Demokratija ir valdymas, Ugdymo politika

Nerijus Brazauskas. Apie Lietuvos aukštojo mokslo žemumas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. lapkričio 27 d. 11:21

5     

    

Nerijus Brazauskas. Apie Lietuvos aukštojo mokslo žemumas

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras | skrastas.lt

Šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je aukš­ta­sis moks­las yra ta­pęs ne(iš)spren­džia­ma pro­ble­ma, ku­rios mas­tas ir po­vei­kis vals­ty­bės pa­žan­gai ir vi­suo­me­nės rai­dai at­si­skleis tik atei­ty­je. 2020 me­tais, kai iš­seks Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų in­ves­ti­ci­jos, paaiš­kės, ką Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai su­bran­di­no per 30 at­kur­tos Nep­rik­lau­so­my­bės me­tų. Ta­da ieš­ko­si­me at­sa­ky­mų, ku­rie bus pa­vė­luo­ti, dėl to da­bar tu­ri­me tęs­ti vie­šas dis­ku­si­jas.

Nep­ri­min­siu įvai­riau­sių skai­čių, ty­ri­mų, ins­ti­tu­ci­jų, straips­nių, kny­gų, ata­skai­tų, ku­rios ana­li­zuo­ja ir cha­rak­te­ri­zuo­ja Lie­tu­vos aukš­tą­jį moks­lą, bet iš­dės­ty­siu, ma­no gal­va, es­mi­nes pro­ble­mas. Jas for­mu­luo­da­mas ir ar­gu­men­tuo­da­mas su­vo­kiu, kad Lie­tu­vo­je yra pui­kiau­sių moks­li­nin­kų, stu­den­tų, ino­va­ci­jų, stu­di­jų pro­gra­mų, moks­lo cent­rų, ty­ri­mų, at­ra­di­mų, bet jie su­da­ro tik ne­di­de­lę es­mi­nio vaiz­di­nio da­lį.

1. Kla­si­ki­nė, hum­bold­tiš­ko­ji, uni­ver­si­te­to idė­ja Lie­tu­vo­je yra de­val­vuo­ta, pa­vers­ta neo­li­be­ra­liz­mo įkai­te, rin­kos tar­nai­te. Ne­si­bai­gian­čios aukš­to­jo moks­lo re­for­mos išar­dė moks­lo ir stu­di­jų vie­no­vę, at­ne­šė stu­di­jų krep­še­lius, bet ne stu­di­jų ko­ky­bę. Kon­ve­je­ri­nis aukš­ta­sis moks­las do­va­no­jo Lie­tu­vai tūks­tan­čius ab­sol­ven­tų, tu­rin­čių dip­lo­mus, bet ne aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­jas.

Dė­me­sys bu­vo nu­kreip­tas į rin­kos ir va­dy­bos prin­ci­pų per­kė­li­mą į uni­ver­si­te­tą. Stu­di­jų tu­ri­nys ir pro­ce­sas, moks­li­nė ir pe­da­go­gi­nė dės­ty­to­jų veik­la, in­te­lek­tua­li­nė aist­ra ir moks­li­nė abe­jo­nė ta­po ša­lu­ti­niu da­ly­ku. Už­mirš­ta, kad be stip­raus moks­lo uni­ver­si­te­te ne­ga­li bū­ti aukš­čiau­sio ly­gio stu­di­jų.

Uni­ver­si­te­tai ag­re­sy­viai ko­vo­ja dėl sa­vo vie­tos po sau­le, vi­si kal­ti­na de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją ir iš­vyks­tan­čius abi­tu­rien­tus, moks­li­nin­kai gru­mia­si ra­šy­da­mi pro­jek­tus LMT, dės­ty­to­jai ieš­ko iš­gy­ve­ni­mo bū­dų, stu­den­tai stu­di­juo­ja, per­ka dar­bus ar to­bu­li­na pla­gia­vi­mo me­ną, po­li­ti­kai moks­lui ir stu­di­joms ski­ria gra­šius ir ti­ki­si, kad aukš­to­sios mo­kyk­los su­si­jungs na­tū­ra­liai.

Iš tie­sų uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vo­je yra pa­čio­je gi­liau­sio­je kri­zė­je, ku­rią le­mia ir na­cio­na­li­niai, ir tarp­tau­ti­niai fak­to­riai: aukš­to­jo moks­lo ko­mer­cia­li­za­vi­mas, ži­nių pa­ver­ti­mas pre­ke, stu­di­jų taps­mas pa­slau­ga, ad­mi­nist­ra­ci­nio apa­ra­to iš­plė­ti­mas etc. Mi­rė „Moks­las moks­lui“, gi­mė „Moks­las rin­kai“!

2. Uni­ver­si­te­tų skai­čius yra nea­dek­va­tus Lie­tu­vos in­te­lek­tua­li­niam po­ten­cia­lui ir rea­liam vals­ty­bės po­rei­kiui. Lie­tu­vo­je tu­ri lik­ti tik tie uni­ver­si­te­tai, ku­rie yra kon­ku­ren­cin­gi tarp­tau­ti­niu mas­tu. Va­di­na­si, moks­li­nin­kų kon­cent­ra­ci­ja tu­ri bū­ti mak­si­ma­li ir stra­te­giš­kai pa­grįs­ta. Uni­ver­si­te­tuo­se tu­ri dirb­ti tik pa­čios aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos moks­li­nin­kai, ga­lin­tys kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je moks­lo erd­vė­je. Taip bus už­tik­rin­ta stu­di­jų ko­ky­bė, pa­žan­giai bus ug­do­mos jau­no­sios kar­tos, at­vyks mo­ty­vuo­tų stu­den­tų iš už­sie­nio. Lie­tu­va pri­va­lo tap­ti ly­gia­ver­te Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo žai­dė­ja, jei­gu ji no­ri, kad bū­tų kon­ku­ren­cin­ga, pa­žan­gi ir ger­bia­ma vals­ty­bė.

3. Tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo kon­ku­ren­cin­gu­mas yra že­mas. Tai pa­ro­do men­kas tarp­tau­ti­nis dės­ty­to­jų ir stu­den­tų mo­bi­lu­mas, tarp­tau­ti­nių pub­li­ka­ci­jų skai­čius, stu­di­jų pro­gra­mų, vyk­do­mų už­sie­nio kal­ba, kie­kis, da­ly­va­vi­mas ES pro­gra­mo­je „Ho­ri­zon­tas 2020“, skir­to­je moks­li­niams ty­ri­mams ir ino­va­ci­joms. Šiuo at­žvil­giu mes tu­ri­me pa­si­vy­ti bent jau kai­my­nę Es­ti­ją.

To­kią si­tua­ci­ją ga­li­ma paaiš­kin­ti tuo, kad at­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę pa­grin­di­nis dė­me­sys bu­vo skir­tas ne­ra­cio­na­lios na­cio­na­li­nės aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos su­kū­ri­mui. Ne­su­ge­bė­jo­me sa­va­lai­kiš­kai rea­guo­ti į la­bai grei­tai be­si­kei­čian­čią si­tua­ci­ją glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, li­ko­me na­cio­na­li­nia­me moks­le. Ži­no­ma, tai ne­ga­lio­ja pa­vyz­džiui, gy­vy­bės moks­lams, bet tai­ko­ma hu­ma­ni­ta­ri­niams ir so­cia­li­niams moks­lams. Jų at­sto­vams var­žy­tis su vi­so pa­sau­lio moks­li­nin­kais yra la­bai sun­ku, ta­čiau bend­ra­dar­biau­ti yra bū­ti­na ir ga­li­ma. Tai mū­sų au­gi­mo ga­li­my­bė!

No­rė­da­mas kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je moks­lo erd­vė­je, moks­li­nin­kas pri­va­lo ži­no­ti nau­jau­sius sa­vo sri­ties moks­lo pa­sie­ki­mus. Jis tu­ri skai­ty­ti pro­fe­sio­na­liau­sius moks­lo žur­na­lus, nu­si­pirk­ti nau­jau­sių kny­gų ir da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se bei pro­jek­tuo­se.

Kaip tai pa­da­ry­ti, jei­gu iš var­ga­no at­ly­gi­ni­mo jis ga­li įpirk­ti tik ke­lias kny­gas? Kaip jis ga­li megz­ti il­ga­lai­kius moks­li­nius kon­tak­tus ir pla­nuo­ti da­ly­va­vi­mą pro­jek­tuo­se, jei­gu ne­ži­no, ar ki­tais moks­lo me­tais bus pa­kvies­tas dirb­ti uni­ver­si­te­te? Kaip jis ga­li kur­ti idė­jas, jei­gu jam rei­kia at­lik­ti nea­ka­de­mi­nes už­duo­tis?

Moks­las šian­dien yra tarp­dis­cip­li­ni­nis, dėl to neuž­ten­ka iš­ma­ny­ti vie­ną sri­tį, bet rei­kia per­ženg­ti ki­tų dis­cip­li­nų ri­bas. In­ter­dis­cip­li­niš­ku­mas / tarp­dis­cip­li­niš­ku­mas / mul­ti­dis­cip­li­niš­ku­mas jau ta­po Va­ka­rų aka­de­mi­nio pa­sau­lio kas­die­ny­be, o Lie­tu­vo­je vis dar do­mi­nuo­ja dis­cip­li­ni­niai ty­ri­mai ir ana­lo­giš­kos stu­di­jų pro­gra­mos. Jei­gu jos ne­bus mo­di­fi­kuo­ja­mos, mū­sų uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai atei­ty­je su­si­durs su rim­to­mis pro­ble­mo­mis, kon­ku­ruo­da­mi glo­ba­lio­je dar­bo rin­ko­je. XXI a. vi­siems teks mo­ky­tis nuo­lat, keis­ti pro­fe­si­jas ir įgy­ti vis nau­jų įgū­džių bei ge­bė­ji­mų.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale skrastas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Problema        2016-11-28 14:02

20 metų statė tiltą. Tada pasigirdo abejonės, ar ne verčiau būtų statyti jį skersai upės, o ne išilgai.

Nereikalingas        2016-11-28 10:08

rašinys. Atsiprašant, pasvaičiojimai per atsietines sąvokas, banalybes ir truizmus.

Esmė       2016-11-27 23:40

Ko tikėtis kai mokslo ir studijų “patvarkymo” monopolį užsigrobė naujieji “reformatoriai”. Po diskusijos, ėjusios per penkis Mokslo Lietuvos laikraščio numerius, padaryta išvada, kad ”Tvarką padarys valdininkai. Štai ir visa išmintis” (prof. A. Janulaitis, Mokslo Lietuva, 1999 m. Nr.16). Valdininkai (amžinasis Albertas Žalys jau 20 metų) tvarką daro iki šiol, iki minimumo sumažindami mokslo ir studijų institucijų ir visų mokslininkų įtaka ne tik tvarkant mokslo reikalus, bet ir Valstybėje.
Minkštųjų galių volai žemiau “plintuso” sumindžiojo mokslininkų ir dėstytojų pilietinę bendruomenę. Niekam neberūpi adekvatus mokslo ir studijų finansavimas bei mokslininkų ir dėstytojų būvis.
Tartu universiteto biudžetas artimas VISŲ Lietuvos universitetų biudžetiniam finansavimui. Tartu universitete atlyginimai 3-4 kartus didesni, nors krūviai tiek pat kartų mažesni. Nors Estijoje yra 4 labai stiprūs universitetai, o skaičiuojant milijonui gyventojų Estijoje tiek universitetų, tiek aukštųjų mokyklų yra daugiau negu Lietuvoje

Sovietmečiu       2016-11-27 19:18

universitetų buvo mažiau.

Lina, kaunietė       2016-11-27 19:03

Geras, stiprus, analitinis straipsnis.
Visiems mąstantiems Lietuvoje žmonėms akivaizdu - per daug Lietuvoje universitetų.
Galėtų mokslo vyrai ir moterys galvoti ne tik kaip jungtis Lietuvos universitetams, bet ir kaip jungtis tarpusavyje su Baltijos šalių universitetais….
Dabar yra visiškai devalvuotas aukštasis mokslas.
Jei neišlaikę brandos egzaminų studentai gauna valstybės finansuojamas vietas universitetuose, tai apie ką dar kalbėti daugiau?...
Atsiduriame užburtame rate: vieni ” vaizduoja” , kad studijuoja, kiti, kad ” dėsto” akademiniam jaunimui…..

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.