Neanoniminė nuomonė

Irena Vasinauskaitė   2013 m. spalio 16 d. 14:33

7     

    

Neanoniminė nuomonė

Dar kartą perskaičiau Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą. Esu pati ne kartą organizavusi mitingus, piketus eitynes, todėl pagal keistas to keisto įstatymo procedūras esu prašiusi renginiui leidimo ir jį gavusi. Tose akcijose beveik visuomet rasdavosi kitaminčių, tačiau niekada nesu skatinusi žaliaraiščių tvarkdarių ar policijos pareigūnų imtis kokių nors priemonių prieš kitokį plakatą laikantį ar kitokią skanduotę skanduojantį žmogų ar grupę žmonių. Tiesiog iki šiol maniau, kad į sankcionuotas viešas akcijas gali ateiti kiekvienas, kartais – ir nepritariantis organizatorių nuomonei.

Tačiau pora šiemetinių sankcionuotų daugiatūkstantinių akcijų bei masinis Tautos Kovo 11-osios šventimas privertė pasikartoti Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą. Ir jame nėra nuorodos, kad kitokią nuomonę reiškiančius asmenis reikia atskirti nuo sankcionuoto renginio dalyvių. Kam tramdyti žmones, pasitelkus net raitąją policiją ar stebėjimo aparatus danguje, kol kitaminčiai tik skanduoja ar laiko nepritariančius plakatus? Kam tarsi rąstą tampyti po Gedimino prospektą Lietuvos Respublikos Seimo narį, kam „neriboti“ jo laisvės uždedant antrankius? Jau folkloru tapo vasarinė Vladimiro Simonko atrakcija, kai vieno vyriškio su ožiuku neįleido į vaivorykštės spalvomis nušvitusią Lukiškių aikštę? Delfi.lt tiesioginės transliacijos metu aiškiai matyti, kaip vis dėlto kažkokiu būdu į renginį patekęs žmogus šventė kaip lygus su lygiais bei prisėdęs ant žolės su savo atsivestuoju draugu taikiai gėrė vandenį iš vieno butelaičio. Įdomu, kas šiems dviem nutiko, nes renginiui baigiantis mačiau, kaip pareigūnai vyrą grūdo į policijos automobilį. Ir jeigu ne įžvalgūs akcijos dalyviai, ožiukas būtų likęs vienas tuštėjančioje aikštėje. Žodžiu, „areštavo“ abu, nors publika ir skandavo: „Ožiukas nekaltas“, „Laisvę ožiukui“... Taigi, kaip buvo nubausta ir už ką kentėjo ši porelė?

O ar pamenate didingą Kovo 11-osios šventimą? Renginio dalyviams visaip trukdė nemokantis švęsti Vilniaus Artūras: visokių baobabų ir kitokių atrakcijų Gedimino prospekte pristatė, vaikų piešinius kaip skalbinius išdžiaustė ir… gatvę užtvėrė. Na, ir kas. Argi galima užtvenkti upės bėgimą? Milžiniškos važiuotos, ratuotos, raitos policijos pajėgos neturėjo ką veikti. Na, saugojo kelis kitaminčius skanduotojus, tačiau į juos niekas nekreipė dėmesio. Kiekvienas turi teisę būti vertas savo saviraiškos. Pareigūnų grobis tądien buvo keli girtuoklėliai, kuriems kiekviena diena balius, jei tik gėralo turi. O išdidi Tauta išdidžiai šventė savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir tam nepajėgė sutrukdyti jokie susirinkimų įstatymai…

Kaune rudenį vykusiame „Kitokios Lietuvos“ mitinge organizatorių apsaugininkai bei policijos pareigūnai užsipuolė ramiai stovintį žmogų, laikantį lyg ir renginio temos neatitinkantį plakatą. Tačiau plakatas neskatino jokios neapykantos, tiesiog atspindėjo jį laikančiojo įsitikinimus bei viešojoje erdvėje sklandančią informaciją. Pareigūnai nuo žmogaus atstojo tik tada, kai pasidomėjau, kokį Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo straipsnį vyras pažeidė, ir kai pagausėjo užpultąjį palaikančiųjų būrelis. Žodžiu, kai atsirado liudininkų.

Mitinge Vienybės aikštėje (2013-09-14, Kaunas). Šarūno Bulotos nuotr.

Paklausę vyro pavardės, pareigūnai bėgo prie automobilyje esančio kompiuterio išsiaiškinti, kas čia toks turi kitokią nuomonę „Kitokios Lietuvos“ mitinge. Išsiaiškinę nurimo ir pareigūnai, ir mitingo apsauginiai. Vėliau nuobodžiaujantiems pareigūnams parodžiau kitą plakatą, mano nuomone, kurstantį religinę nesantaiką, tai man buvo atsakyta: „Tuo plakatu organizatoriai nesiskundė...“

Keistas Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas veikia gana keistai, nes paisoma ne konkrečių jo nuostatų, o to, kuris ko paprašo, nebūtinai žinantis, kad toks įstatymas iš viso yra. Visi susirinkusieji akylai stebimi, mažne skenuojami, akimirksniu nustatoma asmens tapatybė.

Todėl ta pačia proga noriu kreiptis į portalų komentatorius. Jeigu jau masiniuose renginiuose tapatybė nustatoma ČIA ir DABAR, ponai, nebūkite bailiai, nesislapstykite už pseudonimų, nes JŪS ir JŪSŲ kompiuteris ar mobilusis akimirksniu indentifikuojamas. O jei dar komentaro rašymo metu prie kompiuterio laikote pasidėjęs mobilųjį, JŪS jau atpažįstamas vos ne kiekvienam prieinama programa. Juk ne bagažinėje esate ir ne BPT skambinate.

Įrodykime mus, o ne Lietuvos valstybės priešus iš neturėjimo ką veikti sekančius arba dėl nusikalstamo neveiklumo taip „pramogaujančioms“ struktūroms, kad esame ne bailiai. Kiekvienas asmeniškai pradėkime keisti situaciją Lietuvoje nuo savęs. Patys, o ne keiksnodami ir kaltindami kitus. Patikėkite – tai visai nebaisu. Mano lūpomis byloja patirtis, nes komentarus pasirašau savo pavarde. Beje, kai kurios svetainės skelbia kompiuterių IP adresus, kai kurios registruoja komentatorius.

Išdrįskime būti savimi, tuomet mūsų nebegąsdins kiti. „Baimė – tautos nelaimė“ – tokius plakatus laikėme didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose, todėl palinkėkime LAIMĖS vienas kitam ir rašant komentarus, ir savąją nuomonę į viešąsias akcijas atsinešant…

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mikalda       2013-10-21 7:49

Pagarba p. Irenai V.
Utrirúoti [pranc. outrer]- perdėtai sureikšminti, pabrėžti kurią nors vieną reiškinio pusę.
Būtent toks ir yra klausimas “Manote, atvirumas ir nuoširdumas - blogybė?”
Argi realiame gyvenime (virtualiame taip pat) egzistuoja neribotas atvirumas ir nuoširdumas? Ribas deda tam tikros elgesio taisyklės, asmens patirtis ir įpročiai, tarpusavio santykiai ir pan. Ir tai nereiškia, kad žmogus totaliai nenuoširdus. Gal jam būtent tai ir būtent čia, būtent su tuo asmeniu nėra svarbu.  Tai nereiškia, kad nedelsiant reikia tikėtis intrigų, piktavališko slapukavimo ar niekšybių.

Irena Vasinauskaitė       2013-10-19 15:45

Pradėti nuo savęs - tai reiškia nerašyti anoniminių įžeidžių komentarų žmonėms, kuriuos pažįsti,- tačiau komentatoriams nedrąsu pasirodyti “realioje šviesoje”. Pradėti nuo savęs - tai reiškia , nedaryti kitam [kitiems] to, ko pats nenorėtum sulaukti. Ir jei esi savimi, tai esi ir realiame, ir virtualiame gyvenime. Bet yra žmonių, kurie jau nebegali būti savimi jokiame ...šiame ... pasaulyje. Manote, atvirumas ir nuoširdumas - blogybė?

Chm...       2013-10-18 18:39

Sаkyčiau “skystai kontraversiška mintis” - būti savimi viešoje erdvėje, įskaitant ir vietas, kuriose man būti nepatinka, bet kartais pabuvoju. Ir tas tarytum anonimiškumas… kitą kartą tik repliką kokią mesteli, nieko rimto. Savimi būnu realiame gyvenime. O virtuali “realybė” pernelyg pamėkliška ir miglota, man ten nelabai yra kas veikti… Į snukiaknygę ir varu nenuvarytum… Jei būčiau viešas žmogus (kaip p. žurnalistė), tai prisiimčiau atsakomybę už kiekvieną žodį, o dabar tikrai nereikia, nes jokių granite iškalamų tiesų išreikšti ar ką nors mokinti gyventi nebandau…T.y. autorystės man nereikia, o atsakomybė tik prieš savo sąžinę.

Romualdas       2013-10-17 23:00

Teisingą straipsnį parašė gerb. Irena, tik aš niekada nesutinku su tuo savęs niekinimu ir vertimu prisitaikyti “pradėkime nuo savęs”. Kodėl rodyti tokį ilgą kelią į teisingesnę Valstybinę tvarką? Pradėkime nuo mus uzurpavusių galvų, o jau tada aš pažiūrėsiu, gal ką nors ne taip darau, ne taip suprantu, nes gyvenimas teka kaip upė, keičiasi nepaliaujamai. Tai, kas buvo Sąjūdžio laikais, polittechnologų dabar jau padaryta nebeįmanomu. Į žmonių galveles visais kanalais, visais įmanomais būdais kasdien kišamas toks niekalas, kad net jei jiems atneštumei ant padėklo savo degančią širdį, kaip laimės žiburį, būtumei apšaukta tarnaujanti Maskvai, Gazpromui, o pagrindiniai kaltintojai žiūrint pagal jų realius darbus ir yra Maskvos ir Gazpromo tarnai.

antanas       2013-10-17 11:30

Galimai už mitingo trukdymą Artūrui ir jo pagalbininkams buvo atsilyginta algų, priedų sąskaita. Nors dabar Vilniaus savivaldybės skolos siekia per milijardą Lt., bet daugeliui savivaldybės klerkų tūkstančiais didinami atlyginimai iki 12000 Lt. ir daugiau

Nesinori įkyrėti.       2013-10-16 20:49

Antra vertus,svarbiausia mintis?

Anikė       2013-10-16 17:14

Klaipėdoje mums piketuojant 09-17 dėl smurto Garliavoje,prisistatę policininkai
pradėjo klausinėti,ar turime leidimą,kas vadovauja…Tik drąsiai paaiškinus,kad
jokie leidimai nereikalingi,kad patys pažeidžia mūsų teises,jie pakeitė taktiką,jog mus saugo,kad nenukentėtume.Būtinai reikia žinoti savo teises,kad
jokie nežinantys įstatymų pareigūnai negąsdintų.


Rekomenduojame

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.