Įžvalgos

Nuo bačkos. Mantas Adomėnas. Ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika?“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 13 d. 1:53

20     

    

Nuo bačkos. Mantas Adomėnas. Ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika?“

Jūsų dėmesiui siūlome Manto Adomėno, ilgamečio TS-LKD ideologo ir vieno ryškiausių patyčių kultūros diegėjo, pasvarstymus į savo paties išsikeltą probleminį klausimą:  „Ar Lietuva tebėra, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmasis straipsnis skelbia, „nepriklausoma demokratinė respublika“?“

Nors klausimas formuluojamas, atrodytų, iš esmės, atsakymas bačkinis – sutirštinant spalvas piešiamas nekoks valdančiosios koalicijos darbų vaizdelis, pritemptai vadinamas orbanizacija. Tiesą sakant, pagrindo tikėtis, kad M. Adomėnas bus sąžiningas ir tokia proga aptars savo, savo partijos ar Konstitucinio Teismo vaidmenį prieš keletą metų suvaržant suvereno teisę inicijuoti referendumus ar atgailaus, kad ir pats prisidėjo prie patyčių iš savanorių, atlikusių tai, kas atrodė neįmanoma – surinkusių vadinamajam žemės referendumui paskelbti reikalingą parašų kiekį, ar piktinsis policijos veiksmais persekiojant parašų rinkikus, pagrindo nėra. .

Tiesa, tos pačios dienos vakarą TS-LKD Priežiūros komiteto sprendimu M. Adomėnas jau buvo pašalintas iš partijos – skambiai pareikšta, jog partija taip apsivalo ir išsiskaidrina. Kol kas atrodo, jog nešvarumu palaikyta tai, kad ... kandidatavo į partijos pirmininko postą.

Veidaknygėje išsakydamas savo pirmuosius vertinimus Seimo narys rytinio klausimo nesukonkretino – abejoti motininės partijos demokratiškumu ar įžvelgti jaunojo lyderio autoritarizmo jis dar nesiryžo: „Prisipažinsiu, nesitikėjau tokio Priežiūros komiteto sprendimo. Su „MG Baltic“ vadovais bendravo daug partijų, taip pat ir mūsų partijos, lyderių. Kaip praneša žiniasklaida, kai kas net yra davęs konkrečius pažadus, tačiau Priežiūros komiteto sprendimas buvo daug švelnesnis. Dabartinio sprendimo priežastys, ko gero, yra gilesnės, negu tik šis epizodas. Aš nebuvau nei koncerno remiamas, nei įsipareigojęs. Sprendimą kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose priėmiau savarankiškai, nevykdydamas niekieno užduoties, o naudodamasis savo kaip demokratinės partijos nario teisėmis. Bijau, kad tapau trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų įkaitu.“

* * *

Mantas Adomėnas. Pakeliui į nelaisvę: Lietuva orbanizacijos taikiklyje

Ar Lietuva tebėra, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmasis straipsnis skelbia, „nepriklausoma demokratinė respublika“? Ir ar ji tokia išliks po ateinančius dvejus metus laukiančios rinkimų mūšos?

Politinių aistrų sukūriuose kartais sunku, bet dėl to ne mažiau svarbu, žengti žingsnį į šoną ir iš toliau pažvelgti į procesus, kurie vyksta Lietuvoje štai jau beveik dvejus metus.

Kiekvienas paskiras dabartinės Lietuvos valdžios veiksmų etapas sulaukdavo ir tebesulaukia piliečių ir politinės opozicijos protestų: pradedant mitingu prie Seimo dėl „išsukto“ Mindaugo Basčio, baigiant Haroldo Mackevičiaus LVŽS pirmininkui užduotais klausimais dėl rusiškų trąšų, daugybe straipsnių, politinių protestų, didžiausios opozicinės partijos pasitraukimu iš parlamentinių tyrimų komisijų, akcijomis prie Seimo ir netylančiu pasipiktinimu socialinių tinklų viešojoje erdvėje.

Vis dėlto šios reakcijos išlieka pavienės ir epizodinės, ir kiekvienas epizodas ilgainiui nugrimzta į viešosios sąmonės paraštes. Rezultatas tas, kad visuomenė, nors ir protestuodama, tolydžio pripranta prie vis didėjančio nelaisvės ir nedemokratijos laipsnio, tarytum varlė palengva kaistančiame puode – vis labiau nekomfortabiliai besijaučianti, vis svetimesnė besirutuliojantiems procesams, kartas nuo karto paspurdanti, tačiau taip ir neprisirengianti, o kuo toliau – tuo ir mažiau jėgų beturinti, iš šio kaistančio katilo iššokti.

Pamėginkime valdžios veiksmus, kurie sukėlė pilietines reakcijas ir šviesiosios, demokratinės visuomenės dalies pasipiktinimą, sutelkti į daiktą ir paanalizuoti kaip vieningą ir kryptingą dabartinės daugumos vykdomą Lietuvos politinės sistemos transformaciją.

Kryptingai žlugdomas parlamentarizmas. Seime nuolat ir sistemingai pažeidinėjamos opozicijos teisės – parlamentinės demokratijos veikimo garantas. Opozicijos politikams už „neteisingas“ pažiūras ir balsavimus daromas spaudimas, neleidžiant pasisakyti, netgi neįleidžiant į komitetų posėdžius. Nepatogūs opozicijos politikai šalinami iš tyrimo komisijų, į kurias juos delegavo frakcijos – kitaip tariant, iš opozicijos atimamos svarbios Statuto garantuojamos jos teisės. Nesilaikant Seimo Statuto, netolygiai paskirstytos Seimo vicepirmininkų pozicijos, suteikiant daugiau galių valdančiajai daugumai – taip pažeidžiamas procedūrinės Seimo savivaldos balansas. Seimo Statutas sistemingai pažeidinėjamas ir plenarinių posėdžių metu. Parlamentinės tyrimų komisijos ne tik naudojamos kaip politinės kovos, politinio susidorojimo ir visuomenės nuomonės kryptingo formavimo įrankis, bet ir siekia uzurpuoti teismų vaidmenį. Parlamentarizmą diskredituoja ir tokie demokratiniame pasaulyje nematyti politiniai naujadarai, kaip užmojai „depolitizuoti“ Vyriausiąją rinkimų komisiją, taip pažeidžiant politinius savikontrolės ir savireguliacijos mechanizmus.
Valstybės institucijos užvaldomos, apstatant „savais“ žmonėmis. Vyriausybės aparate įdarbinta daug buvusių Vidaus reikalų pareigūnų, akivaizdžiai gavusių postus ne dėl gebėjimų, o dėl lojalumo Ministrui Pirmininkui (ryškiausias pavyzdys – Vyriausybės kancleris). Pagal politinį parankumą, o ne autoritetą ir kompetenciją į postą prastumtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Galima pagrįstai įtarti, kad ir Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė postą gavo mainais už nuslėptą tyrimą apie neleistiną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės kampanijos finansavimą.
Ketinimai kaitalioti Konstituciją slepia politinio manipuliavimo siekį. Valdančiosios daugumos ketinimai įvairiais pretekstais keisti Konstituciją, pagrindinės politinės institucijos – Seimo – struktūrą, keisti mišrią rinkimų sistemą kelia rimtą pavojų tiek valstybės politinės ir teisinės sąrangos tvarumui, tiek patiems valstybingumo pamatams.

Neskaidrių galios struktūrų išvešėjimas. Vis labiau įsigali teisėtų institucijų apeidinėjimas, įgyvendinant politinę galią per statytinius ir atsisakant užimti politinei galiai deramas pareigas, kurias lydi atsakomybė, atskaitomybė ir įsipareigojimai. Ramūnas Karbauskis de facto vadovauja Parlamentui ir Vyriausybei neužimdamas nei Seimo Pirmininko, nei Ministro Pirmininko pareigų. Esminiai sprendimai priimami ir tikrieji politiniai procesai vyksta užkulisiuose.

Selektyvus teisingumas naudojamas įteisinti ir pateisinti korupciją. Valstybėje taikomi nevienodi skaidrumo standartai sudaro sistemines sąlygas plėtotis plataus masto korupcijai. Neatsakyti ir nejudinami pagrįsti klausimai dėl Ramūno Karbauskio ir „Agrokoncerno“ neteisėto valdančiosios politinės partijos finansavimo, dėl įstatymą apeinančio žemės įsigijimo ir smulkių žemdirbių nuvarymo nuo žemės, dėl korupcinės „žemės nusidėvėjimo“ iniciatyvos, dempinguotų trąšų importo iš Rusijos ir Artūro Skardžiaus sąsajų su Rusijos verslu. Tyla šių bylų atžvilgiu verčia abejoti teisėsaugos institucijų nepriklausomumu ir valstybės pajėgumu apsiginti sisteminės plataus masto korupcijos, įgijusios vykdomosios valdžios „priedangą“, akivaizdoje.

Politiškai ir kultūriškai esame stumiami policinės valstybės link. Tiek valstybės finansavimo ir algų kėlimo prioritetai (algos didinamos galios struktūroms ir prokurorams, bet ne medikams ar dėstytojams), tiek bandymai spręsti skaudžias ir sudėtingas socialines problemas draudimais ir bausmėmis, o ne suteikiant reikalingą pagalbą, leidžia konstatuoti, jog Lietuva juda policinės valstybės link.

Valstybę ir visuomenę ginančias jėgos struktūras mėginama „nupirkti“ ir pamaloninti, tuo tarpu visuomenės ir valstybės ateičiai kurti reikalingi ilgalaikiai sprendimai atidėliojami arba imituojami. Drakoniškos bausmės marichuanos turėjimo atveju, siūlymai įvesti priverstinį gydymą nuo priklausomybių rodo, kad bausmės, baudos ir laisvės apribojimas vis dažniau suvokiami kaip savitikslis veiksmas ir problemos sprendimo būdas, pamirštant bausmės funkciją ir tikslą teisinėje valstybėje.

Siekį kurti „kontrolės visuomenę“ rodo ir reformos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos srityse, mažinančios piliečių galimybę rinktis (vaistus, sveikatos apsaugos įstaigas, pensijų kaupimo būdus) ir palengva pratinančios prie vis didesnės, vis plačiau aprėpiančios valdžios kontrolės ir valstybės monopolinio vaidmens kasdieniame piliečių gyvenime.

Politinės ir oligarchinės jėgos mėgina perimti žiniasklaidos kontrolę, silpninti nepriklausomą žiniasklaidą. Valdančiosios daugumos politikai ne kartą viešai reiškė nepasitenkinimą kritišku žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – kalbėjimu ir siūlė iniciatyvas, de facto reiškiančias žiniasklaidos turinio reguliavimą – cenzūrą.

Aiškiausias bandymas – Seimo specialioji komisija LRT ūkinei ir finansinei veiklai tirti, sukurta apeinant egzistuojančias kontrolės bei teisėtvarkos institucijas. Po NSGK tyrimo iškilo tolesnės iniciatyvos politiškai apriboti – atimant licenzijas – daliai Lietuvos žiniasklaidai. Taip žiniasklaidos reguliavimą iš savivaldos siekiame perkelti į politinės kontrolės lygmenį. Be to, negalima nuvertinti ir tokių politinių kontrolės iniciatyvų, kaip specialioji tyrimo komisija, „minkštosios galios“ – atgrasomojo vaidmens: žiniasklaidos vadovai ateityje, tikėtina, bus labiau linkę vengti aštresnės valdžios kritikos ir šalinti ryškesnius kritikos valdžiai balsus, kad „neprisišauktų“ politinių tyrimų ar valdžios sankcijų. Siekį užgniaužti kritišką kultūrinę žiniasklaidą rodo tendencingas lėšų skirstymas kultūriniams leidiniams. Rūpestį kelia ir regioninės žiniasklaidos silpnumas vis gausėjančių bei stiprėjančių provincijos „kunigaikštukų“ ir korumpuotų valdančiųjų elitų akivaizdoje.

Neofašistinės ir neopagoniškos ideologijos įsitvirtinimas valstybės sprendimų priėmimo šerdyje. Lietuva ir jos „ypatingas kelias“ vis labiau priešpriešinami Europos Sąjungai, Europai, Vakarams, krikščioniškajai ir moderniajai kultūrai tiek radikalių politikų, tiek jiems tarnaujančių intelektualų. Niekada istoriškai neegzistavusios postmodernios neopagonybės ar netgi kartais po krikščionybės vardu siekiančio pasislėpti neofašizmo ideologinės pamėklės mėginamos įbrukti kaip „tikroji“ mūsų istorinė ir tautinė tapatybė. Sąjūdžio ir nepriklausomos Lietuvos kūrimo istorija perrašoma kaip nesėkmės naratyvas, siekiant visuomenėje gilinti nusivylimo terpę, palankią neofašistinio „gelbėtojo“ iškilimui.

Lietuvoje stiprėja „regionų partija“. Atskiruose regionuose įsigali neskaidrios, pusiau nusikalstamos vietos valdžios diktatūros, kuriančios priespaudos atmosferą, nesuderinamą su laisvos visuomenės ir demokratinės valstybės idealais. Šie nauji galios centrai ne tik dominuoja regionuose, tačiau savo interesus ima įvairiais būdais primetinėti ir nacionalinei politikai. Savo ruožtu dominuojantis nacionalinis politinis elitas juos ne tik toleruoja, tačiau dažnai ir palaiko, įsileidžia į savo tarpą, bendradarbiauja ir mezga ryšius, norėdami taip sustiprinti savo pozicijas viename ar kitame regione. Pasitelkiant politinę įtaką nacionaliniu lygmeniu, vyksta valstybės užvaldymas regioniniame lygmenyje. Šioms vietos diktatūroms suklestėti progą suteikė „visuomeninių komitetų“ dalyvavimo savivaldos rinkimuose įteisinimas, suteikęs galimybę beveik nekontroliuojamai veikti didesnių ir mažesnių oligarchų priedangos organizacijoms.

Vėl stiprėja Rusijos faktorius Lietuvos politikoje. Nerimą kelia tai, kad daug svarbių Lietuvos politikų yra susaistyti verslo ryšiais su Rusija, tarp jų – centrinės valdančiosios koalicijos figūros. Šiame kontekste ypač neramina su Lietuvos užsienio politikos formuotojais nesuderinti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teiginiai apie poreikį plėsti dialogą su Rusija bei nuolatinis sutarimo dėl krašto gynybos pajėgumų stiprinimo kvestionavimas iš valdančiosios daugumos pusės, jau nekalbant apie skandalingus teiginius, prilyginančius Lietuvos pokario pasipriešinimą okupantams vidaus pilietiniam karui. Seimo nubalsavimas prieš apkaltą Tėvynės išdavimu kaltinamam ir Konstituciją šiurkščiai pažeidusiam Mindaugui Basčiui iškelia į paviršių ne tik teisinį cinizmą ir korupciją, bet ir galimą Rusijos įtaką aukščiausiuose valstybės valdžios sluoksniuose.

 

* * *

Žvelgiant į šioje Seimo kadencijoje vykstančių politinius procesų visumą, ryškėja, kad pamatinei konstitucinei normai ir visų Lietuvos Respublikos piliečių didžiausiam bendrajam gėriui, kurį siejame su demokratijos ir laisvos visuomenės išlikimu, yra iškilęs rimtas pavojus. Kiekvienas paskirai iš šių dešimties aspektų neatrodo itin grėsmingas ar neįveikiamas. Tačiau kumuliatyviai, vienas kito poveikį stiprindami, jie sudaro išties pavojingą vektorių, rodantį antidemokratinių procesų stiprėjimą. Demokratijos savisaugos mechanizmai pasirodė neveiksnūs, jų savaiminis imunitetas nepakankamas apsiginti politinio ir teisinio cinizmo akivaizdoje. Mažėjant piliečių pasitikėjimui valstybe, demokratija ir konstitucingumu, tarpsta autoritarizmo prielaidos ir auga valstybės politinio užvaldymo grėsmė.

Esame priversti kelti klausimą: kokia bus Lietuvos valstybės santvarka – demokratija ar Orwello „Gyvulių ūkis“, kuriame kai kurie lygesni už kitus ir gali demokratiškai įgytą mandatą panaudoti tam, kad konstitucinę santvarką pakinkytų siekti savo neskaidrių tikslų?

Ar Lietuvoje pavyks išsaugoti demokratiją? – toks turi būti esminis politinės darbotvarkės klausimas per ateinančius dvejus metus.

tsajunga.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tik pagalvok,       2018-06-14 21:15

konservas tiesos portale reiskiasi. Praregejo.

Jules       2018-06-14 21:11

Tikrai, Adomėnai, kada apleisi Seimą?

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-06-14 17:32

Kai M.Adomėną ištrėškė iš TS, tai atsirado problema. Turi ištėkšti ir iš Seimo, nes M.Adomėnas į Seimą pateko TS SĄRAŠU. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Lietuvos rinkėjas paskyrė į Seimą tam tikrą kiekį TS sąrašinių, tai jų tiek ir turėtų būti. O kai TS jį ištėškė, vadinasi ištėškė ir iš sąrašo, o tai reiškia, kad į Seimą turi ateiti kitas TS sąrašiniokas, o M.Adomėnas turi būti ištėstas ir išgramdytas iš Seimo, kad nė kvapo neliktų. Tai tokia ir problema. Ar TS tylės kaip pelės po šluota?

Marginalas       2018-06-13 20:46

Demokratinė yra.
Nepriklausoma nebe.

Tomas       2018-06-13 20:21

Manau anūkas bus sekantis.

O kvailino       2018-06-13 15:17

prasčiokyną MG Baltic kartu su Adomėnu, ypač davatkas ir pensininkus, ane?

Simonkai       2018-06-13 14:05

Pasiimk šį niekšą į savo gaują, gal jam per užpakalį pataisys smegenis.

Kažkaip        2018-06-13 13:35

Pas tuos mg baltic daugoka petterastinių veikėjų. Šitas Adomėnas labai bijojo violetinės spalvos. Adomėnas, gal keturratį? smile

o kur baltos pirstines?       2018-06-13 13:00

sudejus konservus su liberastais gaunasi nebloga kompanija- su sakemis, su kujais korupcijos dauzymui ir su baltomis pirstinemis (nesvarbu, kad sazine juoda).
Ne veltui konservai i koalicija tempesi liberastus per prievarta.

Adomėnai,       2018-06-13 12:36

aržmona, k o n s r v a t o r ė Viktorija Adomėnienė, savo antikvarinį verslą pradėjusi Kauno gaujos valdose, kur rinkdavosi nusikaltėlių pasaulio atstovai net iš Rusijoa, šiandien dar klesti” gyvulių ūkyje”  Ir ne mėsos, o tiesos reikėjo Garliavos mergaitei, niekše.

Įdomu       2018-06-13 12:17

kur šis veikėjas buvo anksčiau? Kol sėdėjo prie lovio su demokratija viskas buvo gerai… Atako, kai tapo kraštiniu ir nebepritilpo…

...       2018-06-13 11:57

Ak, čia tas mėsietis? Čia tas pats, kuris pageidavo, kad Trys Kryžiai nebūtų violetine šviesa apšviesti? Čia tas pats, kuris sukūrė amoralią rinkiminę reklamą apie mergaitę ir ragino kelti subines ir balsuoti už jo grupuotę? Vaje vaje, kažkaip atrodo, kad tie “boltikai” visus ūsofilus ir jiems prijaučiančius bus surinkęs? Tik keista ir smagu matyti dabartinį jų garmėjimą nuotėkų kanalais, gal tai Kažkas iš aukščiau juos šienauja?

Vaikai        2018-06-13 11:46

Kaune rašė TIESOS. Adomėnas patarė rašyti MĖSOS.

Tam - "Kol sėdėjo pas konservus"        2018-06-13 11:31

Iš Tamstos rašliavos matosi, kad tamsta ir esi auklėtas KGB dvasia? O, kaip sakoma, savo vardu ir kitą vadint gardu. Taigi?

Kur kur       2018-06-13 10:20

Simonko priglaus. Tokie riebuliai jiems reikalingi.

Kur       2018-06-13 8:41

dabar dėsis pupuliukas. Juk dirbti nieko nemoka. Ko gero priglaus Vilniaus katedra. Bus etatinis procesinių vėliavų nešiotojas.

Oi Adomėnai,       2018-06-13 8:23

Užtenka plepalais teršti eterį. Aišku valstiečiai blogi, jei pajudino ir sugadino senąją (ne)tvarką. Tikiuosi, kad ir giliau pakapstys. Sėkmės jiems.

Jules       2018-06-13 8:15

O, krito dar vienas riebus ir labai mokytas demagogas - dezi propagandos meistras. Įdomu tik, kodėl nekrenta Tėvynės Sąjungos skaldytoja ir įvairių asmeninių partijų kūrėja ir perėjūnė, taip vadinama Kolchoznica nuo Lietuvos konservatorių partijos ES parlamente, nekrenta ir Iročka - LDDP karalienė Konservatorių partijoje. Tad nekliedėk, Adomėnai, apie demokratiją, kai veikia Kanzlerio aktas ir Europa tėra tik vasalė, kurios Vasalitetas šiandien labai niršta, kai nuo lovio jį stumia Prezidentas Trumpas, besiruošiantis greit pagerinti santykius su Putino Rusija. Įdomu, ką apie patį šiandien pagalvotų gerb.Patackas? Nepateisinai Tu jo lūkesčių ir vilčių, į patį sudėtų. Tu jį išdavei ir Dievas patį nubaudė.

Kol sėdėjo pas konservus       2018-06-13 7:58

negalvojo, ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika? Va, taip visi konservai kol sėdi gaujoj negalvoja ar ar Lietuva nepriklausoma demokratinė respublika? Būtų įdomu pamatyti, jeigu anūkėli išmestų iš konservinės gaujos, kaip jis pakraiptų savo ilgą niekšišką liežuvį. Manau su anūku neatsitiks, nes jis patrumpinti liežuvio nesugebės todėl kad jis auklėtas KGB-istinėj aplinkoj ir auklėtas KGB-istine dvasia.

mantux       2018-06-13 6:51

-Taip stengeusi, nu taip stengeusi ir stajga - šakės!


Rekomenduojame

Plaukiantys prieš srovę: rumunai sieks Konstitucijoje įtvirtinti vyro ir moters santuokos apibrėžimą

Liudvikas Jakimavičius. Popiežiaus Pranciškaus belaukiant

Rasa Čepaitienė. Silpnumas

Geroji Naujiena: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“

Vytautas Radžvilas: „Da­bar by­ra pa­sau­li­nė neo­li­be­ra­liz­mo sis­te­ma“

Valdas Vasiliauskas. Tauta jau nebeturi kur trauktis

Naujieji barbarai. Jiems niekada nebus gana. O mums?

Vidmantas Valiušaitis. Kurio Lietuvą – Adolfo Ramanausko-Vanago ar Petro Cvirkos – rinksimės kurti?

Algimantas Rusteika. To nemato tik aklas

Nuo bačkos. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: čia elementarus ūkininkavimas, kodėl čia taip surezonavo – sunku pasakyti

Vidmantas Valiušaitis. Žmogus liko toks pats: in memoriam Jonui A. Antanaičiui

Arvydas Juozaitis savo apsisprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose praneš jau šį pirmadienį

Skirmantas Malinauskas primena: egzistuoja ne tik melo inžinerija, bet ir du BK straipsniai

Jolanta Dambrauskienė: SOS! Kauno Laisvės alėjoje žalojamos liepos

Algimantas Rusteika. Naujausi Sprinter „tyrimai“: Arvydo Juozaičio nebuvo, nėra ir nebus?

Dalai Lama: Europa priklauso europiečiams – kiekvienas turime puoselėti savo šalį

Vytautas Sinica apie didžiausią grėsmę Lietuvai: kai provakarietiški vanagai ima nebesiskirti nuo prokremliškiausių vatnikų, tačiau visi apie tai tyli

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla yra politinė

Aras Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą: čekistinio žanro klasika

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: kultūros darbuotojų protestams nėra pagrindo

Europos Parlamentas balsavo už sankcijas Vengrijai

Nickas Hanaueris, Davidas Rolfas. Naujasis ekonomikos mokslas: gerovė „nelaša iš viršaus į apačią“ – ji „plečiasi iš vidurio“

Arvydas Juozaitis Ramūnui Karbauskiui – viešas laiškas

Algimantas Rusteika. Tas, kuris juokiasi, yra laisvas net nepriklausomoje valstybėje

Ričardas Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo, kaip stabdyti socialinį dempingą

Bronius Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę

EŽTT: Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje dėl vaiko teisių

Liudvikas Jakimavičius. Išeiviai ir mes, arba Gyvenimas Vezuvijaus papėdėje (papildyta)

Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

Švedijos parlamento rinkimuose - pažeidimai ir išpuoliai prieš Švedijos demokratus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.