Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Aplinkosaugos politika

Neris Karpuškaitė Akelaitienė. „Šitas miškas – tai mano Vaikystė. Ir mano Amžinybė bus ten“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 29 d. 1:43

9     

    

Neris Karpuškaitė Akelaitienė. „Šitas miškas – tai mano Vaikystė. Ir mano Amžinybė bus ten“

Kai persikraustėm iš Varnių gyventi į Kulautuvą, buvau antrokė. Čia buvo kitokia žmonių tarpusavio bendravimo maniera, kitokios mados. Naujiesiems draugams manyje nepatiko viskas – ausys, akys, kojinės, samanų spalvos megztinukas ir netgi jo sagos…

- Žiūrėėėkit, stipena lenda prie lesyklooos!... – be visų kitų trūkumų, buvau klasėje dar ir mažiausia ūgiu, tad natūralu, kad turėjau pravardę.

Iš tvirto tikrumo, žemaitiško tiesmukumo ir neapsakomo nuoširdumo aplinkos, ūmai patekau į kažkokį manieringą pasaulį, kur, jeigu tavęs ko klausia, tai – primerktomis akytėmis…, jei pats ko nors paprašai, išvysti surakintas papūstas lūputes…, kur negali suvokti, ar tavimi nepasitikima, ar esi tiesiog šiaip sau niekinamas, nes laikomas kuo nors prastesniu.

Mano ligtolinė „gyvenimiška“ patirtis tuo metu buvo ne tokia jau maža: nuostabieji gimtieji Varniai su savo Debesnomis, maudynėmis Varnelėj, „iškasenomis“ už malkinės, nepakartojamais kaimynėlės Lukošienės cukriniais duoniukais…, nekantravimu, kol ateis vienintelė mūsų kiemo „teatro“ žiūrovė Angelienė..., su purienų vainikėliais ir begalybe nuostabiausių dalykų, kuriuos suprasti gali tik tas, kas patyrė.

Dar Buvo Vilnius, Paplaujos gatvė – su visomis pakrantės pievos slaptybėmis, su vabalėlių laidojimu degtukų dėžutėse…, katinų „ūkiu“, Edziko kikenimu dėdės milicininko „emkos“ lopšiukyje, kuomet mus, sučiuptus Subačiaus gatvėj, gabeno namo…, su šokinėjimu slidžiais sraunios Vilnios akmenukais…

Ir dar buvo Kauno Klinikos, kuriose, pasirodo, pragulėjau pusę metų, bet man, keturmetei, rodės, kad aš tenai gyvenu. Galbūt kam nors atrodys keista, bet „gyvenimas“ ligoninėje man irgi labai patiko. Seselė Vita kartais išsivesdavo mane į lauką. Ji sakė, kad tie žali kūgiai vadinasi „tujos“ ir reikia labai lėtai aplinkui jas vaikščioti, kad neišbaidytum po jomis gyvenančių nykštukų. Ji kasdien mums sekdavo pasaką apie „kantrybėlę“ (tik vėliau supratau, kad būtent ji mane išmokė kantrybės).

Prisimenu, kaip liūdna būdavo, kai išvažiuodavo palatos draugai, bet, laimei, tą pačią dieną atvykdavo kiti ir aš jiems papasakodavau: kokie yra seselių vardai ir kur būna laikrodžio strėlytė, kai atveža „pavakariuką“. Man seselės leisdavo išdalinti sausainius, varškytę ir košę. Aš „patarnaudavau“ silpnesniems, neseniai išoperuotiems vaikams – seselės sakė, kad taip vadinasi šitas darbelis.

Dažnai mane veždavo į didžiulę salę, kur daugybė baltų daktarų sėdėdavo iki pat lubų... Ten nieko neskaudėdavo, tik reikėdavo ramiai gulėti ant ratukų, o daktaras, vardu Profesorius, baksnodavo mane lazdele ir vadindavo mane ne Nerute, o Anomalija. Kartą aš paklausiau, kodėl jis taip mane vadina, ir pasakiau savo vardą ir pavardę, o jisai atsakė, kad lotynų kalba tas „anomalia“ reiškia „Karpuškaitė“. Visi tie iki lubų sėdintys daktarai ėmė garsiai juoktis ir aš staiga supratau, kad tai visai ne daktarai, o „lotynai“.

Paskui aš bijojau ir nenorėjau daugiau būti vežama pas „lotynus“, bet mano daktarytė man papasakojo, kad tie balti žmonės tikrai ne „lotynai“, kad jie vadinasi „studentai“; jie mokosi ir nori į mane pažiūrėt.

- O kam?

- Mmm… Jie nori pamatyt labai gerą vaiką.

- Ar „anomalia“ yra „labai geras vaikas“?

- Žinoma, – pasakė daktarytė.

Tik vėliau sužinojau, kad būtent ji – vaikų chirurgė, nuostabiausia daktarė ir neapsakomo gerumo Žmogus, IRENA IVAŠKEVIČIŪTĖ, ištraukė mane iš pačios mirties nagų.

Nuklydau į prisiminimus ir išsiplėčiau.

O tenorėjau pasakyt tik tai: pjauna medžius….

Pjauna medžius, kurie kadaise man atstojo gyvus draugus…

Pjauna Kulautuvos šilą. Pjauna mišką, kuriame išlakstytas kiekvienas takelis.

Pjauna tai, ką aš myliu…, tai, ką aš, atstumtas vaikas, atradau sau kaip esybę, įsikabinau į ją ir galbūt išsigelbėjau…

Šitas miškas – tai mano Vaikystė.

Ir mano Amžinybė bus ten…

Gerai, kad kadaise man buvo lemta patirti, ką reiškia būti atstumtuoju. Be šitos sunkios vaikiškos patirties, su savo maksimalistine natūra aš nūnai sunkiai išgyvenčiau.

Šiandien, kai aiškiai matai, kad savoje gimtoje žemėje tapai nebereikalingas, nepageidaujamas, kai iš tavęs laukiama ne minčių, ne darbų, o tik mokesčių..., šiek tiek lengviau tiems, kurie yra arba savo padėties nesuvokiantys, arba – užgrūdinti.

Daug kas klausia: kaip aš pakeliu neteisybę?

Tai, kad aš jos nekeliu. Ji didelė. Ir plati. Ir baisiai susiraizgiusi.

Aš jos nepakelčiau.

Aš – ta pati mažutė antrokė...

...

Dabar… žiūriu į viską tarsi į greit pasibaigsiantį spektaklį, kuriame aš – ne režisierė,  o tik dulkelė ant sintetinio butaforinio medžio…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-03-31 20:11

Tiesiog po šio straipsnelio yra labai naudinga pasižiūrėti 2013-07-19 publikuotą aikstestv video „METAI be DEIMANTĖS”

https://www.youtube.com/watch?v=znSE6fMEYSg

....       2018-03-30 10:10

Gylis. Pajauta. Realybės gelmė. Didelė širdis. Dievo nuojauta. Ašara. Ir žmogus kryžkelėje… , kurios Amžinybėje nebus, nes neliks klausimų, kodėl aplink tamsa ar Šviesa.

Pasakojo grįžę       2018-03-29 18:47

iš Švedijos,kad kai pas juos kirto medžius,tai įspėjo visus gyventojus,jiems pranešė kodėl kerta.

Pabaiga blogiesiems nulemta       2018-03-29 17:48

Jiems nepriklausys Dangaus karalystė,visie jie eis pas BALZEBUBĄ inkšti,nes ALGAROTMĄ sau sudarinėjame dar gyvi būdami.

Idomu būtų visiems žinoti       2018-03-29 13:40

Kas ir kokiu tikslu kerta medžius Kulautuvoj? Daugelis manau nežino

Idomu būtų visiems žinoti       2018-03-29 13:39

Gal kas galite paaiškinti kas ten toj Kulautuvoj vyksta? Kas ir kokiu tikslu pjauna mišką?

Apuokiukas       2018-03-29 12:26

Viskas šlykščiai paprasta. Lietuvoje viskas daroma, kad žmogus būtų kuo labiau nusivylęs savo valstybe ir atėjus valandai X nieko nesiimtų. Tam tinka viskas: teismai su protu nesuvokiamais sprendimais, lytinių iškrypimų propaganda, idiotiški įstatymai, demonstratyvus medžių pjovimas ir visa kita…

mama iš kaimo       2018-03-29 10:27

  Atrodo, kad ėmėme neapkęsti ne medžių, o jų įvaizdy - visko, kas gyva, kas žalia, kas dar kvėpuoja, kas gali atgimti. Neapkenčiame ir žmonių, kurie turi idėjų - tikrų, vertingų. Negalime pakęsti ir leisti, kad tikra idėja keltų  galvą, tarsi niekur nematytą gėlę - ją reikia žudyti, kaip medį. Atrodo, kad šitoje melo bedugnėj neapkenčiam visko, kas nūsų nebuvo išdavę - medžio, saulės, žolės po kojomis.
  O deklaruojamos sisteminės idėjos tįso tarsi išdvėsę žuvys, tarsi išprievartauti medžiai Lukiškių aikštėje - sukišti į narvus…
  Pavasaris…Pasodinkime medį. Ir pamatykime pirmąją gėlę, pajuskim, kaip plaka kamanės širdis…
 
  Laimingų šV.Velykų visiems ir prisikėlusio Kristaus palaimos.

Medžių kirtimas       2018-03-29 9:35

yra miesto kulto pasekmė.Todėl reikia skatinti žmones gyventi arčiau gamtos.


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.