Nuo bačkos, Demokratija ir valdymas, Ugdymo politika

Nuo bačkos. Kaip Seimo narė su švietimo ministre aiškinosi, ar 2017 metų Lietuvoje nėra daugiau sunkiai įsivaizduojamų dalykų

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 2 d. 15:40

10     

    

Nuo bačkos. Kaip Seimo narė su švietimo ministre aiškinosi, ar 2017 metų Lietuvoje nėra daugiau sunkiai įsivaizduojamų dalykų

Praėjusį ketvirtadienį per vyriausybės valandą Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė nusprendė paklausinėti švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę apie „liūdnai pagarsėjusias tikybos pamokas Telšių Žemaitės gimnazijoje“: ką ji darysianti su mokytoja ir apskritai? O gal ji nusiteikusi imtis visos sistemos revizijos – „kad mes išsiaiškintume, galbūt ir daugiau tokių mokyklų ir tokių pamokų yra?“

Ta proga jaunoji politikė, priklausanti partiniam sambūriui, kuris pastaruoju metu jau taip liūdnai pagarsėjo, kad kažin ar dar gali būti kas liūdniau, prisipažino: „2017 metų Lietuvoje“ tokie dalykai jai „sunkiai įsivaizduojami“. Klausantis tokių, tegul ir jaunos politikės atviravimų, iškart pasidarė įdomu, kaip ji vertina savo partijos bičiulių galimos korupcijos faktus ir schemas pagal įsivaizduojamumo sunkumą-lengvumą? O gal tai taip įprasta ir kasdieniška, kad net įsivaizduoti nereikia?

Antrasis jai rūpėjęs klausimas buvo apie lytiškumo pamokas – sprendžiant iš tolimesnio komentaro, kad jai visai nesunku įsivaizduoti, jog toks moksleivių ugdymas būtų jei ne panacėja, tai jau šis tas – bent jau tam, kad „nepaliktume erdvės tokioms keistoms interpretacijoms Lietuvos mokyklose.“

Tačiau trečio klausimo – ką ministrė ketinanti daryti, kad liautųsi partinių ir nepartinių žvaigždžių agitaciniai vojažai po mokyklas? – jaunoji Seimo narė kažkodėl pasidrovėjo ir neuždavė, nors, sutikite, jis net labai aktualus, tiesiog prašyte prašosi būti pagarsintas. Ypač turint omeny, kad tomis dienomis „2017 metų Lietuvoje“ teisėsauga paskelbė informaciją apie tai, kad Liberalų sąjūdis legalizuodavęs verslo suteiktą paramą ir per G. Steponavičiaus, E. Masiulio bei kitų liūdnai pagarsėjusių žvaigždžių vojažus po Lietuvos mokyklas neva su pilietinio ugdymo pamokomis. Ar dar gali būti kas veidmainiškiau?

Tačiau nutylėtas klausimas švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės nesutrikdė, o savo atsakymą į pagarsintus klausimus ji pradėjo nuo vertinimo. Išpažinusi savo apmaudą dėl „dorinio ugdymo pamokų“ (susipainiojo?) „mėgėjiškumo“ ir konstatavusi, kad „[t]okia situacija yra tikrai netoleruotina“, ji dramatiškai užlaužė rankas klausdama: „Bet ką tai atskleidžia?“ ir čia pat pati atsakė: „Tai atskleidžia, kad pagrindiniai dalykai, kas yra švietimo sistemos širdis, tai yra, ko mokome, kaip mokome ir kas moko, yra keistini.“

Akivaizdu: jei ministrės ryžtas neatlėgs, iš švietimo širdies artimiausiu metu nieko nebeliks.

Tačiau kita mintis suglumino – pasirodo ir vertindama, ir siūlydama sprendimus ji vadovaujasi (ir pati tai pripažįsta!) tik tuo, kas ... pateikta žiniasklaidoje, t.y. „keliomis skaidrėmis“... Išties nuoširdu, tik kažin ar profesionalu. Jau nekalbant apie tai, kad mokytojai iš Seimo tribūnos neatleidžiami – tokie retoriniai žingsniai net labai mėgėjiški, tik kad tokių mėgėjų likę nebedaug – didžioji dalis norėtų ne autoritarinių problemų sprendimų, bet teisinės valstybės, kurioje visi prieš įstatymą būtų lygūs ir visi galėtų jaustis įstatymo ginami.

Galų gale tai net ir neteisinga: iš mokytojos reikalaujama tikrinti informaciją, rastą kur kas rimtesniame šaltinyje nei žiniasklaida, o štai ministrė, pasikakinusi „keliomis skaidrėmis“, tuoj tuoj ims keisti pagal žiniasklaidos, tiksliau – jiems instrukcijas siunčiančiųjų nurodymus – ir mokytojus, ir mokymo turinį, ir mokymo metodus.

Tik kuo?

* * *

Iš arti. Jurgita Petrauskienė: Lietuvos švietimo sistemos širdis keistina

Ištrauka iš balandžio 27 d. Seimo vakarinio posėdžio stenogramos (ČIA).

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. [...]

A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš klausimą turiu švietimo ministrei dėl liūdnai pagarsėjusių tikybos pamokų Telšių Žemaitės gimnazijoje. Čia gimnazistams sovietiniams laikams būdingu stiliumi, melo propagandos stiliumi yra kalbama apie gėjų kanibalizmą. Man atrodo, kad tiek man, tiek jums 2017 metų Lietuvoje tai yra sunkiai įsivaizduojami dalykai. Ir aš norėčiau pasiteirauti, ką jūs darysite dėl susidariusios situacijos Telšiuose? Ką darysite apskritai, kalbant apie ugdymo programas, kad mes išsiaiškintume, galbūt ir daugiau tokių mokyklų ir tokių pamokų yra? Ir ką darysite dėl lytiškumo pamokų? Tai gana svarbus dalykas, kad mes nepaliktume erdvės tokioms keistoms interpretacijoms Lietuvos mokyklose. Dėkoju.

J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai labai apmaudu, kad vesdami dorinio ugdymo pamokas mokytojai naudojasi mėgėjiška informacija, nesiremia moksliniais tyrimais, nesiremia netgi ugdymo programomis. Tokia situacija yra tikrai netoleruotina, bet ką tai atskleidžia? Tai atskleidžia, kad pagrindiniai dalykai, kas yra švietimo sistemos širdis, tai yra ko mokome, kaip mokome ir kas moko, yra keistini. Tai, kokia informacija mus pasiekė iš žiniasklaidos priemonių, pateikus kelias skaidres, kas buvo rodoma vaikams, tikrai neturėtų pasiekti nei jų akių, nei jų ausų.
Pirmiausia atsakomybės, kiek irgi žiūrėdama žiniasklaidos priemones matau, ėmėsi, kas ir turėtų imtis, mokyklos vadovybė, mokyklos bendruomenė, mokyklos taryba ir savivaldybė. Nemanau, kad tokią medžiagą teikdama mokiniams mokytoja toliau gali dirbti. O Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybė yra ugdymo programų pertvarka, mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Tokie žingsniai ir yra numatomi. (Balsai salėje)
Dėl lytiškumo pamokų, taip, esu ne kartą susitikusi ir su moksleivių bendruomene, ir su mokytojų bendruomene. Yra parengta ilgai ir sudėtingai rengta Sveikos gyvensenos, pasirengimo šeimai ir lytiškumo programa. Kaip tik noriu informuoti, atrodo, prieš porą dienų buvome susitikę su įvairių mokyklų asociacijų atstovais, moksleiviais, programos rengėjais, Tėvų forumu ir aptarėme, kaip turėtume pasirengti kartu programos įgyvendinimui. Ugdymo plėtotės centras sudėliojo visą pagalbos mokyklai programą. Manau, kad tuo keliu ir turime eiti.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

karabasas       2017-05-3 11:37

Žinoma, lietuviški buratinai “ne prie ko” -  tą ryžą priedurnę ministrauti paskyrusius grybus, seiman praeitą rudenį rinko Puškinas.

Duok       2017-05-3 8:04

kiaulėms valia,ant atoriaus uzlips.

mama iš kaimo > Gaila       2017-05-3 6:37

  O kasdar nenuvylė “profesionalų” vyriausyvėje? Šita piemenė juk nei kiek nesiskiria nuo Bako, Verygos, Masiulio ar skverno.

To karabasas       2017-05-2 23:00

Kan žmonės čia niekuo dėti.Tai nerinktas žmonių atstovas,tai kažkieno paskirtas žmogus.

Gaila       2017-05-2 22:58

Ministrė nuvylė.Be išminties švietimas lieka dvasiniam skurde.

ausrinamarina       2017-05-2 19:13

-Ak, kokia graži pamaina užaugo.

karabasas       2017-05-2 19:12

tegyvuoja buratinai ir jų aistra balsuoti!

man labai panašu       2017-05-2 19:10

kad tie “skandalai” pučiami ne šiaip sau, o pagal instrukciją “gaisrą gesinti ugnimi”

Komjaunuolės,o kur Jūsų kaklaraiščiai       2017-05-2 18:05

Leninas bus nepatenkintas.

Ar jau sudaryta TROJKA       2017-05-2 18:01

Raudytės egzekucijai?
Kas paskirtas egzorcistu?


Rekomenduojame

Vasario 17-oji, Simono Daukanto aikštė: Ar dar gyva Deimantė?

Petras Plumpa. Didysis tautos gaivintojas

Verta prisiminti? Iš propagandos frontų. Praktiški patarimai, kaip švęsti Vasario 16-ąją

Rasa Čepaitienė. 1988-ieji

Algimantas Rusteika. Taip rašo 15min

Vytautas Sinica. Šventinis žodis Vasario 16-osios deglų eisenoje

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Emilijos kalba švenčiant 102-ąjį Lietuvos gimtadienį: „Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima“

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.