Povilas Urbšys. Nejaugi nebėra iš ko rinktis?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 28 d. 0:39

9     

    

Povilas Urbšys. Nejaugi nebėra iš ko rinktis?

Savivaldybės rinkimai jau finišo tiesiojoje. Šį kartą biudžetinės partijos pamalonino žmones leisdami jiems patiems tiesiogiai išsirinkti vieną tarybos narį ne pagal sąrašą.

Žinoma, sveiku protu sunkiai paaiškinama, kodėl iš Lietuvos žmonių atimta teisė taip išsirinkti visus savivaldos tarybos narius. Net Seimas renkamas pagal mišriąją rinkimų sistemą, kur pusė Seimo narių išrenkama sąrašu, pusė – vienmandatininkų.

Lietuvoje žmonėms yra atimta teisė į savivaldybių tarybas rinkti ne sąrašinius kandidatus. Nors šios kadencijos Seimas, svarstydamas naująją rinkimų sistemą, turėjo galimybę pakeisti savivaldos tarybos rinkimų sistemą ir priartinti savivaldą arčiau žmonių, deja, ir valdančiosios, ir opozicinės partijų atstovai vieningai balsavo už tai, kad per savivaldos tarybos rinkimus tokia galimybė žmonėms nebūtų suteikta. Negana to, nepartinius irgi suspaudė į sąrašinį formatą – rinkėjas kovo 1 dieną balsavimo vietoje gaus sąrašinius biuletenius. Tokiu būdu biudžetinės partijos pasiekė, kad nepartiniai atrodytų tokie pat, kaip ir jie.

Kai kas gali pasakyti, jog nėra prasmės dalyvauti šiame farse, tačiau esu įsitikinęs, kad sistemą įmanoma pakeisti ydingą formą pripildžius kitu turiniu. Daug kas dabar kalba, kad mes neturime tikros savivaldos – ji virtusi politikų savivalės lauku. Daug kalbama ir apie tai, kad nėra tiesioginių seniūnų rinkimų. Su tuo galima sutikti, bet savivaldos tarybos kompetencijai priskirta ne tik teisė steigti seniūnijas – taryba gali steigti ir seniūnijų visuomenines tarybas, į jas įtraukti ir seniūnaičius, ir bendruomenių atstovus. Tarybos gali taip organizuoti seniūnų atrankas, kad jos atitiktų žmonių lūkesčius. Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, jog atrankos komisijose gali dalyvauti seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai. Tad kas trukdo merui organizuoti apklausas ir tų apklausų metu išsiaiškinti, kuris kandidatas į seniūnus labiausiai yra tinkamas žmonėms – būtent tai galėtų būti viena iš atrankos sąlygų.

Šiuo metu iš seniūnaitijų padaryta gryna parodija, tačiau kas trukdo savivaldos taryboms seniūnaitijas padaryti artimesnes žmonėms? Juk akivaizdu – visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus negali atstovauti dešimties, septynių tūkstančių žmonių interesams. Tačiau tarybos gali seniūnaitijų teritorijas susmulkinti iki realaus skaičiaus – 500 ar dar mažiau – tokio dydžio bendruomenės interesams visuomeniniais pagrindais dirbantis seniūnaitis atitiktų žmonių lūkesčius. Tokiu būdu seniūnaitijos taptų komunų analogu, kurios nuo senų laikų veikia Vakarų pasaulyje.

Jeigu susibūrusios bendruomenės išsirinktų savo seniūnaičius, kurie pagal dabar galiojančius įstatymus gali dalyvauti seniūnų atrankos komisijose, galėtų atrinkti seniūno kandidatūrą, kuri labiausiai atitiktų bendruomenių interesus. Tokiu būdu būtų galima pabandyti įveikti partinę užkardą, neleidžiančią seniūnų rinkti tiesiogiai.

Juk dabartinė situacija, kai tik trijuose iš penkių didžiųjų miestų yra seniūnijos, yra visiškai nenormali. Negana to, Vilniuje iš 21 seniūnijos liko tiktai 16 ir iš jų 11 paverstos savivaldybės administraciniais biurais, neturinčiais nieko bendro su žmonių atstovavimu. Lietuvos sostinės savivalda galutinai buvo paversta UAB ir tai buvo padaryta daugeliui vilniečių tylint. Kadangi daugumai seniūnijos – tik dar viena valdžios biurokratinė įstaiga.

Tad gal jau laikas susimąstyti, ar mes patys suvokiame, kas yra ta savivalda ir ar išties norime tikros savo savivaldos, mat tikroji savivalda iš kiekvieno žmogaus pareikalauja asmeninės atsakomybės ir asmeninio apsisprendimo veikti. Kol kas girdėti tik dejonės, jog savivaldos nėra.

Ir kai girdžiu skundžiantis „partijos nuleido seniūnaičius, partijos nuleido seniūnus…“, sakau tiesiai: palaukite, partijos juos „nuleidžia“ tik tiek, kiek jūs esate apatiški ir neaktyvūs. Pavyzdžiui, Panevėžyje, yra 10 seniūnaitijų ir kiekvienam seniūnaičiui tenka per 10 tūkst. žmonių. Iš 10 seniūnaičių 8 priklauso Darbo partijai. Tačiau taip yra ne dėl to, kad Darbo partija turi išskirtines galias – tiesiog ji sugebėjo susiorganizuoti ir suvokti, jog tai padidins jų įtaką. Kad turėtų savo seniūnaitį, kai kur jiems užteko surinkti tik keliasdešimt parašų. Jokia partija nebūtų nieko padariusi, jeigu dabar susibūrusios bendruomenės būtų susiorganizavusios ir išsirinkusios savo seniūnaitį, t. y. jei būtų suvokusios, kad seniūnaitis yra jų galimybė sustiprinti įtaką valdžiai, situacija būtų visai kitokia.

Išties kartais atrodo, jog sėdime skęstančioje valtyje, nesuvokdami, kad skęstame – kaip kitaip paaiškinti, kai žmonės eilinį kartą pritariamai linksi tiems, kurie vėl žada iškepti gardų savivaldos pyragą, bet nieko konkrečiai nekalba, kaip žmonės dalyvaus raikant tą pyragą. Tada ir vėl raikys tie patys, o žmonėms liks tik trupiniai. Sprendimai bus priiminėjami ne žmonėms, o žmonės bus priderinami prie sprendimų, už kurių kyšos įvairių grupuočių interesai.

Tai, kad nesuvokiame, kiek savivalda yra svarbi mūsų gyvenime, atspindi ir nuolat mažėjantis rinkėjų aktyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose.

Dažnas pasakys – nėra iš ko rinktis. Bet gal tada reikėtų savęs paklausti – ką aš asmeniškai padariau, kad būtų iš ko rinktis. Kodėl politiką suvokiantis kaip tvartą, nesiima jo išmėžti. Bijome išsitepti? Be abejo, mėždamas gali išsipurvinti, bet jei ateini ne dergti, o iškuopti, tai gali po truputį tą aplinką pradėti švarinti.

Kol politika bus suvokiama kaip išskirtinė politinių partijų galių erdvė, o savivalda – tik verslių veikėjų gūžta, tai niekas niekada nepasikeis.

Lengviausia kaltinti iškreiptą rinkimų sistemą ar ydingą partijų finansavimą, bet ji klesti tiek, kiek žmonės leidžia tai valdžios savivalei bujoti – joks tarybos ar Seimo narys nenusileido iš kitos planetos: jį išrenka labai konkretūs žmonės. Ir ta atsakomybė tenka kiekvienam – ir tam, kuris balsavo, ir tam, kuris liko abejingas.

Pati savivalda keisis tiek, kiek žmonės norės ją pakeisti. O ją pakeisti gali tik tie jūsų atstovai, kurie nebijos dalintis su jumis valdžios galiomis – ta valdžia, kurią per rinkimus jiems ir suteikėte.

Nejaugi tokių kandidatų šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nėra?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis LetaiPalmaitijui       2015-03-1 1:32

Ši pensininkė, deja, supranta demokratiją ne geriau nei teokratiją ar autokratiją, o kaip tiksliai - neaišku, nors reikia manyti, kad taip, kaip dar bolševikai mokė: “liaudies (suprask - visų) valdžia”. Jos galvoje beviltiška mitologija, o tai ne atsakas man, bet įprasta stabmeldiška košė.
Tačiau būtent apie mūsų demokratijos ypatumą yra mano komentaro pradžioje, o tai iš dalies dera ir prie pensininkės nusiskundimų: valdžia demonstruoja nepaprastą burliokišką naglumą. Viskuo kitu mūsų demokratija yra tokia pat klasikinė, kaip JAV ar kur kitur.
Tarp kitko, aš irgi pensininkas.

Nida - Jurgiui       2015-02-28 4:34

pritariu. Kad ir darius Kuolys - vietoj savęs vis stumia kitus

Jurgis       2015-02-28 4:32

Tikrai yra, bet jie branginasi, saugosi, o tuo metu į pirmas gretas veržiasi pigūs demagogai.

Letai Palmaiti       2015-02-27 17:45

Tau pensininko atsakas apie lietuvišką demokratija. Įsidėmėk tai.

Pensininke       2015-02-27 8:49

Lietuvoje dauguma gyventoju sudaro tylus ir nuolankus pensininkai, o jaunesni, energingieji isvaziave i uzsieni. Dauguma pensininku apolitiski ir su bambaliniais balsuoja lipdami ant to paties greblio, o apie seniunaicius tokie net nezino, nes jiems egzistuoti gerai.Vietines valdzios bijo iseiti i savo erdves ir viska tai matyti, o sedi “apsikase” tonomis popieriu,ruosdami atsakymus ivairiu ministeriju neismaneliu biurokratams. Visos buvusios ir esamos valdzios uzsisedejusios ant idingos valstybes sistemos, nes politikoje nera asmenybiu, kurie galetu Lietuva padaryti teisinga, dora ir demokratine valstybe.

politrukai ir stribvaikiai turi daug darbo       2015-02-26 17:20

kaip tarokonai pasipila po viešas vietas politrukai bei stribvaikiai ir loja, loja, loja…
geri kadrai pas komunistus ir kgbistus - nuo agitacijos iki balsų skaičiavimo rūpinasi.

Letas Palmaitis Letajui       2015-02-26 17:04

Klysti, Bičiuli. Lietuviška yra normali demokratija, kuri nuo amerikoniškos skiriasi tik atviru burliokišku naglumu. Kaip jau esu atrašęs į galutinai nudangintą Tomo Baranausko publikaciją, sistemai priklausančios “partijos” visada “laisvesnės nei kitos”. Ir apskritai: kas yra mūsų laikais “partijos”?
Bent sisteminės tėra tik etiketės be turinio, o pačios “partijos” susidaro iš:
1) tame pačiame, “valdybomis” vadinamame, “nusodintuve” dešimtmečiais (juk nėra to draudžiančio įstatymo!) tūnančių “demo”, t.y. šiuolaikine kalba - oligarchų atstovų - nepamainomų “patyrusiųjų” “profesionalų” (šiandien - gydymo ministras, ryt - žudymo ministras),
2) ir iš “elektrorato”, t.y. iš statistų, reikalingų biuleteniui gauti padėjus parašą, kad “rinkėjas” tuo pačiu atsisako nuo savo laisvės ir pasitiki jam pakišamų “patyrusiųjų” šmikių gauja.
Priklausomai nuo politinės kultūros (burliokiška - neburliokiška) dar esama visokių rinkiminių manipuliacijų - vienur “sąžingesnių”, kitur ne. Esmė ta pati.
Tai ir yra “tikroji demokratija”, kurios kitokios niekas niekur nėra matęs, bet šventai tiki, nes ši stabmeldžiška dievybė čia į makaules dar nuo bolševikmečio yra įkalta (kiekviena virėja valdo valstybę, “visų valdžia”) - nėra pasaulyje apiplėštųjų durnių valdžios! Valdžia priklauso tiems, kurie uzurpavo pinigus ir ginklus, taškas. (Žinoma, kalbu apie žemišką žmogaus valdžią, o tai toli gražu ne viskas). Rinki, kvaily, iki begalybės visą gyvenimą, kad va ... “kitą kartą” laimėsi!
Žinoma, tikrai demokratijai būtina, kad praslystų vienas kitas iš apiplėštųjų pademonstruoti laisvei ir lygybei ir dar - kad jis “nevykėlis” marginalas nieko nelemia ir tokių rinkti nereikia.
Taigi bolševikų laikais “rinkta” iš vieno kandidato, demokratų laikais - iš vienos gaujos.
Kur šaknys? Ogi tikėjime KKKonstitucijomis (KKK - trijų eilučių aukščio raidė “K”), kad jei jos “tobulos”, jos pačios viską ir sutvarko, o oligarchai paklūsta driskiams. Na ir žinoma, kad esama “sąžiningų žmonių”. Po bet kurios revoliucijos, greta banditų, į valdžią patenka nemažai sąžiningų žmonių. Jiems pabuvus valdžioje, viskas grįžta į pradinę fazę, kaip ir iki revoliucijos. Nes visi dvikojai vienodi.
Nėra ir nebus žemėje rojaus, o norint, kad nebūtų pragaro, bet sąžininga tvarka, kaip bent iki begalvių robespjerų, reikia rinktis ne demokratiją, bet teokratiją, kaip tai šiandien gana sėkmingai daro kovojantys musulmonai salafitai. Tik tam reikia tokio pat stipraus tikėjimo Aukščiausiojo Valdžia, kaip jų. Kurie nenori - vaikščios su lagerininko lustais kaktose.
Plg. kavkazcenter.com/russ/content/2015/01/10/107635.shtml

Letai       2015-02-26 16:15

Kol yra lietuviška “demokratija” nereik nieko rinkti, tiks seni.

Letas Palmaitis       2015-02-26 16:09

Kol yra demokratija, visada bus iš ko beprasmiškai rinktis.


Rekomenduojame

Justas Mundeikis. Apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę

Mitingo „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE“ rezoliucija

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.