Norvegas: „Mano bailūs tautiečiai nesustabdys prekybos vaikais“

Tiesos.lt siūlo   2015 m. kovo 4 d. 3:12

14     

    

Norvegas: „Mano bailūs tautiečiai nesustabdys prekybos vaikais“

Jolanta Miškinytė | lrytas.lt

Kuo Norvegijoje užsiima vaiko teisių gerovės tarnyba „Barnevernet“? Kaip elgtis su jos veikla susidūrusiems žmonėms? Tai –  ne šūkiai iš mitingo Vilniuje dėl atimtų mažamečių.

Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieško patys norvegai, žmogaus teisių gynėjai, kuriuos į Bergeną sukvietė savanoriška organizacija „Menneskerettighet“.

Į renginį balandžio viduryje kviečiami žmogaus teisių aktyvistai, politikai, taip pat ir „Barnevernet“ darbuotojai. Laukiami žurnalistai, ypač iš valstybių, kurių piliečiai nukentėjo nuo šios tarnybos veiksmų.

Apie šią kampaniją – pokalbis su „Menneskerettighet“ vadovu Hilsenu Magnaru Gripsgårdu.

Kokiu tikslu sukurta organizacija „Menneskerettighet“ ir kuo ji užsiima?

Mūsų tikslas yra padėti žmonėms, susidūrusiems su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje – tiek imigrantams, tiek patiems norvegams. Ieškome pagalbos sprendimų.

Tiriame žmogaus teisių pažeidimus, padarytus konkrečiose bylose, pranešame apie tokius faktus dėl jų atsakingoms įstaigoms arba aukštesniems valstybiniams organams – priklausomai nuo pažeidimų dydžio. Jūsų akiratyje yra ir garsioji vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“.

Daugybė lietuvių netiki, kad tokioje valstybėje kaip Norvegija socialiniai darbuotojai atiminėja vaikus iš tėvų be labai rimtos priežasties. Ką jiems pasakytumėte?

Kalbant apie žmogaus teisių pažeidimus, Norvegija yra išskirtinė šalis. Tarptautiniame Žmogaus Teisių Teisme ji yra pralaimėjusi 29 kartus. Po trisdešimtojo Jungtinių Tautų Organizacija gali imtis tam tikrų represinių priemonių Norvegijos atžvilgiu. Pagyvensim – pamatysim. Beje, Norvegija jau yra sulaukusi JTO pasmerkimo ir pastaruoju metu šioje organizacijoje žmogaus teisių bylose tenkinasi tik šalies-stebėtojos statusu.

Norvegija elgiasi nepaprastai arogantiškai. Žmonės gali skųstis dėl neabejotinų savo teisių pažeidimų, o valdžios aparatas nuolat ignoruoja visus įrodymus. Taip pat atsisako susitikti su mumis ir susipažinti su tais įrodymais išsamiau. Valdžia kontroliuoja teismus (arba atvirkščiai), tad laimėti bylą net turint akivaizdžių įrodymų praktiškai neįmanoma.

Norvegija stebi, ar nukentėjusieji turės užtektinai pinigų skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui, ar ne. Dauguma tokių lėšų, žinoma, neturi ir yra priversti pasiduoti. Šitokia praktika mūsų valstybėje plačiai paplitusi.

Kas yra negerai teisinėje sistemoje, jei nukentėję tėvai taip nebetiki teisingumu, kad netgi grobia savo vaikus iš globėjų?

Norvegija į savo įstatymus įtraukė žmogaus teises, jų normos taikytinos esant įstatymų prieštaravimams. Tačiau praktiškai tai neveikia, priimantieji sprendimus į žmogaus teisių aspektus nekreipia dėmesio, konvencijų nuostatos apeinamos.

Pas mus yra specialios struktūros vaikų teisių apsaugos byloms nagrinėti – fylkesnemdos. Tai nėra teismas įprasta to žodžio prasme, tai – valstybinis organas, komisija. Ją sudaro trys asmenys, iš kurių tik vienas yra teisininkas. Kitas būna psichologas, o trečiasis – eilinis pilietis. Ir štai tokia komisija nusprendžia šeimos likimą!

Europos žmogaus teisių konvencija kiekvienam užtikrina teisę, kad jo bylą spręstų teisminis organas. Tačiau Norvegijoje ja nesivadovauja. Apie tai užsiminus Norvegijos teisingumo ministrui, jis atsako: „Tereikia rašyti skundą aukštesniajai instancijai“.

Bet vaikus iš tėvų atima jau pirmoji instancija, kuri yra neteisėta, ji – ne teismas. Vėliau susigrąžinti vaiko nebeįmanoma, nes melaginga sistema kurpia ataskaitas apie fantastišką vaiko raidą pakaitiniuose namuose.

Teisingumo aparatas beveik visada automatiškai linkęs patikėti vaiko teisių tarnyba dėl to, kad ji – viešasis organas, tad „klysti negali“.

Vaiko gerovės sistemą, grįstą atėmimu iš biologinės šeimos ir patalpinimu pas globėjus kritikuoja dalis norvegų teisininkų bei psichologų. Pavyzdžiui, garsus psichologas Joaras Tranøy parašė itin kritišką knygą apie „Barnvernet“. Kodėl į jų balsą nekreipiamas joks dėmesys?

Vaiko teisių apsaugos bylose viskas padaryta taip, kad byla pasukama prieš tėvus, netgi tais atvejais, kai įrodymai – itin menki. Šios rūšies bylose įrodymams keliami nedideli reikalavimai.

Daugiausiai dėmesio kreipiama į išvadas bei pasisakymus asmenų, kuriems uždarbį moka vaiko teisių apsaugos tarnyba. Dėl to „Barnevernet“ ir sulaukia tokių raportų bei eskpertizių, kokių pageidauja. Tad nenuostabu, kad tėvai pralaimi tokias bylas per 80 proc. atvejų.

Aukščiausia šalies valdžia žino apie tokią nenormalią padėtį, tačiau nieko nedaro, kad ją pakeistų. Socialinė korupcija Norvegijoje giliai įleidusi šaknis.

Kuo jūsų organizacijos savanoriai gali pagelbėti tėvams, iš kurių paimti vaikai?

Mes padedame šeimai surasti tinkamą advokatą. Taip pat – pasirinkti psichologus ir šeimos centrus, kurie nėra priklausomi nuo valstybinės sistemos. Padedame įvertinti bylas, jų sprendimo kokybę ir nurodome jų nagrinėjimo klaidas.

Stebime šeimas ir rašome objektyvias ataskaitas. Užmezgame ryšį su valstybės institucijomis, komunomis ir asmenimis, atsakingais už konkrečių bylų nagrinėjimą. Susisiekiame su profesinėmis valstybės tarnautojų ir komunų darbuotojų sąjungomis ir per jas informuojame apie bylų nagrinėjimo trūkumus.

Žinote įvairiausių istorijų, kuomet socialinės tarnybos išardo šeimą. Kaip tai vyksta?

Tokių atvejų tiek daug… Baisiausia būna tada, kai „Barnevernet“ ateina pas žmones su policija vakare ar naktį ir vaikus į pakaitines šeimas arba globos namus išveža panaudojus smurtą.

Policija, deja, jokio pasirinkimo neturi, nes pagal naujojo policijos įstatymo normas privalo dalyvauti užtikrinant valstybės ir Vyriausybės interesų vykdymą. Kartą policininkas, kuriam teko paimti iš šeimos du vaikus, sakė: „Absurdiškesnėje akcijoje dar nesu dalyvavęs“. Būti tokių įvykių liudininku yra tiesiog siaubinga.

Kodėl iš tėvų atimti vaikai atiduodami ne giminėms, bet visiškai svetimiems žmonėms, išskiriant juos vieną su kitu, netgi dvynukus?

Politikai deklaruoja, kad renkant pakaitinę šeimą pirmenybė turėtų priklausyti vaiko giminaičiams ir artimiesiems. Tačiau po to, kai „Barnevernet“ užveda bylą, tarnybos darbuotojai artimiesiems pareiškia, esą jie nesugebės būti globėjais, jei iki tol nematė prastos situacijos šeimoje ir į ją nereagavo. Jie visą vaiko artimą aplinką vertina kaip probleminę.

Vaiko teisių tarnyba trokšta pranešimų apie vaikų nepriežiūrą ar kitus galimus jų teisių pažeidimus iš pavienių žmonių arba viešųjų įstaigų. Tokių skundų pagrindu jie dažnai pradeda tėvų medžioklę. „Barnevernet“ vadovaujasi savitu supratimu apie tai, kas yra normalu. Visi, kurie nepatenka į to siauro supratimo rėmus, rizikuoja tapti tarnybos grobiu.

Kaip paaiškinti paradoksą, kad skambant gražioms frazėms apie vaiko teises, gerovę iš tiesų nebematomas nei pats vaikas, nei jo išgyvenimai netekus savo šeimos?

Vaikų patirti traumuojantys įvykiai be jokios abejonės stipriai paveikia jų psichiką, bet sistema į tai neatsižvelgia. Tarp nusižudžiusių, turinčių psichikos problemų, vartojančių narkotikus vaikų dominuoja vadinamieji „Barnevernet vaikai“, augę pakaitiniuose namuose ar institucijose. Jie yra sužlugdyti.

70 proc. „Barnevernet vaikų“ turi problemų dėl kvaišalų, jų mokslo žinių lygis daug žemesnis už šeimose augančių bendraamžių. Beveik 75 proc.tokių vaikų vėliau taip ir nesusiranda darbo.

Larsas B. Kristoffersenas 1990–2002 metais tyrinėjo vaikus nuo 0 iki 17 metų, esančius vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“ sistemoje. Tyrimo metu visoje Norvegijoje 2001 metais mirė 168 minėtos amžiaus grupės vaikai. 114 iš jų buvo „Barnevernet vaikai“. Nustatyta mirties rizika tarp jų buvo 21 kartą didesnė nei tarp tokio paties skaičiaus kontrolinės grupės vaikų, nesančių „Barnevernet“ sistemoje.

Su vaiko teisių tarnyba susidūrę vaikai užaugę jos vertinami kaip ypač rizikingi tėvai. Pvz., lytinį priekabiavimą patyrę mažieji irgi bus priskirti ypatingos rizikos grupei. Jiems sukūrus šeimą, neteks ilgai laukti naujo susitikimo su „Barnevernet“. Tada prasideda naujas globos teisių atėmimo raundas.

Pagalbos reikalingos besilaukiančios poros ar vienišos mamos nukreipiamos į vadinamuosius Motinų namus, kuriuos dažnai palieka jau be kūdikių... Žinau, kad turite daug informacijos apie šių įstaigų veiklą, tad kas gi ten iš tiesų vyksta?

Motinų namai yra tikrų tikriausi globos teisių atiminėjimo fabrikai. Pranešimai tarnybai „Barnevernet“ juose sukurpiami per naktį. Būtinai tokie, kad globos teisių netenkama nedelsiant. Jie šeimas ar vienišas motinas ištisai stebi, filmuoja.

Man gerai žinomuose namuose vaikas pažadinamas vidurnaktį, kad ataskaitoje būtų galima įraityti, jog jis naktimis nemiega. Tėvams pastatomos nepatogios lovos, tokios, kuriose jie neišsimiega ir nuolat jaučiasi pavargę. Tada jiems pakišamos pildyti neteisėtos anketos, kuriose tėvų surašyti atsakymai esą parodo, kad jie yra depresyvūs.

Nakties metu prisukamas šildymas, kad žmonės jaustųsi blogai. Tokio terorizavimo pasekmės registruojamos ataskaitose, kurios panaudojamos kaip įrodymai, jog tėvai nesugeba pasirūpinti savo vaiku.

Vaiką gali atimti dėl to, kad jis gavo „per daug motinos pieno“ arba dėl to, kad peršalusiam jam buvo sugirdyta gleives skystinančių preparatų. Šeimai paliekant tokią įstaigą, visa medžiaga sunaikinama, nors tai prieštarauja įstatymams. Motinų namų, apie kuriuos kalbu, veikla šiuo metu kaip tik tiriama dėl neteisėto archyvų naikinimo.

Nesunku būtų suprasti, kodėl vaikai atiminėjami iš emigrantų šeimų. Tačiau išties trikdo, jog tai patiria pirmiausia etninių norvegų bei mišrios šeimos…

Tai yra pinigų klausimas. Norvegija turi be galo daug pinigų. Mano manymu, jos valdymo sistemoje veikia žmonės, kurie bando pralobti patys arba padeda kitiems tai padaryti, atradę priėjimą prie valstybės iždo.

Pavyzdžiui, komunos – o būtent jos atima vaikus – be pinigų, gaunamų iš valstybės biudžeto už vaiko teisių apsaugos bylas, neišsiverstų. Už vieną vaiką komunai iš valstybės biudžeto pervedama mažiausiai 1 mln. kronų per metus. Iš šio milijono 400 tūkst. kronų tenka globėjų šeimai, o 600 tūkst. – komunai.

Komunos veiklai ir reikmėms per metus reikia daug milijardų kronų. Kaip tik dėl šios priežasties būtent valstybė, o ne šeimos privalo laimėti vaiko teisių apsaugos bylas.

„Barnevernet“ bylose psichologai už kiekvieną ataskaitą gauna 100–170 tūkst. kronų ir gali nesunkiai uždirbti 2–3 mln. kronų per metus. Tie patys psichologai teikia samdomų ekspertų paslaugas teismuose nagrinėjant vaiko teisių apsaugos bylas.

Jei byloje dirbantis psichologas nori būti samdomas ir ateityje, jis „Barnevernet“ akyse turi pasirodyti „rimtas“. Vadinasi, teismuose privalo liudyti taip, kad bylą laimėtų vaiko teisių apsaugos tarnyba. Daugelis psichologų raportų parengiami net neapklausus ir neištyrus žmonių, apie kuriuos tie raportai rašomi.

Profesionalių globėjų šeima per metus gali uždirbti iki 600 tūkst. kronų. Su tokia šeima sudaroma trumpalaikė sutartis. Globotinio kartu su jo nešamomis pajamomis ji gali netekti kad ir per vieną naktį, jei staiga neįtiktų „Barnevernet“. Vidutiniškai vaikas toje pačioje pakaitinėje šeimoje praleidžia devynis mėnesius.

Tačiau kodėl pati norvegų visuomenė iki šiol nepasako tokiai vaiko teisių apsaugai „stop“?

Norvegai yra bailiai. Jie pasitiki sistema, be to, per žiniasklaidą nuolat girdi, kad gyvena geriausioje pasaulio šalyje.

Politikai veidmainingai aiškina, jog sistema veikia gerai. Be to, daugelis iš jos uždirba ypač didelius pinigus. Kasmet Norvegijos vaiko teisių tarnybai „Barnevernet“ skiriama 8 milijardai kronų.

lrytas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nesaugu gyventi       2015-03-9 2:00

Galimai ten vyksta prekyba vaikuciais . Slaptai is pasalu lietuviai nuziuri silpnesnes seimas ,seka , persekioja ,  pafilmuoja ir perduoda policijai , kad atimtu vaikus . Uz vaikeli parodyta pirstu gauna atlygi . Skundzia tycia , per tarpinikus randa silpnas seimas kurie neturi aplink giminiu , palaikymo , uztareju ir pasikesina i seima . Uzsienyje kai eina pro sali lietuvis pro lietuvi nustoja kalbeti lietuviskai kol nueina toliau . Kam reikia tas zino kodel reikia nutilti trumpam kol praeini .Dabar visi daro bizni is ko tik sugalvoja .

Ra.       2015-03-4 22:45

Manau reikia siūsti tą suformuotą 12 kuopų karių, kurie Deimantytę Garliavoje vadavo. Žinoma būtinai paiiimti ir tą pliką advokatą. Įsitikinęs bus aukštas teisinis pilotažas, vaduojant LR vaikus t.y. LR piliečius. Prašėt, tai ir parašiau.

Liepa       2015-03-4 19:49

Į tokią barnevernetiškos sistemos kūrimą sėkmingai orientuojasi ir LT valdiškų institucijų atstovai.//Iniciatyvūs kvailiai,neturintys jokios atsakomybės už savo žalingus veiksmus griaunant žmonių gyvenimus. //

Aistė       2015-03-4 17:13

Labai geras straipsnis

ha ha        2015-03-4 14:39

už pimpaliukų apipjaustymą, kankinant vaikus,  „Barnevernet“ turėtų atimti visus berniukus iš žydų ir arabų.

šiaip        2015-03-4 14:31

norbegų vyriausybė, kuri palaiko Gazos palestiniečius, pastoviai atakuojama Izraelio laikrasčių or proizraelietiškų portalų.
Štai vienas iš tokių:
http://www.israelwhat.com/author/mcgonagall/

Breiviko išpuolis irgi keistai sutapo su Konferencija JT dėl Palestinos priėmimo į Unesko.

internauts        2015-03-4 14:00

Labai didelis ir juodas šešėlis krito ant Norvegijos Užsienio reikalų ministro Jonas Gahr Støre po to kai 2008 metais buvo nužudytas įžymus ne tik Norvegijoj, bet ir pasaulyje norvegų politinis žurnalistas, Stotelbergo, tada Norvegijos premjero,  bendrakursis ir draugas Carsten Thomassen, per neva Talibano išpuolį Kabulo viešbutyje. Talibanas sau šio išpuolio nepripažino.

Laikrasčiai rašė, kad Jonas Gahr Støre, kurį į Afganistaną lydėjo šis žurnalistas ir laukė jo hole, buvo sprogdintas rankinėm granatom, sužeistas į koją ir pilvą, bet Čekų valdoma greitoji atvyko tik po dvejų valandų, nors jokų kliūčių jai atvykti greičiau nebuvo, ir mirė vežamas į ligoninę.
Dat laikrasčiai rašė, kad Jonas Store pažeidė visas NATO, Norvegijos saugumo security taisykles viešai informuodamas apie savo atvykimo laiką ir kokiame viešbutyje apsistos Afganistano sostinėje Kabule.
Ir nors JT generalinis Ban Ki-Moon bandė įtikinti, kad tikrasis taikinys buvo Jonas Gahr Støre, niekas tuom nepatikėjo. Visi žinojo, kad tai išpuolis prieš LAISVĄ ŽODĮ kaip ir Paryžiaus terakto priieš Charlie metu. Kur žd.  buvo paaukota, matomai dėmesiui nukreipti.
.
Žurnalistas Carsten Thomassen dirbo antram pagal stambumą ir įtaką laikraštyje Dagbladet, kuris buvo kritikuotas už tai, kad neapsidžiaugė Berlyno sienos griuvimu, kad Holokaustą lygino su situacija Gazoi už ką Vyzentalio centras prilipdė jiems “antisemitų” etiketę, tarsi semitų arabų gynimas Palestinoje, būtų “antisemitizmas”.

Tai netikra gerovė,       2015-03-4 13:52

tai tik materialinė gerovė.Tikrai užtenka saiko.O ši veda link pragaro.

internauts        2015-03-4 13:02

Bernevernet įsikūrė 1992 metais, kuomet buvo išleistas “vaiko gerovės įstatymas”. Iš pradžių tas įstatymas buvo tarsi pažangus, nes buvo koncentruotasi į biologinę šeimą ir pagalbą jai.
.
Kada ir kuriuo metu ši tarnyba išsigimė?
Mano tyrimas veda link dabartinio Norvegijos Užsienio reikalų ministro Jonas Gahr Støre. Jis dabar vadovauja ir socialistų (Darbo) partijai, po to kai buvęs vadovas Stotelbergas buvo paskirtas NATO Gen.sekretoriumi. O Putinas viešai pasidžiaugė, kad tai geras jo draugas. Paleido “antį”?

Dar prisiminkim, kad Sotelbergo vadovaujama partija patyrė Breiviko teraktą.
Breivikas save laiko nacionalistu ir nekenčia emigrantų bei emigracinės Darbo partijos politikos.

Wikipedia: 

Jonas Gahr Støre (born 25 August 1960) is a Norwegian politician and the leader of the Labour Party. He served as Minister of Foreign Affairs 2005–2012 and as Minister of Health and Care Services 2012–2013. He has been a member of the Storting since 2009, and has been deputy chair of the Standing Committee on Finance and Economic Affairs since 2013.

Støre studied political science at Institut d’Études Politiques de Paris from 1981 to 1985. He worked for Gro Harlem Brundtland as adviser and later director general at the Prime Minister’s Office from 1989 to 1997. He was Executive director at the World Health Organization from 1998 to 2000 and Secretary General of the Norwegian Red Cross from 2003 to 2005.

He later studied political science for five years at the Sciences Po in Paris.[6] He enrolled as a PhD student at the London School of Economics but withdrew after a few weeks.[citation needed]

Støre started his professional career as a teaching fellow in the Harvard Negotiation Project at Harvard Law School in 1986. This was followed by a position as a researcher at the Norwegian School of Management from 1986 to 1989.
.
Taigi,  šis socialistas multimilijonierius (50 milijonų) Užsienio reikalų ministras yra Harvardo globalistų neotrockistų auklėtinis ir visa jo karjera demonstruoja, kad jis yra prisidėjęs prie globalistinio eksperimento Norvegijoje.
Ką ir reikėjo įrodyti. smile

internauts        2015-03-4 12:42

įdomu būtų išsiaiškinti kas konkrečiai prie to prisidėjo pačioje Norvegijoje, nes tai, ką pasakoja šis žmogus, tai tik pasekmės. Ir jei tokiomis pasekmėmis žavisi mūsų socialistai - Povilionienė, Požėla, Šalaševičiūtė, Šaulienė, Viesaitė, tai panašu, kad kapitalistinė “laisva rinka” nėra tai, ko siekia globalistai. Visokios “laisvės ir teisės’  totalitarinei kontrolei netinka. Tinka tik socializmas su “nežmonišku veidu”. Todėl “blėdis ėda blėdį”. Vaiko teisės, atsiprašant, panaudojamos prievartai prieš vaiką. Kur tai matyta, kad vaiko gyvenamoji aplinka kečiama kas devynis mėnesius? Ir nuolatinėj, tarsi kalėjime , Bernevernet priežiūroj. Emigrantų vaikas apklausinėjamas tik norvegų kalba. Kokiai psichologei natūralu, kad gali pasirodyti kaip atsiliekantis, o indės maitinamas indišku maistu, kaip netinkamai maiinamas. Marazmas.

hmm..       2015-03-4 12:28

akivaizdu viena - kažkas su šia socialistine, atsiprašant,  šalimi kažkas padarė bjaurų neotrockistinį eksperimentą “destruktūralizuojant visuomenę” pagal Naujos pasaulio tvarkos modelį, patektą Hravardo auklėtinio Derida.

siaubas        2015-03-4 12:21

siaubo filmas. ne kitaip

taip       2015-03-4 10:04

Norvegija lietuviams rodesi svajoniu salimi.Deja,ne viskas auksas,kas auksu ziba.

Vytautas Ju.       2015-03-4 7:46

Kad „Barnevernet“ norvegiška Gebelso atmaina, matosi plika akimi, tik kodėl jūs veržiatės į tą gestapo šalį. Palikite tuo išsigimėlius norvegus tūnoti savo dvasinėje ubagystėje.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.