų susiorganizavusios ir išsirinkusios savo seniūnaitį, t. y. jei būtų suvokusios, kad seniūnaitis yra jų galimybė sustiprinti įtaką valdžiai, situacija būtų visai kitokia.

Išties kartais atrodo, jog sėdime skęstančioje valtyje, nesuvokdami, kad skęstame – kaip kitaip paaiškinti, kai žmonės eilinį kartą pritariamai linksi tiems, kurie vėl žada iškepti gardų savivaldos pyragą, bet nieko konkrečiai nekalba, kaip žmonės dalyvaus raikant tą pyragą. Tada ir vėl raikys tie patys, o žmonėms liks tik trupiniai. Sprendimai bus priiminėjami ne žmonėms, o žmonės bus priderinami prie sprendimų, už kurių kyšos įvairių grupuočių interesai.

Tai, kad nesuvokiame, kiek savivalda yra svarbi mūsų gyvenime, atspindi ir nuolat mažėjantis rinkėjų aktyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose.

Dažnas pasakys – nėra iš ko rinktis. Bet gal tada reikėtų savęs paklausti – ką aš asmeniškai padariau, kad būtų iš ko rinktis. Kodėl politiką suvokiantis kaip tvartą, nesiima jo išmėžti. Bijome išsitepti? Be abejo, mėždamas gali išsipurvinti, bet jei ateini ne dergti, o iškuopti, tai gali po truputį tą aplinką pradėti švarinti.

Kol politika bus suvokiama kaip išskirtinė politinių partijų galių erdvė, o savivalda – tik verslių veikėjų gūžta, tai niekas niekada nepasikeis.

Lengviausia kaltinti iškreiptą rinkimų sistemą ar ydingą partijų finansavimą, bet ji klesti tiek, kiek žmonės leidžia tai valdžios savivalei bujoti – joks tarybos ar Seimo narys nenusileido iš kitos planetos: jį išrenka labai konkretūs žmonės. Ir ta atsakomybė tenka kiekvienam – ir tam, kuris balsavo, ir tam, kuris liko abejingas.

Pati savivalda keisis tiek, kiek žmonės norės ją pakeisti. O ją pakeisti gali tik tie jūsų atstovai, kurie nebijos dalintis su jumis valdžios galiomis – ta valdžia, kurią per rinkimus jiems ir suteikėte.

Nejaugi tokių kandidatų šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nėra?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis LetaiPalmaitijui       2015-03-1 0:32

Ši pensininkė, deja, supranta demokratiją ne geriau nei teokratiją ar autokratiją, o kaip tiksliai - neaišku, nors reikia manyti, kad taip, kaip dar bolševikai mokė: “liaudies (suprask - visų) valdžia”. Jos galvoje beviltiška mitologija, o tai ne atsakas man, bet įprasta stabmeldiška košė.
Tačiau būtent apie mūsų demokratijos ypatumą yra mano komentaro pradžioje, o tai iš dalies dera ir prie pensininkės nusiskundimų: valdžia demonstruoja nepaprastą burliokišką naglumą. Viskuo kitu mūsų demokratija yra tokia pat klasikinė, kaip JAV ar kur kitur.
Tarp kitko, aš irgi pensininkas.

Nida - Jurgiui       2015-02-28 3:34

pritariu. Kad ir darius Kuolys - vietoj savęs vis stumia kitus

Jurgis       2015-02-28 3:32

Tikrai yra, bet jie branginasi, saugosi, o tuo metu į pirmas gretas veržiasi pigūs demagogai.

Letai Palmaiti       2015-02-27 16:45

Tau pensininko atsakas apie lietuvišką demokratija. Įsidėmėk tai.

Pensininke       2015-02-27 7:49

Lietuvoje dauguma gyventoju sudaro tylus ir nuolankus pensininkai, o jaunesni, energingieji isvaziave i uzsieni. Dauguma pensininku apolitiski ir su bambaliniais balsuoja lipdami ant to paties greblio, o apie seniunaicius tokie net nezino, nes jiems egzistuoti gerai.Vietines valdzios bijo iseiti i savo erdves ir viska tai matyti, o sedi “apsikase” tonomis popieriu,ruosdami atsakymus ivairiu ministeriju neismaneliu biurokratams. Visos buvusios ir esamos valdzios uzsisedejusios ant idingos valstybes sistemos, nes politikoje nera asmenybiu, kurie galetu Lietuva padaryti teisinga, dora ir demokratine valstybe.

politrukai ir stribvaikiai turi daug darbo       2015-02-26 16:20

kaip tarokonai pasipila po viešas vietas politrukai bei stribvaikiai ir loja, loja, loja…
geri kadrai pas komunistus ir kgbistus - nuo agitacijos iki balsų skaičiavimo rūpinasi.

Letas Palmaitis Letajui       2015-02-26 16:04

Klysti, Bičiuli. Lietuviška yra normali demokratija, kuri nuo amerikoniškos skiriasi tik atviru burliokišku naglumu. Kaip jau esu atrašęs į galutinai nudangintą Tomo Baranausko publikaciją, sistemai priklausančios “partijos” visada “laisvesnės nei kitos”. Ir apskritai: kas yra mūsų laikais “partijos”?
Bent sisteminės tėra tik etiketės be turinio, o pačios “partijos” susidaro iš:
1) tame pačiame, “valdybomis” vadinamame, “nusodintuve” dešimtmečiais (juk nėra to draudžiančio įstatymo!) tūnančių “demo”, t.y. šiuolaikine kalba - oligarchų atstovų - nepamainomų “patyrusiųjų” “profesionalų” (šiandien - gydymo ministras, ryt - žudymo ministras),
2) ir iš “elektrorato”, t.y. iš statistų, reikalingų biuleteniui gauti padėjus parašą, kad “rinkėjas” tuo pačiu atsisako nuo savo laisvės ir pasitiki jam pakišamų “patyrusiųjų” šmikių gauja.
Priklausomai nuo politinės kultūros (burliokiška - neburliokiška) dar esama visokių rinkiminių manipuliacijų - vienur “sąžingesnių”, kitur ne. Esmė ta pati.
Tai ir yra “tikroji demokratija”, kurios kitokios niekas niekur nėra matęs, bet šventai tiki, nes ši stabmeldžiška dievybė čia į makaules dar nuo bolševikmečio yra įkalta (kiekviena virėja valdo valstybę, “visų valdžia”) - nėra pasaulyje apiplėštųjų durnių valdžios! Valdžia priklauso tiems, kurie uzurpavo pinigus ir ginklus, taškas. (Žinoma, kalbu apie žemišką žmogaus valdžią, o tai toli gražu ne viskas). Rinki, kvaily, iki begalybės visą gyvenimą, kad va ... “kitą kartą” laimėsi!
Žinoma, tikrai demokratijai būtina, kad praslystų vienas kitas iš apiplėštųjų pademonstruoti laisvei ir lygybei ir dar - kad jis “nevykėlis” marginalas nieko nelemia ir tokių rinkti nereikia.
Taigi bolševikų laikais “rinkta” iš vieno kandidato, demokratų laikais - iš vienos gaujos.
Kur šaknys? Ogi tikėjime KKKonstitucijomis (KKK - trijų eilučių aukščio raidė “K”), kad jei jos “tobulos”, jos pačios viską ir sutvarko, o oligarchai paklūsta driskiams. Na ir žinoma, kad esama “sąžiningų žmonių”. Po bet kurios revoliucijos, greta banditų, į valdžią patenka nemažai sąžiningų žmonių. Jiems pabuvus valdžioje, viskas grįžta į pradinę fazę, kaip ir iki revoliucijos. Nes visi dvikojai vienodi.
Nėra ir nebus žemėje rojaus, o norint, kad nebūtų pragaro, bet sąžininga tvarka, kaip bent iki begalvių robespjerų, reikia rinktis ne demokratiją, bet teokratiją, kaip tai šiandien gana sėkmingai daro kovojantys musulmonai salafitai. Tik tam reikia tokio pat stipraus tikėjimo Aukščiausiojo Valdžia, kaip jų. Kurie nenori - vaikščios su lagerininko lustais kaktose.
Plg. kavkazcenter.com/russ/content/2015/01/10/107635.shtml

Letai       2015-02-26 15:15

Kol yra lietuviška “demokratija” nereik nieko rinkti, tiks seni.

Letas Palmaitis       2015-02-26 15:09

Kol yra demokratija, visada bus iš ko beprasmiškai rinktis.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.