Geroji Naujiena

Geroji Naujiena. Kai pasidalijimai ir nesantarvė reiškia viltį

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 18 d. 4:16

2     

    

Geroji Naujiena. Kai pasidalijimai ir nesantarvė reiškia viltį

Leidai man gimti tokiam, kuris visai žemei nesantarvę neštų

Tuomet (kada, pasirodžius faraono kariuomenei, chaldėjų kariuomenė atsitraukė nuo Jeruzalės) didikai kalbėjo karaliui Cidkijui: „Tą Jeremiją reikia nužudyti, nes savo kalbomis jis smukdo išlikusių šitame mieste karių narsumą ir numuša nuotaiką visai tautai. Tasai žmogus juk ne gero siekia šiai tautai, o blogo“. Karalius Cidkijas atsakė: „Dabar jis jūsų rankose; karalius bejėgis prieš jūsų valią!“ Tada jie sugriebė Jeremiją ir įmetė į princo Malkijo šulinį, esantį sargybos kieme, virvėmis jį nuleidę į dugną. Vandens tenai nebuvo, tik dumblas, ir Jeremijas įklimpo į dumblą.

Vienas dvariškis, kušitas Ebed Melechas, kreipėsi į karalių: „Viešpatie, mano valdove, juk tai blogai, kaip tie vyrai pasielgė su pranašu Jeremiju: jį įmetė į šulinį, kad tas ten badu numirtų. Mieste nebėra gi duonos“. Tada karalius įsakė kušitui Ebed Melechui: „Paimk iš čia su savim tris vyrus ir ištrauk iš šulinio pranašą Jeremiją, kol tas nenumirė!“ (Jer 38, 4–6, 8–10)

* * *

Viešpatie, skubėk man padėti!

Viešpaties aš laukte laukiau,
ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.

Graudingąjį balsą išgirdo,
Mane iš vargo duobės jis ištraukė,
iš tos baisiausios klampynės.
Jis ant uolos mano kojas pastatė
ir sutvirtino mano žingsnius.

Į mano lūpas naują giesmę įdėjo –
giesmę Dievui pagarbint.
Daugelis tai pamatys, ims Dievo bijotis,
tvirtai Viešpačiu viltis.

Aš esu vargšas, beturtis,
tačiau manim rūpinas Viešpats.
Tik tu padėjėjas, vaduotojas mano, –
o mano Dieve, nedelsk su pagalba. (Ps 39, 2–4. 18)

 

* * *

Ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse

Broliai! Mes, tokios gausybės liudytojų apsupti, nusimeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! O jums dar ir neteko priešintis iki kraujų, besigrumiant su nuodėme. (Žyd 12, 1–4)

 

* * *

Esu atėjęs atnešti ne taikos, o nesantarvės

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!
Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!
Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės.
Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“. (Lk 12, 49–53)

 

* * *

Jėzaus atneštoji ugnis teuždega mūsų širdyse troškimą vaikščioti Viešpaties keliais ir teįkvepia ryžtą susigrumti su nuodėme. Duok, Dieve, kad šią Jėzaus įžiebtą mėiles ugnį šventoji Jėzaus Bažnyčia paskleistų visoje žemėje ir kad vienų brolių ištikimybė paskatintų kitų atsivertimą. Tesutvirtina Šventoji Dvasia kiekvieną krikščionį jo ištvermės išbandymuose.
Melskimės –  asmeniškai ar bendruomenėje – ir už Lietuvą Tiesoje: tesugrąžina Dievas mūsų tautą iš klystkelių ir tesustiprina jos tikėjimą, viltį ir meilę, kad taptume verti Jėzaus žadėjimų.
Tavo gailestingumui pavedame ir Tavęs dar nepažinusius ar per savo puikybę nuo Tavęs nusigręžusius. Būk gailestingas ir teisiesiems, kurie dėl Tavo Vardo ar Žodžio patiria išbandymus. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas: Jei esi dvasiškai aklas, neišvengiamai atsiras konfliktas

 

 

* * *

Lionginas Virbalas. Dievo ugnis

Viešpatie Dieve, Tu apsireiškei Mozei nesudegančiame krūme ir vedei savo tautą į laisvę eidamas pirma jos debesies stulpe dieną ir ugnies stulpe naktį. Tavo šlovė žmonių akims atrodė tarsi ryjanti ugnis kalno viršūnėje. Kristau, Tu atėjai įžiebti žemėje ugnies ir atsiuntei savo Dvasią, kuri tarsi ugnies liežuviai nusileido ant mokinių. Duok ir mums savo Dvasią, uždek mumyse savo ugnį, kuri nutyriną ir apšviečia, kuri veda per gyvenimą ir paruošia priimti amžinąją šviesą.

Tačiau, Viešpatie, apsaugok nuo tos ugnies, į kurią bus sumestos nupjautos šakelės ir vaisių neduodantys medžiai. Duok išminties ir jėgos atsisakyti visko, net ir to, kas taip artima, kaip akis ar ranka, kad tik nepatektume į amžinąją ugnį, prirengtą velniui ir jo angelams. Neleisk ieškoti patogumo prie laužų, kurie traukia savo apgaulinga šiluma, kaip apaštalą Petrą, bet atskiria nuo Tavęs. Būti su Tavimi – kartais reiškia eiti į naktį ir ieškoti ugnies, kuri viską apšvies tik didžiojo Prisikėlimo rytą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Labai šaunus        2019-08-18 14:02

šios dienos bernardinai.lt s. Ligitos Ryliškytės SJE komentaras

Visas dvyliktasis Evangelijos pagal Luką skyrius, kuriame randamas šios dienos skaitinys, galėtų būti užvadintas „Mokinių susidūrimas su vidiniu ir išoriniu pasipriešinimu“. Jis byloja apie tai, kaip nugalėti persekiojimų baimę, turto viliones, pasitikėjimo Dievo Apvaizda ir budrumo stoką, ir t. t. Skyriaus pabaigoje esantis šiandienos skaitinys paaiškina, kodėl Jėzaus mokiniai turi tikėtis pasipriešinimo: vaizdžiai kalbant, auksas turi būti išgrynintas ugnimi. Patogiai ramaus gyvenimo trokštantiesiems ir ieškantiesiems ne pakeliui su Jėzumi. Kas yra arti Jėzaus, kaip rašė Origenas, yra arti ugnies.

Jėzaus žodžiai apie krikštą primena Jono skelbimą: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnim“ (Lk 3, 16). Žodis „krikštas“ čia vartojamas perkeltine prasme: Jėzaus nešama žinia uždega žmonių širdis ir ištyrina, vėju ir ugnimi išvalydama grūdus nuo pelų. Deja, prieš šią žinią „pelai“ – nuodėmės sužeista žmogaus prigimtis – linkusi sukilti. Nuodėmės sukilimo karštis nužudys net patį Dievą. Nors Jėzus žino, kas jo laukia, jis trokšta šito „krikšto“: dėl mūsų išgelbėjimo Jis ryžtingai pasuka savo žingsnius į Jeruzalę (plg. Lk 9, 51). Jo meilė mums neatsitraukia net prieš mirties grėsmę.

Šiame kontekste perspėjimas apie nesantaiką ir susiskaldymą šeimose turbūt geriausiai gali būti suprantamas Simenono pranašystės apie Jėzų šviesoje: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas ... kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“ (Lk 2, 34-35). Išganymo nešama ramybė nėra kompromiso ramybė. Taika, kuri pasiekiama nusileidžiant nuodėmei ir paminant Dievo žodį, nėra Dievo karalystės taika. Nuodėmės akivaizdoje konfliktas dažnai neišvengiamas. Tačiau Lukas taip pat liudija, kad dėl ištikimybės Dievo valiai ugnies ruože atsidūrusius Jėzus kviečia visada rinktis atleidimo (žr. Lk 9, 51-56) bei priešų meilės (žr. Lk 6, 27-36) kelią.

Ar mes sutinkame rinktis šį sunkesnį kelią – būti ištikimi Dievo žodžiui, bet nei keikti kitų, nei siekti keršto, kai susiduriame su nuodėmės pasekmėmis? Ar esame pasiryžę kaip Jėzus nutraukti blogio grandinę atleidimu ir meile, net jei tai reikštų lipimą į Golgotos kalną? Ar tokio pasirinkimo neramybė mums brangesnė už ramybę, kuri tėra plaukimo pasroviui ramybė?

Dvasiškai aklas?       2019-08-18 13:16

Kada žmogus yra dvasiškai aklas, manau, kai neturi širdyje meilės, t.y. Dievo artumo. O tuščios vietos nebūna, tad tuštumą užpildo piktoji dvasia, kuri yra nemeilė, kuri yra egoizmo pilna, kuri temato tik savo naudą ir t.t. Aišku, kad Dievo žmogui atsidūrus šalia tokio visada bus nesantaika, nes piktasis tuoj atpažįsta savo auką ir puola su nemeilėje esančiu, Dievo vaiką.  Gerai, kai pastarasis suvokia kas ir dėl ko, bet jei ne, įvyksta konfliktas.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.