Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Neringa Lašienė. Išlaisvinti Vytį

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 24 d. 0:58

14     

    

Neringa Lašienė. Išlaisvinti Vytį

Žurnalas „Miškai“

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugumoje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų. Ipatijaus metraštis, surašytas XIII–XIV a. mini Vytenį, kuris 1278 m. pradėjęs valdyti Lietuvą ir sugalvojęs sau ir valstybei antspaudą – ginkluotą raitelį ant žirgo. XVI a. rašytame Bychovco metraštyje minima, kad herbas – raitelis su kalaviju – reiškia subrendusį valdovą, kuris gebės kalaviju apginti savo tėvynę. Baltas raitelis ant balto žirgo minimas daugelyje kultūrų, ir bendras bruožas yra tas, kad tai yra padedantis, globojantis, ginantis ir teikiantis apsaugą veikėjas.

Kas valdo Vilnių, tas ir valdo

Lenkų istorikai mini, kad 1366 m. tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarytą sutartį Lietuvos valdovas Algirdas užtvirtino savo antspaudu, vaizduojančiu raitelį su pakeltu virš galvos kalaviju. Iš pradžių raitelis simbolizavo svarbiausią Lietuvos valstybėje Vilniaus kunigaikštystę: kas valdė Vilnių, tas valdė visą kraštą. Karas tais laikais buvo kasdienis ne tik valdovų, bet ir kiekvieno krašto gyventojo reikalas. Raitelis – krašto gynėjas – tiek saviems, tiek svetimiems buvo aiškus ženklas ir kaip simbolis bene labiausiai atspindėjo susiklosčiusią politinę situaciją. Matyt, tai lėmė, kad krašto valdovo ir gynėjo portretas virto valstybės, sprendžiančios savo likimą kalaviju, herbu.
Valdovai Vytautas, jo pusbroliai Algirdaičiai Lengvenis, Skirgaila ir Jogaila taip pat naudojo antspaudus su raiteliu, nors detalės ir pati forma buvo kiek kitokios. Valdovo antspaudas – asmeninis jo ženklas, visagalės valdžios simbolis, XV a. galutinai virto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu,  o po Liublino unijos Lietuvai ir Lenkijai susivienijus į Abiejų Tautų Respubliką, jos herbe yra Raitelis ir Erelis. XVIII a. per tris padalijimus valstybė sunaikinama, Lietuva tampa Rusijos gubernija, tačiau Raitelis išlieka kaip Vilniaus gubernijos herbas.

Vyčio esmė – gynėjas

Lietuvos ankstyvojoje heraldikoje raitelis dažniausiai vaizduotas tarsi pasirengęs pirmam šuoliui – gynybai, bet pamažu krašto gynėjo įvaizdis virto priešą vejančiu, persekiojančiu raitelio vaizdu. Simonas Daukantas vyčiais vadino Lietuvos bajorus raitelius. Jo įkvėptas 1884 m. lietuviškame žurnale „Auszra“ Lietuvos herbą „Vitimi“ (nuo vyti, persekioti) bene pirmasis pavadino Mikalojus Akelaitis. Nepriklausomos Lietuvos laikais valstybės herbas buvo pavadintas Vyčiu (pagal S. Daukanto vartotą žodį vytis – raitelis). Pirmieji projektai buvo pasiūlyti Tado Daugirdo ir Antano Žmuidzinavičiaus. Romantiškas A. Žmuidzinavičiaus Vytis buvo pagrįstai kritikuojamas ir 1929 m. buvo sudaryta speciali Komisija valstybės herbui nustatyti, kurioje, be kita ko, dalyvavo archeologas ir generolas Vladas Nagevičius, istorikai Ignas Jonynas ir Augustinas Janulaitis, dailininkai Petras Galaunė ir Mstislavas Dobužinskis. Po penkerių metų buvo pasiūlytas istoriškai labiau pagrįstas M. Dobužinskio projektas, bet jis nebuvo patvirtintas oficialiai, nors iki 1940 m. sovietinės okupacijos buvo naudojamas šalia kitų Vyčio variantų.

Atkūrus Nepriklausomybę buvo įteisintas Lietuvos valstybės istorinis herbas Vytis, pateiktas dailininko A. Jurevičiaus, kurio pagrindu tapo Juozo Zikaro 1925 m. monetoms sukurtas Vyčio atvaizdas, ko gero, geriausiai atspindėjęs tikrąją Vyčio – su savo žirgu tiesiog suaugusio skriejančio balto raitelio, vejančio priešą, Tėvynės gynėjo ir sergėtojo esmę. Taip buvo tarsi teigta, kad Lietuva yra prieškarinių tradicijų tęsėja.

Kas išsigando laisvės?

Matyt, laisvas baltojo raitelio skrydis kažkam labai nepatiko, nes buvo duota užduotis Heraldikos komisijai skubiai parengti “patikslintą” valstybės herbą.  Na, skubos darbai, vieni vargai, sako liaudies išmintis. A. Každailio pasiūlytas variantas iškart sukėlė pasipriešinimą, debatai buvo audringi, tačiau karštai palaikytas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio, jis tapo valstybės herbu. Nepriklausomos Lietuvos Vytis buvo veržlus raitelis, tarsi suaugęs su žirgu, o dabartinis?  Suspaustas arklys (žirgas?) iššieptais nasrais piktai pamišusiu žvilgsniu žvairuoja į sustabarėjusį senį, kuris vos besilaiko balne. Tarsi senoji nomenklatūra persidažė, į valdovo šarvus įsibruko, užsiropštė ant vienu tarpu laisvę pajutusio žirgo ir bando išsilaikyti.  Nuo ko prasidėjo Sąjūdis? Nuo kovos su nomenklatūrinėmis privilegijomis. Raitelis senas, vos balne išsilaiko, nepatogiai įsitvėręs kalavijo, kuris krinta iš rankos. Žirgas įgrūstas į ankštą kraujo raudonumo, tarsi sovietinė vėliava skydą, nors istorinis valstybės herbo skydas – purpurinis. Gyvūno kojos sutrauktos, nėra nei laisvės, nei vienovės pojūčio. Greičiau atvirkščiai – raitelio ir žirgo tarpusavio santykis yra agresyvus, o ne bendradarbiaujantis. Žirgas tarsi norėtų numesti raitelį, o tas deda pastangas jį sutramdyti.  Gal herbas, kaip, beje, ir vėliava, atspindi ne tik valstybės ar tautos charakterį bet ir ateities vizijas nusako? Virš gelžbetoninių nejautriai atstatytų Valdovų rūmų puikuojasi A. Každailio sukurtas Lietuvos herbas, tarsi užuomina, kas tebevaldo Lietuvą. O nevykusių raitelių užsėsta, tramdoma tauta priešinasi, nyksta ir miršta. Išsivaikšto.

Simbolis ir jo prasmės

Dainius Razauskas savo knygoje „Vytis simbolikos požiūriu“ rašo: “Simbolika, ir apskritai, ir šiuo konkrečiu atveju – raitelio su iškeltu kalaviju simbolika [...] pačia savo esme nepriklauso išimtinai kokiam vienam ar kitam heraldiniam ženklui [...]. Ne ženklas yra simbolikos šaltinis, o atvirkščiai – simbolis kaip toks suteikia ženklui universalią, archetipinę prasmę.“

Kas yra raitelis? Žmogus, jojantis ant žirgo. Lietuvių kultūroje nuo senų laikų kunigaikščiai buvo deginami su žirgais, žirgai juos nešdavo į dausas. Kaip pastebėjo G. Beresnevičius, „žmogus į pragarą niekada nejoja raitas ant žirgo“. Jei velionis raitelis, jis joja į dangiškąjį mirusiųjų pasaulį, jei ne, eina į žemutinį, požeminį, į pragarą. Apskritai, daugelyje kultūrų žirgas reprezentuoja laisvę ir jėgą, nuojautą ir išmintį, energiją ir ištikimybę, drąsą ir teisingumą. Žirgas simbolizuoja mūsų pasąmoningąją, instinktyviąją, gyvūniškąją dalį, rašo K. G. Jungas. Jis pabrėžia žirgo energiją ir impulsyvumą – žirgas lengvai pasibaido, pasiduoda panikai. Tada jį suvaldyti labai sunku. Tačiau sąmoningas raitelis, kuris yra žirgą sutramdęs, mokinęs, pajungęs savo valiai, susiderinęs su juo, sugeba nukreipti jį ten, kur nori. Žirgo valdymas keičia ne tik patį žirgą, bet ir raitelį, jiedu tik bendradarbiaudami gali įveikti kliūtis, pasiekti tikslą. Todėl kilnus raitelis rūpinasi savo žirgu, prižiūri jį, globoja.

Išlaisvinti Vytį

Ir vis tik, kodėl Nepriklausomos Lietuvos ženklai dar ir dabar šildo širdį, o dabartinis herbas kažkaip nelimpa? „Esame lyderių tauta, – sako B. Vanagas. – Vytis labai gražus simbolis, uždėjau jį ant savo automobilio Dakaro lenktynėse, pradėjau visai kitaip jį matyti, su juo tapatintis. Kai žiūriu į Vytį, matau, kad tai kryptį turintis ir tikslo siekiantis profesionalas“. Vis daugiau lietuvių puošia Vyčiu savo automobilius. Tačiau tuo, prieškariniu, veržlių,  laisvai šuoliuojančiu, o ne dabartinę valstybę simbolizuojančiu. Europarlamentaras Algirdas Saudargas priminė, kad prieškario Lietuvoje per du dešimtmečius lietuvių kalba buvo sukurtos sąsajos su aukštąja kultūra. Medicina, chemija, matematika – visi mokslai buvo dėstoma lietuviškai, parašyti vadovėliai, nors iki 1904 metų carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje apskritai draustas lietuvių raštas, o iki 1918 m. mokyklose mokoma buvo rusiškai. „Mūsų tauta gyva ir stipri. Prieškario laikotarpiu mūsų žmonės vykdė didelius kultūrinius žygdarbius.“ Pasak europarlamentaro, be prieškario Lietuvoje sukurto kultūrinio pamato Atgimimas vargiai būtų galėjęs rastis 1988–1989 metais. „Kas buvo pasiekta kultūrinėje srityje tada, šiandien apleidome. Lietuvoje dabar gyvename naujų technologijų pasaulyje, modernus pasaulis keičiasi sparčiai, reikia prie jo prisitaikyti. Prarandamas paveldas, kurį turėjome, o naujų lobių nesukaupiama, – apgailestavo europarlamentaras“. O kaip sukaupti, jei dvasia surakinta?

Taigi, gal laikas dar kartą grįžti prie herbo? Pradėti nuo ženklo? Simbolio? Išlaisvinkime Vytį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Norėčiau       2018-02-1 9:14

papildyti tai, kas yra parašyta Ipatijaus metraštyje:” ...riterį su kalaviju ant žirgo, tokį, kurį dabar vadiname Vyčiu” Tas yra ir Juozo Galkaus kapitaliniame darbe"Lietuvos Vytis” Taigi Vytis yra ne nuo žodžio vyti, o nuo Vytenio vardo. Iš čia ir rusėnai perėmė ir atitinkamai pakeitė - “vitiazj”. 1278 metai ir turi būti laikomi Vyčio , kaip herbo, pradžia. Jei Lietuvos vardo paminėjimą metraščiuose laikome valstybės pradžia, tai ir Vyčio paminėjimas yra tokios pačios vertės. Šie metai yra 740-ti nuo Vyčio gimimo. Ir, žinoma, ne pirmi metai, kai ir Vytį reikia ginti.

Rasai       2018-01-26 12:47

Ir baznyciu kryziai yra atsukti i rytus.

Britka       2018-01-25 18:00

Straipsnio viršuje parodytas tarsi Vytis su burka kaip Čapajevas, dar pridėkime Petką, tai bus Donchichoto ir Sanča Panča.Dėkui už retos įžvalgos straipsnį,kad daugiau būtų, kad paprotinti runkelinius, girdėjau Kaune statys Šūdvamzdininko vytį-SIAUBAS!

 

Rasa       2018-01-24 22:57

Dar galima pastebėti tai, kad Vyčio kryptis yra iš Rytų į vakarus.

RYTAI turi sakralią prasmę, nes po tamsiausios nakties, būtent rytuose nušvinta Aušra,  tamsa pradeda trauktis, užleisdama vietą Saulei. Tai, kad raitelis yra iš rytų, tik dar kartą patvirtina jog tai yra VYTIS-NUGALĖTOJAS- ŠVIESOS PERGALĖ PRIEŠ TAMSĄ.

 

 

pramatymas       2018-01-24 21:30

Tikrasis Dvasios Karys pergalejes savaji EGO laimi save sau ,Dievui ir gyvenimui. Jis bebaimis Tiesos liudytojas ,nes liudija ne savo zmogiskaja tiesa ,bet dieviskaja - gyvenimo Isminti . Turi Lietuva grynuoliu. Viena is ju gerb. N. Sadunaite ir jos kalba.  Ir tai Yra tas pirmasis zenklas , liudijantis pats save - Vytis - Sviesos zaibas (su trenksmu). Is tiesu - skubekim islaisvinti Vyti.

Tarabilda       2018-01-24 18:49

Teisingai parašytas straipsnis su tvirta argumentacija ir potekste. Jei laimėsime Vytį, gal ne viskas bus prarasta.

man       2018-01-24 18:34

labai gražu ir prasminga.

Rasa       2018-01-24 17:04

“O lietuvių tradicijoje panašus BALTO RAITELIO – išgelbėtojo vaizdinys legendose tapo susietas su šventuoju Kazimieru – ne be reikalo krikščioniškuoju Lietuvos globėju. Lemiamą akimirką jis Lietuvos kariuomenei pasirodydavo danguje ant BALTO ŽIRGO ir lemdavo pergalę.”

Rasa       2018-01-24 17:02

http://www.sarmatija.lt/index.php/temu-turinys/35-dvasines-vertybes/181-vytis-daugiau-dvasinis-o-ne-zemiskas?start=1

“Beje, ir kai kuriose lietuvių stebuklinėse pasakose herojus pasirodo būtent tokiu būdu: baltas raitelis iškeltu kalaviju nusileidžia iš dangaus ir padeda karaliui, karalaitės tėvui, įveikti priešo kariuomenę.
Netgi žymiojoje J. R. Tolkieno trilogijoje lemiamo mūšio Helmo dauboje metu, mūšiui pasiekus kritinį tašką, kai, regis, pralaimėjimas nebeišvengiamas, raudonose priešaušrio žarose ant aukšto kalno pasirodo baltas raitelis iškeltu kalaviju. Ir visi trumpam sustingsta. Štai ji, pergalė.
Apskritai kalbant, baltas raitelis iškeltu kalaviju – tai Pergalės simbolis. Užtenka tik pasirodyti baltam raiteliui iškeltu kalaviju, ant aukšto kalno ar danguje, ir bet kokio proceso krizė jau peržengta – priešas jau nugalėtas.
Štai ką iš tikrųjų reiškia mūsų Vytis. Vien jam pasirodžius, priešas jau yra nugalėtas. Belieka viltis, kad mes jo dar verti, kad sugebėsime jį iškelti ir išlaikyti, kad jis pasirodys, suplevėsuos virš mūsų galvų ir kad mūsų priešas bus mūsų pačių tamsioji pusė, kurią padėk, Dieve, nugalėti.”
Virginijus Savukynas

Rasa       2018-01-24 16:56

Dabartinio Vyčio esmė yra ne gynėjas, kaip rašo šio straipsnio autorė, bet NUGALĖTOJAS. Vyčiui nereikia nieko vytis, dėl nieko per galvas verstis, nes vien balto raitelio ant balto žirgo pasirodymas yra PERGALĖS ženklas -
Jeigu kas deda ant savo automobilių visokius pajuodusius vyčius, tai tuomet jie gali kovoti, lėkti, drąskytis, vaidinti erelius ar kt. žygdarbius daryti, bet būkite tokie malonūs ir palikite Lietuvos herbą  - PERGALĖS ŽENKLĄ - NUGALĖTOJĄ ramybėje.

 

vai me       2018-01-24 13:55

Graziai parašyta.Straipsnio įkvėptas, panorau paziurėti, kokie partijų ir judėjimų simboliai ir ką jie galėtų reikšti.Pirmasis, uz akių uzkliuvo, “Talkos”  zenklas. Vytis, rudos saulės fone.Saulė ruda nebūna, tai gal cia visai ne saulė, pagalvojau sau.Mintyse pakeiciau saulės spindulius į raudoną spalvą .Po perkūnais, autorė teisi,zenklas atitinka turinį ir tą puikiai parodė Sadūnaitės kalba seime.Daugiau simbolių nelyginau, nenorėjau gadinti sau nuotaikos.

Misteris       2018-01-24 12:55

Taip.
Pats metas grįžt prie ZIKARO Vyčio.
Aš jį pirmą kartą pamačiau,kai būdamas 6-erių metų palėpėje radau “pažaliavusį” senelio Lietuvos savanorio medalį.
Nušveičiau jį smėliuku ir išvydau ten Vytį.
Kitoje medalio pusėje buvo pavaizduotos dvi rankos su sukryžiuotais kardais.
Parnešiau parodyti mamai.
Mama kažko išsigando ir nenorėjo į mano klausimus atsakinėti.Buvo 1970-ieji.
Galiausiai pasakė,kad tai senelio medalis.O aš vis klausiu kuri iš pavaizduotų rankų ant medalio priklauso seneliui.Mama neatsako.Man ima nervas,kad ji išsisukinėja.
Galiausiai aš pats nusprendžiu,kad senelio ranka pavaizduota labiau kaulėta,nes ji man asocijuojasi su Tiesa ir Teisingumu.
Štai tokia istorija iš atminties klodų.

Būtinai Vilnius       2018-01-24 10:33

turi turėti šį  taikų,romantišką Vytį.Kad ir ne Lukiškių aikštėje.

Apuokiukas       2018-01-24 7:48

Taip, Vytis - nuo žodžio vyti. Vytis, vejantis priešą iš šalies. Bet ne Kirtis, kertantis priešui. Labai svarbu, kam teikiame pirmenybę, priešo išvijimui iš šalies, ar jo nužudymui, nukirtimui. Beje, ką reiškia žodžių ,,vytis” ir ,,vitiaz” panašumas? Ir dar galėčiau prisiminti, kaip dabartinį herbą apibūdino Juozas Valiušaitis: į stiklainį, pilną kraujo, uždarytas raitelis… Maždaug taip…


Rekomenduojame

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.