P. Urbšys apie politinę korupciją: tai sisteminis reiškinys – net socialdemokratai siūlo į merus teistą žmogų

Tiesos.lt siūlo   2014 m. spalio 23 d. 21:45

3     

    

P. Urbšys apie politinę korupciją: tai sisteminis reiškinys – net socialdemokratai siūlo į merus teistą žmogų

LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“ | LRT.lt

Dauguma, o gal net visos pagrindinės Lietuvos partijos, turi savo „juodąsias buhalterijas“, LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako pašnekovai. Anot jų, į teisėsaugos institucijų akiratį patekusi „Tvarka ir teisingumas“ (TT) tėra didelės ir išplitusios ligos simptomas. „Su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto. Tai yra sisteminis reiškinys, ir partijų vadovybės tolerancija korupcijos atvejams rodo, kad galbūt, cituojant Viktorą Uspaskichą, juodosios buhalterijos gali būti visose partijose“, – kalba Seimo narys Povilas Urbšys.

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliekantį ikiteisminį tyrimą „dėl prekybos poveikiu stambiu mastu, siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų“. Sulaikyti penki asmenys, tarp jų – Ervinas Raistenskis, Algimantas Juocevičius, Rolandas Skaisgirys, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat TT būstinėse atlikta keliolika kratų.

LRT Radijo laidos „LRT Aktualijų studija“ svečiai pažymi, kad pastarąjį atvejį, kaip ir visuomet iškilus tokiems skandalams, bus bandoma vadinti politiniu susidorojimu, tačiau iš tiesų tai yra Lietuvos politikoje paplitusios korupcijos simptomas.

„Iš savo bendravimo su politikais žinau, kad dauguma, jei ne visos pagrindinės politinės partijos, užsiima tam tikrais juodais finansiniais dalykais, kitomis korupcijos formomis, tačiau tą žinojimą ne visada gali pagrįsti įrodymais. Mano nuomone, politinė korupcija yra labai paplitusi praktika. Tai yra dominuojanti praktika. Mūsų politikai politiką pirmiausiai suvokia kaip galimybę naudotis užimamais postais, turimomis įtakomis savo ir savo partijų naudai“, – sako dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Politikai korupcijai yra tolerantiški

Pasak P. Urbšio, su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto. Seimo narys primena, kad kratos yra darytos ir konservatorių, socialdemokratų būstinėse, jau nekalbant apie Darbo partiją (DP) bei liberalus, kai jiems vadovavo Artūras Zuokas.

„Tai yra sisteminis reiškinys ir partijų vadovybės tolerancija korupcijos atvejams rodo, kad galbūt, cituojant Viktorą Uspaskichą, „juodosios buhalterijos“ gali būti visose partijose. R. Skaisgirys buvo paminėtas kaip vienas iš TT kandidatų į Vilniaus mero postą, socialdemokratai siūlo Gintautą Palucką, asmenį, kuris prieš keletą metų yra nuteistas už piktnaudžiavimą. Tai parodo, kad žmonės, įsipainioję į korupcinius skandalus, yra toleruojami partijų vadovybių. Man atrodo, jog tai patvirtina prielaidas, kad partijose galimos tos „juodosios buhalterijos“, – kalba P. Urbšys.

Seimo narys pažymi, kad 90 proc. Lietuvos piliečių mano, jog korupcija Lietuvoje paplitusi, 63 proc. teigia, kad šalyje vyriausybės yra veikiamos stambių interesų grupių. Anot, P. Urbšio, patys politikai bando paneigti tokius skaičius kaip perdėtus, pasakyti, kad žmonių suvokimas neatitinka realybės, tačiau iš tiesų politinė korupcija kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Savo ruožtu „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pažymi, kad žmonės dažnai neturi tiesioginės patirties apie tai, kas yra politinė korupcija. O jų nuomonę apie tai, kiek korumpuotos politinės partijos, Seimas ar kitos įstaigos, reikėtų vertinti kaip nepasitikėjimą šiomis institucijomis.

„Šių įstaigų, partijų veiksmai žmonėms nėra skaidrūs. Čia jau klausimas politikams – ar jie nemato tame problemos ir mano, kad nuteistas politikas rinkimuose yra garbės ženklas.

Praėjusiais metais atlikome ES struktūrinių fondų antikorupcinių rizikų tyrimą, paaiškėjo, kad didžiajai daliai tiriamųjų akivaizdu, jog korupcija yra strateginiame lygmenyje, kai politikai, skirtingos interesų grupės sugeba daryti įtaką sprendimų priėmimui ir užprogramuoti tam tikrus sprendimus iš anksto“, – sako S. Muravjovas.

Ragina keisti teisinį reguliavimą

Pasak S. Muravjovo, politinė korupcija pasireiškia politikų spaudimu valstybės tarnautojams priimti politikui ar jo partijai palankų sprendimą. „Transparency international“ tyrimų duomenimis, kas penktas valstybės tarnautojas teigia, kad tokį poveikį jam patirti teko.

„Tai yra didžiuliai skaičiai, dėl kurių mes prarandame ne milijoną, o, manau, milijardus litų. Tai, be abejo, yra didelė problema, juolab kad eilę metų ji nesikeičia. Tačiau šiuo atveju reikėtų kalbėti ne vien apie politinę korupciją, tačiau ir apie viešuosius pirkimus.

Tai, kad viešuosiuose pirkimuose yra korupcijos irgi nėra naujiena. Keturi iš dešimties verslininkų teigia, kad korupcija viešuosiuose pirkimuose, jų manymu, galėjo paveikti jų šansus laimėti konkursus, kuriuose teko dalyvauti“, – pažymi S. Muravjovas.

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovo teigimu, įtarimų dėl TT korupcinių veikų kontekste labai svarbi politikų ir Vidaus reikalų ministerijos reakcija į šį tyrimą.

„Galbūt lengva yra viską neigti ir sakyti, kad tai yra politinis susidorojimas, bet man atrodo, kad politinės brandos standartas yra išsiaiškinti, kas įvyko, ar tam buvo galima užkirsti kelią. Vidaus reikalų ministerijai privalu suprasti, ar tikrai tinkamai buvo stebimi visi galimi interesų konfliktai, nebuvo pražiopsotos rizikos. Taip pat reikia kalbėti apie tam tikro teisinio reguliavimo pokyčius“, – teigia S. Muravjovas.

Pasak LRT radijo pašnekovo, pirmiausia reikėtų peržiūrėti Lobistinės veiklos įstatymą. Anot S. Muravjovo, jis yra netinkamas, neužtikrina galimybių tinkamai suvaldyti galimus korupcijos atvejus.

„Duomenys apie tai, su kuo susitikinėja politikai, politinio pasitikėjimo žmonės, turi būti prieinami visuomenei. Mes turėtume žinoti, ar politikas arba valstybės tarnautojas susitiko su kažkokiais verslininkais ir apie ką jie su tais verslininkais kalbėjo“, – apie didesnio skaidrumo poreikį kalba S. Muravjovas.

lrt.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

visi       2014-10-24 10:05

kalba apie politinę korupciją, tik niekas nieko nedaro, kad jos nebūtų

Beta       2014-10-24 9:14

Kas jau čia keis tą teisinį reguliavimą, pjaus šaką ant kurios patys sėdi. Galima net inicijuoti tokį įstatymą, tik, garantuotai, neatsiras “politinės valios”, kas išvertus į žmonių kalbą reiškia- partiniams nenaudinga. Čia tai jie būna labai vieningi ir pozicija ir opozicija.

Diedukas       2014-10-24 8:06

Vienu žodžiu, tos pačios gaujos, tik politinės…


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.