Visuomenės pokyčių analizė, Nuo bačkos, Demokratija ir valdymas, Socialinė politika

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 9 d. 19:35

18     

    

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Be komentarų.

Nerijus Mačiulis. Šimtas metų nelaimės − jau praeitis

Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje.

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystamas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.

Trumpai apie autorių: Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Šaltinis: ziniuterasa.swedbank.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-04-12 0:31

Vien iš veido matosi, kad kralikas.

nuomonė       2018-04-11 14:08

man atrodo jam reikalinga pagalba - psichūškė?

s.m.       2018-04-11 12:10

Svaigulys. Tokį vardą trimetė dukra prieš daug metų buvo davusi jai padovanotam pliušiniam neaiškios rūšies žvėreliui…

Vinis       2018-04-11 7:32

Gerai, kad yra tokių “mačiulių”, jie mums išaiškina, kad esame laimingi, o tai patys vis dar nesuprantame…

Nerijui       2018-04-11 5:12

reikėtų nustatyti minimalią algą ir jo veidas pasidarytų panašus į surūgusį agurką

Nerijui       2018-04-11 5:10

reikėtų nustatyti minimalią algą, tada jo veidas pasidarytų panašus surūgusio agurko

$+$       2018-04-10 18:42

“Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus.”
⤴⤴⤴
Gal ekonomistas žino, kada lietuviai tą lygį pasieks?

net       2018-04-10 14:01

šiurpas ima - ne tiek nuo tokios nesąmonės, kiek nuo bandymo įsivaizduoti: koks tai bankas , jeigu jame gali dirbti realios situacijos visiškai nesuvokiantis žmogus, kuris mano, kad kiti nieko nemato ir nesupranta? Ir iš kur toks valingas priešinimasis akivaizdžiai matomai ir neginčijamai tiesai?

lukas       2018-04-10 10:53

sitas veikejas siule pasitikrinti sveikata,jei viskas pabrango.

Kodėl Landsbergis       2018-04-10 9:04

nesusilietuvino savo pavardės?

mama iš kaimo       2018-04-10 8:57

Ir šitas žmogus pretenduoja būtų prezidentu.

oberpedofilšteinas labai laimingas       2018-04-9 23:26

Valstybininkai padėjo atsikratyti N.Venckienės ir Deimantės.
Kokia laimė !!

kol       2018-04-9 23:07

Mačiulis nepaaiškins, kodėl Swedbanko ir kitų Lietuvos bankų sąskaitos yra mokamos, kuomet žymiai didiesnių ir tikrai solidžių bankų Vakaruose paprastos einamosios sąskaitos yra nemokamos, tol nieko nebus.

Cinizmui        2018-04-9 21:13

kaip ir patyčioms Lietuvoje jau nebėr ribų. Elitas mano, kad jau visi prasčiokai idiotai ir gali bet kokį deziuką prastumt be atsako.

Terai butu,        2018-04-9 21:09

kad Lietuva atsikratytu Nausedos, Maciulio, Grybauskaites, Kubiliaus, Juknevicienes, Anusausko ir kito brudo

Gyvename       2018-04-9 20:45

kreivų veidrodžių karalystėje.

vertimas iš finansinių banditų į žmonių kalbą:       2018-04-9 20:30

Lietuvoje swedbanditčiai sparčiai atsikrato žmogiškumo likučių ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių lupikautojų pasaulyje.

Kokia laimė Lietuvai       2018-04-9 20:25

Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje ir tai Mačiulio dėka. Ką Lietuva darytų jeigu nebūtų Mačiulio, Nausėdos, Vasiliausko, Grybauskaitės ir Lanzbergo?


Rekomenduojame

Atsistatydino Šiaulių NVO konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė

John F. Schumaker. Demoralizuotas protas

Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

Vytautas Radžvilas: piliečiai turi teisę gintis ir ginti savo šalį

Liudvikas Jakimavičius. Iš žvirblio perspektyvos

Vytautas Radžvilas apie Virgio Valentinavičiaus „įžvalgas“: Pavyzdinio tarybinio piliečio baimė, arba Kaip veikia šeštoji V. Putino kolona

Jurga Lago. Pirmadienio pozityvas

Kovo 17-ąją ir vėl klausta „Ar dar gyva Deimantė?“ (papildyta video)

„Iš savo varpinės“: Kodėl Donaldas Trampas nori užtverti Meksikos sieną? Kas ir kodėl tam priešinasi?

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bus pagerbtas ir JAV

Geroji Naujiena: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta per „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40-ties metų jubiliejaus minėjimą Vilniuje

Susipažinkime: Kovojančios Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas

Kuo reikšmingas EŽTT sprendimas, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu

Lietuvos ypatingasis archyvas: skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Valdas Vasiliauskas. Senoji gvardija suvirškino ir komitetus

Algis Krupavičius. Pati visuomenė turi keistis

Arvydas Juozaitis. Dar kartą dėl trukdymų piliečiams rinkti parašus už teisę kandidatuoti Prezidento rinkimuose ir dėl dezinformacijos

Kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų

Arvydas Juozaitis. Kaip veikia šeimų ardymo politika

Vytautas Sinica. Vilniaus mero rinkimų tragizmas

Jurgis Didžiulis apie rinkimus ir pasirinkimus

Aurelija Stancikienė. Kaip aš ėjau už Vytį

Krescencijus Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo

Iniciatyvinės grupės „Santarvė tautos sėkmei“ (STS) pareiškimas

Kauno forumo pareiškimas dėl Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Kovo vienuoliktąją: „Jei nustojame šventumą laikyti tikru ir pasiekiamu tikslu, kam tada mums laisvė?“

Arvydas Juozaitis dėl EP rinkimų ir nacionalinės vienybės: su Vytautu Radžvilu sutarta dėl abipusės paramos

EŽTT: nacionalinių teismų išvada – sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas laikytinas lietuvių tautos genocidu – pagrįsta

Genocido tyrimo centras nepasiduos vulgariam spaudimui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.