Europa

P. Turchin. Griaunam ir pradedam Europos Sąjungą iš naujo

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 13 d. 21:34

8     

    

P. Turchin. Griaunam ir pradedam Europos Sąjungą iš naujo

Bernardinai.lt

Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatai rodo, kad irimo procesas įgauna pagreitį. Nenumačiau, kad britai balsuos „taip“, maniau, kad Brexit’as pralaimės nedideliu skirtumu. Tačiau dieną prieš referendumą rašiau, jog šis referendumas yra vienas iš požymių, liudijančių, kaip keičiasi ES peizažas. Dezintegracinės tendencijos pradėjo stiprėti jau prieš 5-10 metų, gerokai anksčiau, nei ministras pirmininkas David’as Cameron’as nutrūktgalviškai paskelbė referendumą kviesdamas britus pasisakyti, ar JK turėtų šokti iš važiuojančio ES traukinio.

Dabar, kai rezultatai jau žinomi, pagrindinis klausimas yra: „Ir kas gi toliau?“ Noriu pateikti keletą galimų atsakymų, kuriuos leidžia suformuluoti nauja disciplina, vadinama kultūros evoliucija, ir mano tyrimai istorinės dinamikos (cliodinamika) srityje. Pasiūlymas mano gan radikalus – užuot mėginę kovoti su irimo tendencijomis, turėtume leisti joms vystytis natūralia eiga ir sugriauti ES tokią, kokia ji yra dabar. Tačiau mums reikia ES. Todėl tikiuosi, kad užgims kitas integracinis projektas Europoje, toks, kuris pasimokys iš dabartinio projekto klaidų. Kitaip tariant, ES mirė, tegyvuoja nauja geresnė ES.

Raktas yra socialinis bendradarbiavimas

Mes gyvename milžiniškose bendrijose po kelis šimtus milijonų žmonių, bet iš tikrųjų nesuvokiame, kas tokias bendrijas daro įmanomas. Ne dažnai įvertinama, kad gerai funkcionuojančios – taikios, turtingos ir teisingos – visuomenės yra įmanomos tik veiksmingo bendradarbiavimo pagrindu. Pastarųjų 10 tūkst. metų bendroji tendencija buvo evoliucionuoti į vis didesnes bendrijas nuo kelis šimtus gyventojų turinčių žemdirbių kaimelių iki nacijų-valstybių ir net iki viršnacionalinių darinių, tokių kaip ES. Tačiau bendradarbiavimas yra trapus. Iš istorijos studijų žinome, kad bendradarbivimo intensyvumas svyruoja cikliškai. Šiuo metu visi požymiai rodo, kad tiek JAV, tiek ES pasiekė kooperacijos ciklo smukimo, dezintegracijos fazę. Tam yra keletas tarpusavyje susijusių priežasčių.

Elito išdavystė

Politinis elitas JK beveik visas buvo už pasilikimą, bet dauguma gyventojų balsavo už išėjimą. Matome panašias prarajas, besiveriančias tarp elito ir tautos Europos valstybėse, ypač Vokietijoje. Kodėl? Kai kurie atsakymai nurodomi prieš porą dešimtmečių išleistoje Christopher’io Lasch’o knygoje „Elito maištas ir demokratijos išdavystė“ (The Revolt of the Elites and the Betrayal of Democracy). Tai stipri Amerikos elito kritika, tačiau daugelis kaltinimų dabar tinka ir Europos lyderiams – savanaudiškiems, globalistams ir niekinantiems žmones, kuriuos valdo.

Tokia raida didele dalimi yra padarinys ydingos neoliberalizmo ideologijos, iš JAV pasklidusios į Europą. Kadangi Europos politikai masiškai priėmė neoliberalistines pažiūras, jų laikysena ir elgesys pasikeitė daugeliu požiūrių. Pirmiausia, neoliberalizmas suteikė laisvę vykdyti jiems patiems naudingą politiką, pavyzdžiui, sumažinti pelno mokesčius. Antra, referentine Europos politinio elito grupe tapo kitos turtą ir valdžią turinčios grupės Berlyne, Londone ar Vašingtone, bet ne jų šalies gyventojai. Tai, kaip pernai buvo elgiamasi su Graikija, yra gyva naujos elito elgsenos iliustracija. Graikai buvo priversti savo problemas sręsti pagal jiems primestą neoloberalistinį receptą, kurį, beje, jiems primetė ne išrinktasis (bet visiškai neveiksnus) Europos Parlamentas.

Imperinis persitempimas

ES gimė 1957 metais, kai Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija pasirašė Europos Ekonominės Bendrijos įstegimo sutartį. Pažvelgę į žemėlapį nesunkiai atsektume, kad šių šalių užimama teritorija beveik tiksliai atitinka buvusios Karolingų imperijos ribas. Kodėl tai svarbu?


Karolio Didžiojo imperija ir jos plėtra

Didelės apimties bendirjos nėra tiesiog milžiniški maišai prikimšti žmonių. Tai yra grupių grupės susibūrusios į grupes. Panašiai kaip skruzdėlės, žmonės bendradarbiauja hierarchinės sąrangos bendrijose. Bendradarbiavimas yra svarbus visuose lygiuose: mes bendradarbiaujame šeimose, miestuose, regionų ir nacionaliniu lygmeniu ir viršnacionalinėse struktūrose, tokiose kaip ES arba SNO. Kiekviename lygmenyje mums būtina tapatybė. Kas yra tas „mes“, kuris susivienija? Daugelis žmonių turi keletą dalinių tapatybių, pavyzdžiui žmogus gali būti ingolštatietis, bavarietis, vokietis ir europietis. Mus dabar domina nacionalinės valstybės lygmenį viršijantis bendradarbiavimas. Tad iš kur atsiranda viršnacionalinės tapatybės?

Kultūrinės evoliucijos požiūriu tokios tapatybės ateina iš istorijos gilumos. Dažnai tai yra tartum „šmėklos“ galingų ir prestižinių imperijų, kurios jau seniai išnyko. Europos Sąjungai tokia imperija yra Karolio Didžiojo valstybė (VIII-IX a.). Po savo žlugimo Karolingų imperija paliko mums europietiškumo idėją, kuri gyvuoja ir šiandien, nors, be abejo, ji gerokai pakito per pastaruosius tūkstantį metų. Iš pradžių Europos idėja buvo žinoma kaip lotyniškoji krikščionija (pastebėtina, kad stačiatikių krikščionių teritorijos į ją nebuvo įtrauktos lygiai kaip ir islamas). Lotyniškoji krikščionija turėjo dvi vienijančias institucijas: imperiją ir popiežių. Žinoma, prancūzai ir vokiečiai nuolat tarpusavyje kariavo. Tačiau kaskart, kai susidurdavo su svetimais (pavyzdžiui, per kryžiaus karus), jie veikdavo išvien.

Europos Sąjungos pirmtakė, Europos ekonominė bendrija, neišvengė vidinių įtampų, tačiau šios probelmos iš pradžių būdavo sprendžiamos bendromis jėgomis. Bet vėliau, ypač žlugus Sovietų Sąjungai, ES pradėjo elgtis kaip tipinė ekspansyvi imperija, prisijungianti vis daugiau valstybių. Tai tipiška imperinė liga, istorinėje sociologijoje žinoma „imperinio persitempimo“ vardu. Problemos kaupėsi, noras bendradarbiauti silpo, ir integracinis procesas apsivertė. Be to, plintant neoliberalizmui, kuris, kaip jau minėjau, yra bendrystę ardanti ideologija, ES narėms darėsi vis sunkiau bendradarbiauti, nes jos neturėjo bendros tapatybės. Dar nereikia pamiršti, kad skirtingos grupės formuoja skirtingas bendradarbiavimo struktūras. Todėl etniškai skirtingoms grupėms sunkiau koordinuoti savo veiklą. Bavarijos finansų ministras Markus’as Söder’is neseniai šią mintį išreiškė šitaip: „Europos pietinėse valstybėse solidarumas kitaip suprantamas, nei pas mus.“

Tapatybės nėra iškaltos akmenyje, jos evoliucionuoja. Europietiškumo idėja smarkiai pakito nuo Karolio Didžiojo laikų. Tačiau evoliucijai reikia laiko. Neįmanoma vienu ypu sukurti tapatybę ir bendras institucijas. Greitas ES plėtimasis už ribų tos teritorijos, kurioje gimė europietiškumo samprata (Karolingų imperijos europietiškumo), mano galva, buvo didelė klaida. Pozityvios socialinės permainos yra laipsniškos ir lėtos. Greitas gali būti tik subyrėjimas.

Griaunanti kūryba

Betgi subyrėjimas taip pat yra vienas iš socialinės evoliucijos aspektų. Kai socialiniai dariniai pasidaro neveiksmingi, jie kokiu nors būdu turi būti nuošluoti ir pakeisti kitais, labiau bendradarbiavimui tinkamais dariniais. Galiausiai juk būtent taip veikia laisvos rinkos ekonomika. Nepelningos įmonės bankrutuoja ir kur kas veiksmingesnės perima jų rinkos dalį. Jospeh’as Schumpeter’is tai vadino „kūrybine destrukcija“. Aš apverčiu žodžių tvarką ir siūlau terminą „griaunanti kūryba“.

Praeityje politiniai dariniai būdavo nuverčiami jėga arba išorinių užkariautojų, arba viduje kilusių revoliucijų ar pilietinių karų. Labai viliuosi, kad ES iširs taikiai. Iš tikrųjų kuo anksčiau politinis elitas sutars, kad ES turi išsivaikščioti, tuo didesni šansai, kad tai atsitiks be kraujo praliejimo.

Atvirai sakant, nalabai tikiu, kad taip bus. Priešingai, artimiausius keletą metų elitas sudės labai daug pastangų mėgindamas reformuoti Europos institucijas. Tos pastangos dėl šiame straipsnyje išdėstų priežasčių greičiausiai bus bergždžios. Labai tikėtina, kad ES pamažu sunyks tapdama vis labiau neveiksni ir neaktuali. Istorinis tokio sunykimo pavyzdys yra Tautų Sąjunga.

Iš kur galėtų rastis nauja ir geresnė ES? Jau dabar vis dažniau kalbama apie „Europos branduolį“ (Kerneuropa), kurį galėtų sudaryti šešetas valstybių steigėjų ar kuri kita ES šalių grupė. Toks pirminis viršnacionalinis politinis darinys turi daug daugiau galimybių integruoti Europą nei pastangos reformuoti ES tokią, kokia ji yra dabar. Jis galėtų perimti tas ES institucijas, kurios dirbo gerai, o nepasiteisinusias pakeisti kuo kitu.

Daug ko buvo išmokta par pastaruosius 60 metų. Tačiau naujosios Europos architektai neturėtų apsiriboti vien Europos ir vien tik keleto dešimtmečių patirtimi. Mes turime turtingą istoriją žmogiškųjų pastangų kuriant dideles bendrijas per pastaruosius 10 tūks. metų. Kultūrinės evoliucijos teorija aprūpina mus įrankiais ir idėjomis kurti taikias, klestinčias ir teisingas visuomenes.

Straipsnis publikuotas svetainėje Evonomics.com

Iš anglų kalbos vertė Edita Janulevičiūtė

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2016-07-15 11:33

Šį kartą marginalas Letas yra teisus:
“Žmoniją gali suvienyti tik Dievas į Savo Tautą”.
Dėl to jau imtasi Danguje veiksmų. Pasauliui dar 1935 metais (oficialiai publikuota tik 1955 metais) pateiktas Apreiškimas, Urantijos Knyga, kuriame yra nurodyta:
“Krikščionybė šitam pasauliui iš tikrųjų padarė didžiulę paslaugą, bet tai, ko dabar reikia labiausia, yra Jėzus. Pasauliui reikia pamatyti Jėzų vėl gyvenantį žemėje matant patyrimą tų iš dvasios gimusių mirtingųjų, kurie Mokytoją veiksmingai apreiškia visiems žmonėms. Bergždžia kalbėti apie primityviosios krikščionybės atgimimą; jūs turite eiti į priekį nuo ten, kur esate. Šiuolaikinę kultūrą reikia dvasiškai pakrikštyti Jėzaus gyvenimo nauju atskleidimu ir apšviesti jo amžinojo išgelbėjimo evangelijos nauju supratimu. Ir kada Jėzus bus šitaip išaukštintas, tada į save jis patrauks visus žmones. Jėzaus mokiniai turi būti daugiau negu užkariautojai, net gausūs įkvėpimo ir geresnio gyvenimo šaltiniai visiems žmonėms.”
—-
Studijuokite šį Apreiškimą, atraskite tikrus Jėzaus mokymus, pradėkite gyventi pagal tikrą Jėzaus apreikštą religiją, pradėkite vienytis, nekelkite savęs į aukštybes, stenkitės tarnauti Dievo ir visuomenės labui, ir jūs be didelio vargo sukursite tikrąją Dievo tautą.
Kada pasaulis išmoks gėriu ir meile nugalėti blogį, kada dvasinė išmintis, o ne dvasinis kokių nors religininkų ar jų grupių įžūlumas ir pretenzijos, taps svarbiausiu žmogaus iššūkiu, tada pakeisime ir visuomenes, ir valstybes, ir sąjungas. Bet dar laukia ilgi mokymosi metai. Kiek laiko tai truks, joks žmogus negali pasakyti…
—-
Tam tikri būsimi idealai: “Naudotis teisėmis be piktnaudžiavimo, turėti laisvę be savivalės, turėti valdžią ir ja visiškai nesinaudoti savojo aš išaukštinimui – tai yra aukštai išsivysčiusios civilizacijos požymiai.”

Toks       2016-07-15 10:31

ES tokia, kokia yra dabar iš esmės yra neveiksni. pirmiausia tuo, kad nesilaiko savo pačios įstatymų. Pvz., valstybės skolos ir BVP santykis ne daugiau 60 proc. Faktinis vidurkis - 90 proc. Imigrantai turi būti sustabdyti pirmoje prie pasienio ES valstybėje. Realiai - klajoja kur u-simano. ir t.t. Tuo tarpu dešimtos eilės pagal svarbumą klausimams suteikiamas prioritetas, kaip genderizmas ir pan. Biurokratija - riebūs katinai, negaudantys pelių. Taigi supuvimas neabejotinas.
Jeigu esminių reformų nebus - pasidarys palaida bala. O LYGIATEISIŲ valstybių be centrinės biurokratijos diktato sąjunga Europai būtų labai reikalinga

Dzeikas       2016-07-14 15:37

Nesuprantu, o kam ES issivaikscioti?
Kas nores - lai eina lauk.Bet issivaikscioti po atskyra valstybe…jus manote, kad belgams sakykim vpkieciai ar danai trukdo?
Liks Franku imperijos teritorinis darinys, o likusoos nevisavertes tautos koloniju salygomis.Jei nores.
Sakykime Italija skelta pusiau i ta darini.I pietus nuo Romos - jau koloniju salygomis. Katalonija - nario teisemis.Likes Iberijos pusiasalis - kaip kolonija.Lenkija deka parodytos valios ir progreso - narys.
Ten turetu buti naujoji ES.
Uz to ribu suteikti statusa panasu kaip JAV suteike Puerto Rikui.

Kas yra kas       2016-07-14 14:03

Pietiečiai kitokie nei šiauriečiai. Tiek Italijos, Europos ar pasaulio mastu - tai matyti plika akimi. Pietiečiai nesilaiko įstatymų, susitarimų. Sąžinė, moralė jiems neimponuoja. Jie gražūs, gražiai rengiasi, dainuoja, šoka. Šiaurėje islandai, švedai, olandai. Kad jie kitokie tai jau faktas. Bet kodėl kitokie? ES kūrėjų  pastangos apgailėtinos. Sukūrė monstrą, kuriame vieni dirba, o kiti choru rėkia: “duok pinigų, pinigų duok”.

apie ūžavimą       2016-07-14 10:26

Karas reikalingas bankams ir turtingiesiems dėl perprodukcijos - tikslas viską sugriaut, bankams teikt paskolas už procentus sugriautoms valstybėms atstatyti gyvenamuosius namus, pramonės objektus, infrastruktūrą - prisiminkim JAV didžiąją depresiją,prisiminkim JAV II pasaulinio karo metu ir kam atnešė naudos II pasaulinis karas… Žurnalistai galėtų pateikti skaičius kas kam mokėjo po karo ir kada baigėsi mokėjimai… Kas galva ir kas uodega II karo rezultate ir kas ūžavo II karo padariniuose?

Jau tik ne šešios       2016-07-14 8:15

ar kelios turi vadovauti.Vyresniojo brolio sindromas suskaldo šeimas.Ydinga iš pat pradžių.

Marginalas       2016-07-14 2:02

Karolingų imperijos-Bažnyčios nesuvokiančio ateisto samprotavimai. Žmoniją gali suvinyti tik D-vas į Savo Tautą,, o tai ir yra mesijinis tikslas. Tuo tarpu Karolingų imperija sėkmingai žengė tuo keliu, kol feodalų godumas nesukėlė simonijos pavojaus Bažnyčiai, kada prireikė gelbėtis per Kliuni sąjūdį. Šis sąjūdis suardė dvipolę teokratiją (Popiežiaus - Imperatoriaus = kunigijos - pasauliečių pusiausvyrą), o tai baigėsi Europos-Bažnyčios skilimu į neopagoniškas plėšrias nacionalines karalystes po krikščionybės iškaba. Prasidėjo popiežių bandymai pajungti savo valdžiai ištrūkusius feodalus bei popiežių ir imperatorių akistata, galų gale nuėjusi iki KB ir pasaulietinių valstybių akistatos bei dabartinės KB kapituliacijos.
O kam tam Turčinui vienytis su kažkuo, vardan ko? Ukrainai apsimoka vienytis istoriškai į LDK, bet ne su galybėmis, su kuriomis iš esmės nėra nieko bendro. Lietuvoje ES gretino su Karolingais dar Algirdas Patackas, daug anksčiau nei “daėjo” Turčinui. Tai pirma.
Antra, kaip rašiau, Britanijos išstojimas galbūt paprasčiausiai signalizuoja ateinant karą Europoje bei britų bėgimą nuo to karo.

Julius Puras       2016-07-14 0:37

Ir viskas dėl dar didesnės integracijos.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.