LNK praneša, kad jau daugiau kaip pusantrų metų savo sūnaus net nemačiusi Gražina Leščinskienė tęsia kovą teismuose. Paskutinės žinios apie sūnų jai keliančios itin didelį nerimą – liepos pradžioje 9-erių sulaukęs jos sūnus buvo perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą, skelbia Alfa.lt.
G. Leščinskienei pradėjus domėtis, kodėl taip dažnai keičiami globėjai, buvo atsakyta, jog „globėjai negali 100 proc. duoti jam to, ko jam reikia.“ Į motinos prašymus sukonkretinti, kokių vaiko poreikių nepavyksta užtikrinti, vaiko interesams neva atstovaujantys Norvegijos pareigūnai nieko daugiau pasakyti negalėjo: „Aš keletą kartų perklausiau, ko būtent. Neišeina, negali, nekonkretizavo. Kol vyksta teismas, tol jokių susitikimų, nieko. [...]“, – pasakojo sūnaus globos Norvegijoje netekusi moteris.
Kaip LNK pakomentavo Alina Jakavonienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė, tikimasi, kad Norvegijai ratifikavus Hagos konvenciją, bendradarbiauti dėl lietuvių atžalų perdavimo į gimtinę turėtų būti lengviau.
Iki šiol Lietuvos Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba jau kreipėsi į atitinkamas Norvegijos institucijas dėl 6 vaikų, paimtų iš 5 Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų.
Specialistės teigimu, tikėtis, kad visi 6 lietuviai bus grąžinti į Lietuvą, kol kas neva negalima: „Jurisdikcijos perdavimą sprendžia tos šalies institucijos, neretai tai yra teismai, jei teismas nusprendžia, kad jurisdikcijos perdavimas neatitinka vaiko interesų, tai ta šalis gali priimti tokį sprendimą. Gali būti situacijos, kai vaiko motina lieka valstybėje ir nesutinka, kad vaikas būtų perduotas į Lietuvą, arba kai šalis nustato, kad vaikas adaptavosi, yra ten gimęs, turi valstybės pilietybę. Tokiais atvejais neretai kitos šalys, su kuriais bendradarbiaujame, atsisako perduoti jurisdikciją“, – sako Alina Jakavonienė.
Plačiau siūlome žiūrėti LNK reportaže ČIA.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Galima ratifikuoti,ką tik širdis geidžia.Suprantama,daug kas tikisi pokyčių,bet ,sutikite,kol valdininkai dirbs vadovaudamiesi instrukcijomis iš už balos - niekas nepasikeis.
Vienas mano pažįstamas, jau 7 metus gyvenantis Norvegijoje, pasakė taip - tenn tokia nuostata, kad vaikas yra valstybės, tėvai tik tam, kad pagimdyti. Globėjai yra dažnai keičiami tam, kad vaikas neprisirištų, jis turi neturėti šeimyninių sentimentų, nei brolių, nei seserų, nei tėvų ir net pastovių globėjų, tik valstybę. Vaikams teigiame, jog jie neprivalo klausyti tėvų ir jeigu jiems nepatinka tėvų reikalavimai, jais pasirūpins valstybė.
Nacizmas kažkoks, Breivikas ir yra šios sistemos vaisius, bandęs atkeršyti už savo vaikystę
Aš irgi perskaičiau kaip sarkastišką komentarą (beje, labai taikliai atspindinti libkonų mentalitetą).
Buratinai ,cia juodas humoras - ‘..visuotinai mylima prezidente D. Grybauskaite ..’, nes jeigu ne , tai jus esate ne Pinokis , o butent Buratinas ..Toliai tada net neverta diskutuoti .
RETRO:
“Prezidentė apie galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę ES ir NATO šalių piliečiams” Paskelbta RETRO KOMENTARAI 2010 11 20 Kai konstitucinės teisės ekspertus mūsų visuotinai mylima Prezidentė JE Dalia Grybauskaitė pasikvietė pasitarti dėl Pilietybės įstatymo, supratau, kad ruošiamas ir teisinis ir politinis sprendimas. Taip ir atsitiko. Ir taip bus iki tol, kol Lietuvos teisinėje sistemoje atsiras puikios jaunųjų konservatorių pajėgos, kurios sugebės pasipriešinti sovietinius laikus menantiems kadrams ir jų atžaloms. Dar E.Kūrio vadovaujamas Konstitucinis teismas pateikė nuostabų išaiškinimą, kuris savo genialumu peržengia net paties KT galimybių ribas, numatytas svarbiausiame mūsų šalies teisiniame Akte. Akcentuočiau du pagrindinius, mano supratimu, svarbiausius tada padarytus pasiekimus dėl Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų: 1. KT neturi teisės keisti Konstitucijoje esančių lietuviškų žodžių prasmės ir reikšmės. 2. KT neturi teisės siaurinti Seimo galių, apsisprendžiant dėl to, kas parlamentui pačioje Konstitucijoje yra šiuo klausimu leista padaryti. Jei E.Jarašiūno vadovaujama speciali komisija manė, kad pakeitus esamus žodžius “atskirus atvejus” į “išskirtinius atvejus” ji pasiekė norimą, tikriausiai, užsakyminį rezultatą, tai giliai klysta. Abiejų esamų ir komisijos pakeistų žodžių prasmės yra analogiškos, nes lietuvių kalboje nei žodžio “atskiras”, nei žodžių “išskirtinis ” ar koks “išimtinis atvejis” nei skaičiumi, nei kiekiu, nei reikšme ribų neturi išskyrus tuos atvejus kai Lietuvos vadovybei gręsia pavojus iš rytinių kaimynų. Atskiras atvejis gali būti ir vienas asmuo ir asmenų grupė, ir tam tikra nuoroda, apimanti tam tikrą, net ir didelį skaičių asmenų kurie gali ptetenduoti į didesnes teises nei likusieji paprasti piliečiai. Kokį variantą kuriuo atveju pasirinkti yra išskirtinė Seimo teisė, nes tik Seimas kuria ir priima įstatymus, tad niekam nevalia tos teisės kvestionuoti, juo labiau kažkokiuais marginalų inicijuojamais “referendumdúmais”, kaip taikliai pavadino gerb. Prof. Vytautas Landsbergis. 12 str. yra nuoroda, kad “pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas” ir tuo viskas pasakyta. Todėl bet kokie bandymai suversti kaltę ant valstybės užsienio reikalų ministerijos vadovybės jog jie, ” atseit” negina kažkokio iš asocialės paimto vaiko Norvegijoje yra nepagrîsti. Vietoj to, kad KT ar LR Prezidentę paremtų lietuvių kalbos specialistai ir padėtų toje, galimai užsakyminėje aferiūkštėje tašką, jau beveik keturis metus įžūliai juodinami valstybės vadovai dėl keleto užsienyje gyvenančių abejotinos reputacijos nemažo s Lietuvos piliečių ir bandoma visuomenės nervai ir kantrybė. Tuo pačiu reikia padtebėti jog valdančioji koalicija galėtų liautis žarstyti atvykusioms lietuvių delegacijoms įvairius, jas tenkinančius pažadus, nos pasirodo, kai kam kur kas lengviau, negu preciziškai laikytis LR Konstitucijos.
“ruta”, sakydama “Lietuva , kaip valstybe , kuri pagal SAVO Konstitucija PRIVALO rupintis SAVO pilieciais”, klystate, nes laikai pasikeitė. Kad tą pamatytumėte, užtenka palyginti du pasus - Lietuvos (žalią) ir sajūzinį (raudoną). Įrašas Lietuvos pase: “Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Asmenį, turintį šį pasą, gina ir globoja Lietuvos Respublika”.
Įrašas sajūziniame pase: “Lietuvos Respublikos vardu visos kompetentingos įstaigos prašomos leisti piliečiui, kuriam išduotas šis pasas, laisvai ir saugiai keliauti, prireikus jį globoti ir suteikti jam visą būtiną pagalbą.”
Taigi, Lietuva savo piliečių (beje, sajūziniame pase esančiame įraše net nepatikslinama, kad paso turėtojas - būtent LIETUVOS pilietis) jau nei gina, nei globoja. Ji gali tik kitų (“kompetentingų įstaigų” ) PRAŠYTI globoti - o jau tos “kompetentingos įstaigos” spręs, ar atsižvelgti į tą prašymą, ar ne.
Po tokiu ziniu supranti , kad Lietuva , kaip valstybe , kuri pagal SAVO Konstitucija PRIVALO rupintis SAVO pilieciais , net jeigu jie patys blogiausi ..,zlugusi .Bet su azartu atgabena musulmonu ekonominius atbegelius , kuo verta tokia valstybe ?
Viskas laaaabai gerai. Buvau pas tą vaikutį. Kartu su Dzarba Baltaragaitiene.
Pasaka! Berniukas gyvena visko pertekęs, namai nuostabūs, visur kvepia imbieru.
Vienu žodžiu mes kaip brangių Lietuvos žmonių atstovės neturime jokių priekaištų.
Manau mūsų Valstybės ir Norivergijos karalystės bendradarbiavimas turi puikias perspektyvas. Vaikų išteklių mes turime pakankamai, o norivergų fondai braška nuo pinigų. Norivergijoje lietuviukai labai paklausūs, todėl šioje vietoje músų Ūkio ministerija, URM, ekonomikos ir prekybos atašė ambasadose ir konsulatuose galėtų rodyti daugiau iniciatyvos.
Dabar, kuomet kiekvienas vaikas rinkoje yra aukso vertės, atsiranda tvirtas pagrindas Kubyyyliaus 2030- jų Vizijos išsipildymui.
Kreipsimės į Norivergijos parlamentą, o gal net į norivergų karalių, kad bent penkta profesionalių vaikučių mylėtojû $eima atitiktų sodomokratinius kriterijus-abu tėvai būtų arba homikai arba lezbutės. Vakystė turi būti pilnavertė, spalvota kaip vaivorykštė.
Tiesiog negaliu sulaikyti ašarų, skaitau ir verkiu iš laimės- tai pasisekė mažyliui! Įsivaizduokit tik, vaikelis gi dar toks mažutis, o jau pas ketvirtą norivergų šeimą paklius. Kaip prasiplės berniuko akiratis! Nuostabu.
Ak, kada gi pagaliau visi brangūs, ( labai brangū$) Lietuvos vaikai gyvens taip kaip proagresyviojoje Norivergijoje…
Bet mes stengiaměs, labai stengiamės. Darome viską, kad svajoně$ išsipildytų!