Demokratija ir valdymas, Teismai, Konstitucinis Teismas

Neil Gorsuch. Liberalai ir jų ieškiniai

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 3 d. 23:57

1     

    

Neil Gorsuch. Liberalai ir jų ieškiniai

Pro Patria

Skelbiame JAV prezidento Donaldo Trumpo nominuoto kandidato į laisvą Aukščiausiojo teismo vietą Neilo Gorsucho straipsnį, kuris puikiai parodo jo požiūrį į Aukščiausiojo Teismo vietą valstybės valdyme ir kai kuriuos klausimus, dėl kurių neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė šalies ateičiai svarbius sprendimus (pavyzdžiui, vienalytes „santuokas“). Straispnis publikuotas 2005 metais portale „National Review Online“.

Kaip pastebi N. Gorsuchas, kairieji aktyvistai JAV savo sukurtas naująsias „žmogaus teises“ siekia įtvirtinti ne politiniu keliu, per demokratiškai išrinktus tautos atstovus, o per teisinę valdžią. Taip įvykdomas teisinės sistemos politizavimas ir sugriaunamas jos nepriklausomumas bei neutralumas – teisėjai tampa lyg politikais, ne sprendžiančiais vieno ar kito klausimo atitikimą Konstitucijai, o priimančiais politinius sprendimus.

* * *

Kaip manote, kas pasakė šiuos žodžius: „Politikos tikslų siekimas Konstitucinio Teismo ieškiniais tapo alinančia daugelio Amerikos progresyvistų priklausomybe. [...] Kad ir kokia jūsų nuomonė apie teises, iškovotas teisinio bylinėjimosi keliu, aiškiai matyti, kad perdėtas kliovimasis teisėjų verdiktais pakenkė progresyvistų judėjimui ir jo tikslams“?

Rushas Limbaugh? Laura Ingraham? O gal George’as Bushas? Iš tiesų šios citatos autorius yra Davidas von Drehle, vienas „Washington Post“ apžvalgininkų. Toks viešas pripažinimas, išsakytas save identifikuojančio liberalu, yra tikra atgaiva. Tai teigiamas ženklas visai šaliai ir tiems, kurie lapkričio rinkimų rezultatų akivaizdoje ėmė iš naujo svarstyti Demokratų partijos kryptį. Lieka tikėtis, kad toks mąstymas sėkmingai plis ir toliau.

Nėra jokių abejonių, kad Konstitucinio Teismo ieškinių pagalba buvo pasiekta ne viena svarbi civilinių teisių judėjimo pergalė. Reikšmingiausiomis jų galima laikyti desegregacijos bylas, pasibaigusias „Braunas prieš Topekos švietimo valdybą“ ieškiniu. Tačiau nūdienos Amerikoje, kaip pastebi ir Davidas von Drehle, liberalai į teismus kreipiasi ne tik ypatingos reikšmės bylų svarstymo atvejais. Bylinėjimasis teismo salėse daugeliui jų tapo savotiška priklausomybe, o teisėjais ir teisininkais šiandien yra pasikliaujama labiau nei balsadėžėse išrinktais politikais. Tai tapo pagrindine jų socialinės darbotvarkės įgyvendinimo priemone – nuo gėjų santuokos iki pagalbinės savižudybės ar edukacinių talonų naudojimo privačiose mokyklose [vert. pastaba: tai galimybė tėvams atgauti pinigus, kuriuos valstybė būtų investavusi į jų atžalos švietimą ir auklėjimą valstybinėje mokykloje; šiais pinigais dažniausiai apmokamas vaiko stojimas į privačią mokyklą arba padengiamos jo mokymo namuose išlaidos].

Toks perdėtas polinkis naudotis teismo sale kaip debatų socialinės politikos klausimais vieta yra žalingas tiek visai šaliai, tiek jos teisinei sistemai. Didelei daliai visuomenės neturint tvirtų pozicijų vienu ar kitu klausimu daugelis įstatymų leidybos sprendimų yra kompromisiniai, tačiau kai teisėjai sprendžia, kurie politikos aspektai prieštarauja Konstitucijai, vietos kompromisams nebelieka: viena pusė privalo laimėti, o kita – pralaimėti. Konstitucinio bylinėjimosi atvejais idėjiniai eksperimentai ir įgyvendinamumo tyrimai, vertinami pagal jų duodamus rezultatus, taip pat nėra įmanomi, kadangi šios idėjos yra bandomos tik abstrakčioje teisinių ataskaitų ir argumentų terpėje. Tokiu būdu politinis procesas netenka savo derybinio elemento, o visuomenė – socialinio eksperimentavimo galimybės, kurią gali suteikti tik renkami valdžios atstovai.

Tuo pačiu metu teisinės sistemos politizavimas pakerta vienintelį garantą, kurį ji turi – jos nepriklausomumą. Teisėjus pradedama matyti kaip politikus, o jų pritarimo siekimas tampa dar viena politinių kovų priežastimi. Smunka pagarba teisėjų vaidmeniui, paminamas visos teisminės valdžios legitimumas. Apie nykstantį teisinės sistemos neutralumą aiškiai byloja neseniai įvykęs istorinės reikšmės pokytis Senato patvirtinimo procese: kandidatai į pirmosios instancijos ir apeliacinių teismų teisėjų kėdes anksčiau būdavo patvirtinami paprastu balsavimu, tačiau šiandien jie yra tikrinami ideologiniais lakmuso testais, trikdomi obstrukcijomis, bei puolami nuožmių interesų grupių. Kai su pirmosios instancijos ir apylinkės teismų teisėjais yra elgiamasi kaip su mantijas vilkinčiais politikais, būtina prabilti apie teisinės sistemos legitimumo krizę.

Kaip pripažįsta Davidas von Drehle, per didelis kliovimasis bylinėjimusi Konstituciniame Teisme kenkia ir visai politinei kairei. Kairiųjų aljansas su pirmosios instancijos teisininkais ir jų tendencija siekti savo socialinių tikslų per minėtus konstitucinės teisės ieškinius skatina politinę atrofiją. Liberalai gali iškovoti pergalę gėjų santuokos klausimu suokdami savo diskursą analogiškai mąstančių Masačusetso teisėjų akivaizdoje, tačiau nesugebėdami tuo pat metu savo pusėn patraukti ir įtikinti plačiosios visuomenės, jie patys iššaukia tokį priešišką ažiotažą, kokį visi stebėjome lapkričio mėnesį, kai gėjų santuokai buvo pasipriešinta visose vienuolikoje valstijų, kuriose šis klausimas buvo pateiktas rinkiminiuose biuleteniuose. Priklausomybė nuo bylinėjimosi Demokratų partijai taip pat suteikia nuolatinės mažumos statusą – demokratams jau nepavyko laimėti balsų daugumos devyniose iš dešimties paskutinių prezidento rinkimų, ir tolesnis pataikavimas teisėjams, o ne rinkėjams situacijos tikrai nepakeis. O visų ironiškiausia yra tai, kad respublikonams laimėjus tiek prezidento, tiek Senato rinkimus, taigi padidinus savo įtaką teisėjų skyrimo ir patvirtinimo procese, nesibaigiančiais bylinėjimasis užsiimantiems liberalams iki šiol teismo salėse rodytas simpatizavimas ilgainiui gali išblėsti, taip paliekat politinę kairę ant plyno ledo.

Naujojo kurso laikais, liberalai suvokė, kad balsadėžė ir renkamieji valdžios organai yra tinkamiausi instrumentai socialinėms reformoms, ir naudodamiesi jais pasiekė įspūdingų rezultatų inicijuodami reikšmingus socialinius pokyčius, kurie išliko giliai įsišakniję ir mūsų dienų visuomenėje. Didelio skeptiškumo Naujojo kurso programos atžvilgiu akivaizdoje, iškilo ištisa karta Demokratų partijos paskirtų teisėjų, nuo Louiso Brandeiso iki Byrono White’o, pasisakiusi už teisėjų galios ribojimą bei pagarbų nuolankumą Kongresui ir jo teisei eksperimentuoti su ekonomine ir socialine valstybės politika. Pastaraisiais metais, liberalių aktyvistų gretose šie balsai jau nebegirdimi, jei išvis neužmiršti. Visoms susijusioms šalims – valstybei, nepriklausomai teisinei valdžiai ir pačiai politinei kairei – būtų naudinga, jei liberalai atsižvelgtų į Davido von Drehle pastabą, atsispirtų juos užvaldžiusiai bylinėjimosi Konstituciniame Teisme manijai ir sugrįžtų prie savo Naujojo kurso teisėjų praktikos, kai buvo siekiama laimėti rinkimus, o ne ieškinius.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Įžvalgus tas       2017-02-4 16:45

Trampas.Kaip toje patarlėje:pasakyk,kas tavo draugas,aš pasakysiu ,kas tu.Pagarba Amerikai.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.