Okupacijos metų disidentai reikalauja politikus siekti tiesos ir teisingumo

Tiesos.lt siūlo   2013 m. kovo 5 d. 9:45

0     

    

Okupacijos metų disidentai reikalauja politikus siekti tiesos ir teisingumo

Bernardinai.lt

Iškilūs okupacijos metų disidentai atviru laišku kreipėsi į pagrindines Lietuvos politines institucijas, atkreipdami dėmesį į Lietuvos teisinės sistemos skaudulius. Laišką pasirašė žymūs disidentai: N. Sadūnaitė, A. Terleckas, A. Burokas ir kt.

Visuomenės suburta komisija 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui, įvykdytam Lietuvos teisėtvarkos tarnybų, tirti, pateikė Lietuvos aukščiausioms valstybinės valdžios institucijoms dvi savo tyrimų išvadas.

Komisija konstatavo, kad įvykių Garliavoje metu buvo šiurkščiai pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, šiurkščiai pažeista vienuolika Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir keturi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniai bei jų nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai.

Mes, kurie esame betarpiškai kentėję sovietinės teisminės sistemos terorą, nuo pat valstybingumo atkūrimo įdėmiai sekėme: kada gi pamatysime pozityvių poslinkių pertvarkant nepriklausomos valstybės teisminę valdžią .

Mes nebuvome abejingi ir Garliavoje vykusiai dramai, pritardami pilietinės visuomenės reikalavimui sugrąžinti demokratinius teisės principus į Lietuvos viešąjį gyvenimą.

MES SOLIDARIZUOJAMĖS SU VISUOMENINĖS KOMISIJOS RAGINIMAIS AUKŠČIAUSIOMS VALSTYBINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOMS GRĄŽINTI VISUOMENĖS GYVENIMĄ Į DEMOKRATIŠKO IR HUMANIŠKO VALSTYBINGUMO KELIĄ.

Kartu norime atkreipti dėmesį, kad yra ir daugiau teisminės valdžios veiksmų, kurie gali likti nesuprantami plačiajai visuomenei, sukompromituoti pačią valstybę. Todėl kai kuriuos iš jų paminėsime.

1. Dėl bylų tyrimo ir teisminių nagrinėjimo terminų.

Mums yra nesuprantama, kodėl nuo 1991 metų yra nebaigtos vadinamosios Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylos. Ar procesiškai jose pakankamai intensyviai ir tvarkingai dirbta? Stebinčius teismo procesus šokiravo, kai paaiškėjo – Medininkų byloje pradingę pirminių T.Šerno apklausų ir vaizdo įrašų, V. Petruškevičiaus pirminio Medininkų žudynių vietos filmavimų medžiagos; šis ir kai kurie kiti liudytojai net neapklausti, o buvęs KAM vadovas A. Butkevičius spaudoje pareiškė, kad jo apklausos protokolo teismui atiduotoje byloje išvis nėra.

Kaip turėtume suprasti ir faktą, kad tolesnį bylos nagrinėjimą Lietuvos Apeliacinis Teismas nukėlė net į gegužės mėnesį?

2. Dėl bylose dirbančių asmenų sąžiningumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.

Šiandien jau nebegalėsime užduoti klausimų tyrimą Medininkų žudynių byloje pradėjusiam A. Astaškai. Tačiau tyrimą perėmęs R. Stankevičius net nepasidomėjo šeima, kuri pateikė laikrodį, tariamai rastą ties įėjimu į Medininkų muitinės vagonėlį. Nepasidomėjo pagrindinės tardyminės versijos pasirinkimą lėmusio daikto pateikėjų patikimumu.

Mums yra žinoma, kad tas pats prokuroras R. Stankevičius jau anksčiau yra apkaltinęs aktyvią Sąjūdžio dalyvę S. Paulikaitę nebūtu veiksmu – kyšio paėmimu. Šis kaltinimas teisme nepasitvirtino, tačiau nesąžiningu procesu, naudojant žinomą provokatorę, buvo sutrikdyta S. Paulikaitės sveikata ir už tai niekas neatsakė.

Kita byla, kurioje dirba R. Stankevičius – Bražuolės tilto susprogdinimas, teismui neperduodama. Tačiau, nepaisant to, ji naudojama diskredituojant žmones, kurių nekaltumu dėl nurodytos veikos niekas neabejoja.

Vadinamojoje „teroristės E.Kusaitės“ byloje dirba kiti prokurorai. Ir joje, jie patys būdami kaltintojais, save padarė ir nukentėjusiaisiais. Negalime nematyti tendencijos: jokios atsakomybės nebeturintys prokurorai (tokių straipsnių Lietuvos BK nebėra) prieš persekiojamo asmens šeimą naudoja psichologinio ir materialinio gniuždymo veiksmus. Tą patį daro ir N. Venckienės artimiesiems keliamomis bylomis.

Priešpaskutiniame „terorizmo“ bylos posėdyje prokuroras M. Dūda teisėjams perdavė iš Vokietijos gautą medžiagą, su kuria E.Kusaitė ir jos gynėjas nebuvo supažindinti. Bet teismas ją priėmė.

Šioje byloje kaltinamoji, jos gynėjas ir, neaišku, ar teisėjai turi galimybę susipažinti su VSD vidinių tyrimų medžiagomis, kurie tos pačios VSD yra įslaptinti.

Tad ar galimas teisingas teismo sprendimas E. Kusaitei laiku nesusipažinus su Vokietijos teisinės pagalbos medžiaga ir VSD pareigūnų veiksmų tyrimu – galimu sąmoningu pareigūnų veikimu prieš nepilnametį vaiką.

Ar dangstant pareigūnų veikas nebus įkalintas nekaltas asmuo?

3. Dėl gynėjų bendrininkavimo su kaltintojais baudžiamosiose bylose.

Kaip paaiškėjo, daugelyje bylų, liečiančių Rusijos interesus, atvirai ar slapta dalyvauja ir VSD. Tad ar atsitiktinumas, kad Europos Sąjungos ir NATO valstybių teismai yra atvirai pareiškę nepasitikėjimą tokiose bylose Lietuvos teismų sprendimais (Suomija bylose dėl M. ir K. Gatajevų, JAV byloje dėl Š. Paberalio, Didžioji Britanija sprendžiant airių terorizmo problemas)?

E. Kusaitės artimieji byloje, paklausę vienos policijos pareigūnės rekomendacijų, jos gynėju pasamdė advokatą A. Liutvinską. Šis „gynėjas“ sąmoningai klaidino nepatyrusią merginą patardamas prisiimti kaltinimus, kuriuos jai kurpė prokuroras J. Laucius. Taip byloje atsirado E. Kusaitės savęs apkalbėjimai, kuriais paremtas visas kaltinimas ir į kurį dėmesį atkreipė valstybės skirtas advokatas, vos tik buvo atsisakyta A. Liutvinsko paslaugų.

Panašiai A. Liutvinskas pasielgė ir su kliente S. Paulikaite. Jis atsisakė ją ginti prieš pat jai sukurptos bylos teisminio nagrinėjimo pradžią, tuo psichologiškai ją sugniuždydamas.

4. Dėl dalies žiniasklaidos ir kvazi teisėsaugos sąveikavimo.

Mūsų keliamų negerovių teisminėje praktikoje galėtų nebūti, jei neturėtume dalies žiniasklaidos, galimai susijusios su nusikaltimų užsakovais. Taip prokuroras A. Urbelis spaudos konferencijoje viešai prisipažino net neieškojęs pulkininko V. Pociūno nužudymo užsakovų. Kartu leido suprasti, kad neapklausė žurnalisto A. Vainausko – kieno interesais pastarasis savo dienraščio puslapiuose inicijavo dezinformaciją apie svarbaus valstybės pareigūno žūties aplinkybes.

Kitas prokuroras A. Verenius taip pat viešai pareiškė, kad prokuratūra netirs kriminalinės policijos teismo procese M. Žalimo mestų kaltinimų televizijos laidų prodiuseriui V. Gaiveniui, už kurio gali stovėti tikrieji Kauno žudynių užsakovai.

Mes, kaip ir didelė visuomenės dalis, reiškiame susirūpinimą dėl valstybės slydimo nedemokratinės, teismokratinės valstybės kryptimi. Trumpame kreipimesi visų skaudulių paviešinti neįmanoma. Todėl siūlome suvienyti konstitucinių valdžių ir plačiosios visuomenės pastangas sugrąžinti į valstybę teisę.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.