Istorija

Ne viskas tais laikais buvo blogai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 31 d. 10:24

21     

    

Ne viskas tais laikais buvo blogai

rokiskis.popo.lt

Daugelis tų, kas neatsimena senų laikų, ima pasakoti, kad ne viskas buvo tais laikais blogai. Neretai tą ima pasakoti ir senukai, kurie anais laikais prarado savo gyvenimą. Nes ne viskas gi buvo blogai – žmonės gyveno, turėdavo ir savo džiaugsmų, ir pasiekimų, ir gyveno gi. Išties gyveno. Pasižiūrėkim iš kitos pusės: nacių laikais irgi žmonės gyveno, ir daugelis jų pasakytų, kad gal ir ne viskas buvo blogai. Tokių kalbų irgi kartais galima išgirsti iš visokių veikėjų.


Žinoma, kad žmonės tiesiog gyveno. Režimas buvo, bet niekas gi nematė, kad kažkas blogo vyksta. Žmonės visada norėjo būti laimingi. Ir kaip bebūtų keista, taip ir yra. Iki tol, kol tie žmonės pamatė, ką išties darė nacių režimas, praėjo apie 10 metų. 10 metų ir kraupus karas. Paskui paaiškėjo tiesa.

Išties žmonės gyveno visais laikais. Ir neretai netgi ir nežinodavo, kas vyksta. Naciai niekur neskelbė apie tai, kad žudo milijonus žmonių naikinimo stovyklose. Daugeliui išties atrodė, kad nieko tokio nevyksta, viskas ramu, na, gal kažkur toli karas, bet viskas baigsis ir vėl bus gerai. Gražios vasaros, laiminga vaikystė, meilė, džiaugsmai.

Kartais labai sunku suprasti, kad košmaras vyksta kažkur šalimais. Kartais labai sunku pripažinti, kad pats esi nukentėjęs nuo košmaro. Norisi turėti gerus prisiminimus, o ne tai, kas baisu.


Leni Riefenstahl, vokiečių režisierė – ji čia ruošiasi filmo „Triumph des Willens“ filmavimui. Ši moteris – tai viena iš garsiausių visų laikų propagandisčių.

Mes išties negalime gyventi pasaulyje, kuris mums nepriimtinas. Todėl mes norime tą pasaulį pakeisti. Norime, kad viskas būtų gražiau. Norime neatsiminti to, kas buvo bloga. Nenorime žinoti to, kas buvo baisu. Bet reikia. Reikia tiesiog tam, kad suprastume, kad galėtume taisyti klaidas ir nedaryti jų iš naujo.


Ir tokie mieli kačiukai, ir vaikai. Vaikai juk buvo laimingi. Juk negalima sakyti, kad viskas buvo blogai. Ir kačiukai buvo.

Kažkur niekam nežinant, buvo kankinami ir žudomi žmonės. Tokiais kiekiais, kad iki šiol nesigauna suskaičiuoti. Milijonai nukankintų ir nužudytų. Vaikų, moterų, senelių, vyrų. Išprievartautų moterų ir vaikų. Mirties laikas. Pragaro laikas.


Viskas kaip ir šiais laikais, tik technika senovinė. Norisi linksmintis, norisi leisti laiką taip, kad būtų gera. Nieko baisaus nevyksta. Kad ir kur nors Sudetuose ar šiaip kokiame nors kurorte. Tiesiog norisi jaustis gerai.

Ir kartu kažkur vyksta paralelinis gyvenimas. Atrodo, kad nieko baisaus nėra ir negali būti. Žmonės linksminasi. Kasdienis gyvenimas. Mažos ir didelės šventės. Ir valstybinės, ir asmeninės. Tiesiog gražus gyvenimas.


Kai matome vaikus, apsirengusius kariuomenę primenančiomis uniformomis, dar nekyla klausimas apie tai, kas daroma su vaikais, kurie tokiomis uniformomis neaprengti. Totalitariniuose režimuose viskas vyksta ne šiaip sau. Bet tos uniformos neatrodo siaubą keliančios. Ar ne?

Kad suprastumėte, kad gražūs prisiminimai, gražūs vaizdai ir pasakojimai visai nenusako šalyje buvusios realybės, aš jums čia duodu visokių nuotraukų. Tokių, kurias verta pažiūrėti. Tokių, kokių jūs gal būt niekad nematėte. Tiesiog suvokimui apie tai, kad klaikiausi režimai vaizduoja kitokius, negu yra. Suvokimui, kaip dviveidiškai būna pasakojama realybė.


Vaikystė juk visada laiminga, tiesa? Negalima sakyti, kad viskas buvo blogai. Būdavo vasaros stovyklos vaikams, užsiėmimai, šokiai. Vaikai turėdavo ką veikti.

Propaganda visada stengiasi perrašyti tikrovę. Ir žmonės tam pasiduoda – būtent todėl, kad daugelis baisių dalykų atrodo nepriimtinai baisiai. Nesinori galvoti apie karą, kuris gali kilti. Nesinori galvoti apie žudomus ir kankinamus žmones. Kai propaganda pasiūlo kažką švelnaus ir malonaus, mes tai priimame.


Visiškai paprasti žmonės gyveno nacių Vokietijoje. Tiesiog paprasti, kaip mes. Kažkas vyko šalimais. Nesinorėjo nieko apie tai žinoti.

1945 metais vokiečiai amerikiečių ir britų karinių vadų iniciatyva buvo masiškai varomi į koncentracijos stovyklas – specialiai pasižiūrėti tų lavonų kalnų, kuriuos paliko naciai. Kur neišeidavo, gyventojams priverstine tvarka buvo rodomi filmai apie Holokausto žudynes. Žmonės verkdavo, raudodavo. Paaiškėjo, kad absoliuti dauguma net neįtarė, kokie košmarai dėjosi visiškai čia pat.


Karl Hoecker, Aušvico koncentracijos stovyklos komendanto padėjėjas su SS Helferinnenor narėmis – to paties Aušvico lagerio darbuotojomis. Visi džiaugiasi po darbo dienos. Tą dieną, kai daryta ši nuotrauka, į Aušvicą atvežė 150 žydų. 33 iš jų buvo atrinkti darbams, o likę 117 buvo nužudyti.

Niekas nežinojo, nes žinoti tai buvo neįmanoma – tiesiog per baisu. Dauguma galvojo, kad gyvena tegul ir diktatoriškoje, tačiau visgi žmonių laisves bent kažkiek gerbiančioje šalyje. Dauguma įsivaizdavo, kad viskas tvarkoje. Kai kurie nujautė apie netoliese vykstantį košmarą, bet tiesiog nenorėjo galvoti, nes jiems buvo per daug baisu ir neįtikėtina, kad kažkas tokio gali vykti. Denacifikacija jiems atnešė supratimą apie tai, kas vyko išties.


Vaikystė juk buvo graži, tiesa? Vaikai buvo laimingi, žaisdavo, nebuvo jokių nusikaltimų, valdžia nebuvo bloga, pats Adolfas Hitleris visais rūpindavosi, ne taip kaip dabartiniai politikai?

Išties vyko košmaras. Visiškai šalimais. Visiškai baisus, nesuvokiamas košmaras. Žudynės, o paskui – nužudytųjų kūnų naikinimas. Tam, kad neliktų jokių pėdsakų. Ir propaganda.


Išsyk po karo amerikiečiai varė aplinkinių miestelių gyventojus į koncentracijos stovyklas, kad visi savo akimis pamatytų, kas vyko visiškai šalimais. Tie patys gyventojai turėjo ir laidoti nužudytuosius. Daugelis šitų vaizdų tiesiog neatlaikydavo. Žmonės tiesiog negalėjo patikėti, kad kažkur visiškai šalimais vyko tokie dalykai.

Viena ranka žudydamas žmones, kita ranka nacių režimas kimšo visiems propagandą, priversdamas tikėti, kad viskas gražu. Būtent tokia yra totalitarinių, nusikalstamų, kryptinga propaganda ir visišku melu besiremiančių režimų esmė: žmonės naikinami, o likusiems plaunamos smegenys apie tai, kad nusikaltėliai visiems atnešė laimę.


Vokiečių kariai (belaisviai) žiūri filmą apie nacių nusikaltimus, vykdytus koncentracijos stovyklose. Didelė jų dalis net neįtarė, koks siaubingas yra Hitlerio režimas. Jie žiūrėjo ir verkė, nes suprato, kiek daug buvo melo, nuslėptos tiesos ir nusikaltimų. Jie suprato, kad patys irgi tapo to paties režimo aukomis – išnaudotais ir bejėgiškais, paverstais to paties režimo rėmėjais. Filmus apie nacių nusikaltimus privaloma tvarka turėjo žiūrėti visi JAV okupacinės zonos gyventojai, be išimčių.

Nusikalstami režimai negali būti pateisinami. Anei niekaip. Jokiais vaikystės ar jaunystės prisiminimais, jokiomis fantazijomis, niekuo. Tie pateisinimai kyla iš tų pačių režimų vykdytos nusikalstamos propagandos – nusikaltėliai visada bando išbalinti save. Jei kažkas bando tokius režimus kad ir netiesiogiai teisinti ar ieškoti juose kažko gero – tai tik bando pateisinti nežmoniškus nusikaltimus.


Vaikai juk nieko nežinojo. Ir visgi nebuvo jiems taip blogai. Kažkas jais rūpinosi.

Kažkur vaikai dalyvaudavo nacių renginiuose. Hitlerjugendas ir uniformos. Laiminga nacistinė vaikystė. Partija ir jos pažadai. Šviesus rytojus. Kažkur kitur tuo metu vyko siaubas. Kiti vaikai tuo metu buvo kišami į dujų kameras. Bet apie tai juk niekas nežinojo. Nenorėjo žinoti. Negalėjo žinoti. Pernelyg baisu buvo net pagalvoti apie tai, kad kažkas tokio gali vykti.


Milijonai nužudytų žmonių. Senelių ir vaikų. Vyrų ir moterų. Nukankinti, o paskui nužudyti. Sušaudyti, nunuodyti dujų kamerose. Visa tai vyko tuo metu, kai kiti įsivaizdavo, kad viskas yra gerai. Kartais – visiškai šalimais.

Ne viskas tais laikais buvo blogai. Daug kas buvo tiesiog košmariškai, nesuvokiamai, neįmanomai blogai. Blogiau, negu išvis įmanoma įsivaizduoti. Košmaras ištiko ne tik tuos, kas buvo koncentracijos stovyklose. Košmaras ištiko ir tuos, kas bandė galvoti, kad viskas yra gerai.


Kažkur jau vyksta karas. Bet dar toli – tik 1940 metai. Viskas atrodo ramu. Ir norisi tikėti laiminga ateitim.

Nacių propaganda žudė tų žmonių sąmonę. Žudė beveik negrįžtamai. Tiems žmonėms irgi teko pergyventi košmarą – košmarą apie save. Tą košmarą, kai supranti, kaip baisiai, negailestingai ir kartu efektingai tau praplovė smegenis. Taip baisiai, kad pats to nesupratęs, pats nežinia kaip sutrypęs bet kokį savo žmogiškumą, tapai totalitarinio režimo rėmėju. Net negalvodamas, net neįtardamas, kad tokiu išties tapai. Žudynių rėmėju. Baisiausio nusikalstamo režimo teisintoju ir palaikytoju.


Karas vyksta pilnais tempais, žudynės – irgi. NSDAP organizacijos „Motina ir vaikas“ slaugės sveria kūdikius.

Pripažinti tokį siaubą – labai sunku. Labai sunku atsibusti iš saviapgaulės. Labai sunku išdrįsti pripažinti, jog vienaip ar kitaip susitaikei ar rėmei tą nusikaltėlių režimą. Labai sunku pripažinti, kad tavo protas, jausmai, sąmonė – visas tavo vidinis Aš buvo sumanipuliuotas šlykščiausiais propagandos būdais. Labai sunku pripažinti, kad eilę metų raminai ir apgaudinėjai save, sakydamas kad visos kalbos apie žmonių žudymą negali būti tiesa.


Vaikai visada yra vaikai. Netgi kai šalį valdo nacių režimas. Tiesiog vaikai. Vaikštantys į mokyklas, ieškantys vaikiškų pramogų.

Totalitarinė propaganda daro siaubingus dalykus. Vieni lieka nukankinti ir nužudyti, o kiti – praradę save pačius. Tai labai sunku suprasti. Tiesiog tai pernelyg baisu. Lengviau įsivaizduoti, kad mes tam atsparūs. Kad mūsų tokie dalykai negali paveikti. Kad nieko baisaus nėra. Kad nieko tokio nebuvo. Nebuvo. Buvo tai, kas buvo gražu. Nebuvo taip blogai. Ne viskas buvo blogai. Viskas buvo daug blogiau. Taip, kad sunku tai suvokti ir pripažinti.

rokiskis.popo.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2016-09-9 10:51

Žiū, L. Palmaitis kaip feniksas atgimė Marginalu! Ir vėl tos pačios nesąmonės bei šizofreniška idėjų mišrainė - kad žydai yra Dievo nešėjai (BUVO jais tik keliasdešimt išrinktųjų, - skaitykite Šv. Raštą), vėl suktai peršama sionistinė krikščionybė, vėl tūžmingai keikiama “ruskija” (nors ji šiais laikais turbūt pati geriausia vieta žydams Europoje), orda, isteriški arabiški šūksniai Al Akbar, kas reiškia allahu akbar, o kas jį šiais laikais šūkaloja su peiliais rankose, priminti nereikia. Ir jūs visam tam pritariate? Kaip tuomet galima patikėti, kad jūs skelbiatės Garliavos bylos gynėjais? NESĄMONĖ Kokiame dar Lietuvos tinklapyje šūkalojama AL AKBAR?

Beje, dėl Hitlerio. Tvirtinama, kad jis stengėsi įgyvendinti   neaiškios kilmės - gal čekoslovakų, o gal žydų (bet kad buvo vedęs dvi žydes, tai faktas) tipo, laikomo Europos tėvu, Kudenchove-Kalergi rasistinę teoriją, išdėstytą knygoje “Praktinis idealizmas” (1925 m.). Kam įdomu, tepasižiūri nuorodą apie “kokybės žmones ir Dievo nešėjus” - http://balder.org/judea/Rihard-Nikolaus-Kudenhov-Kalergi-Prakticeskij-Idealizm-Vene-V-1925-Russkij-Perevod.php

Antanas       2016-09-3 13:55

Bet kokioje situacijoje būna “gerų dalykų”. Pvz. ligonis jį aplankiusiems sako, kad man dar pasisekė, man gerai nes aš netekau tik vienos kojos, o va tas neteko abiejų. Lagerio “gyvenimo” gultų problemoje, sakoma, kad va man pasisekė, dabar įsitaisiau gerai ir anas man ant galvos nesišlapins. Na ir vienas garsus arkivyskupas mėgsta pasididžiuoti, kad kai kuriais atvejais jam lageryje buvo gerai? Kariamas ir šuo pripranta. Kai tauta turi susitapatinti, kad būtų su debilais “gerai”- tragedija, jeigu tauta nenori per rinkimus išsivaduoti iš nepilnavertiškumo.

Marginalas Džeikui       2016-09-2 13:48

Buvo kovojanti valstybė, kuri turėjo galimybių taisyti klaidas. Be to, ES yra civilizuotų šalių junginys, ten ruskijos tikrovė neveikia, todėl šiuo atveju buvo galima (ir dabar galima) šį tą laimėti.
Deja, tada tikėjome “laisvuoju pasauliu”, nes ir pats “laisvasis pasaulis” ne iki galo suvokė, kur jau esąs. Po 911 tapo akivaizdu, o mes atsidūrėme durniaus vietoje. Aš kadais irgi buvau karštas įstojimo į ES šalininkas, nors jau tada buvo daug protingesnių žmonių, pvz., Algirdas Endriukaitis (joks ruskijos mylėtojas! pats kalinys), kuris viską puikiai numatė. Jam nereikia nei vienų, nei kitų banditų.
Štai orvelinė esmė:
http://quotes.liberty-tree.ca/quote/david_rockefeller_quote_103d
Asmeniui visų svarbiausia yra LAISVĖ.

lietuviškas piktam       2016-09-1 19:35

Aš ne vatnikas. Antra, net jei ir būčiau, tai būti vatniku nėra nusikaltimas.
Tiesog nekenčiu neišmanėlių ir demagogų. O vat jūs tai tikrai konservatnikas, o konservatnikas = demagogas.

Dzeikas       2016-09-1 18:11

Marginalui: Tas Lietuvos “nerezimas” nemirktelejes akim leido gamyklu direktoriams apriboti zmoniu fizine laisve , kai sie isleido isakyma draudzianti iseiti uz gamyklu teritoriju ribu.To net tarybinis rezimas venge daryti, nepatoginosi pries Vakarus. O “laisvos” Lietuvos -” o kas cia tokio, reikia ir apribojam”. Ir tik isikisus EU tarybai , Lietuva dar nebuvo ES nare, si praktika buvo atsaukta.
Tad nebutu ES, nuo teisines valstybes begiu Lietuva butu nusokusi dar greiciau negu tarpukaryj.

Marginalui       2016-09-1 15:53

>Marginalas     2016-09-1 15:14, tai sukama į feodalizmo laikus kai kiekvienas feodalas turi savo armiją ir nuolat kariaujama, žūsta žmonės dėl feodalų interesų?Pavyzdys Ukrainos Kolomoskis su Kolomaiskio armija?

Marginalas       2016-09-1 15:14

Neilgam buvo Lietuvos valstybė, bet ne “režimas”. Bilderberginėje ES jokių nacionalinių valstybių nenumatoma:
http://quotes.liberty-tree.ca/quote_blog/David.Rockefeller.Quote.103D
Nepamirškime kadais nepalyginti už Lietuvą turtingesnės ir pajėgesnės (bet neištikimos D-vui) Libijos pamokos - ji net nebuvo jokioje ES, bet ją sudorojo, vos tik pabandė užsiminti apie jos auksu dengiamą bendrą Afrikos valiutą.

Dzeikas       2016-09-1 14:46

Marginalui:
Taip tycia iki 2004m “Lietuvos rezimo” nebuvo?

Marginalas: taisymas       2016-09-1 14:14

režimo

Marginalas Džeikui       2016-09-1 14:14

Negali būti jokio “Lietuvos režimio”.
Yra ES režimas, tik buvusieji raudonieji, kurie valdžioje, yra tam režimui reikalingi savo patirtimi maišyti tautas, o todėl tuo ir naudojasi įžūliausiai, šį režimą dar ir suburliokindami pagal malonius prisiminimus ir išlikusias draugystes. Štai visas skirtumas.

Dzeikas       2016-09-1 13:49

Cia autorius papaise mums vieno is totalitarinio rezimu (naciu Vokietijos) gyventoju vidine busena.
Siaip negaliu atsikratyti jausmo,kad sako 2, o 3 mintyj, arba Ezopo kalba rodo i tarybini rezima (bolshevikinio musu karta aciu Dievui nepazino), o daznas musu matuoja si “kostiuma” prie Lietuvos realiju.
Apie Lietuvos realijas kalbet del duomenu stokos nesiryztu, taciau potenciala sukurt toki rezima, - na ne a la III reichas, taciau kaip Haiti su spectarnybomis veikianciomis tonton-makutu stiliuje(internetas visagalis,pasivartykit wiki), - laisvai.
Juk kai policija stabdo KET nepazeidusius automobilius mes toleruojame, o protestuojantys laikomi issisokeliais, ar net piktybiniu pazeideju advokatais.
Tai ir patys valdziai signalizuojame - rominkit mus, mes uz.
Prisisauksime.

Kažin ar Hitleris       2016-09-1 13:10

ėjo į bažnyčią?Šiaip,pas mus despotiškos asmenybės dažnai sėdi pirmuose bažnyčios klauptuose su šventeiviška veido išraiška.“Sakyk,kodėl pasaulis toks klastingas…”-sena giesmė.

Savanaudiškumas       2016-09-1 8:01

turi daug skraisčių.Ypač patogi,kai yra “priešai” aplinkui.Kurie neatjaučia savanaudės “aukos”,kurie nenori būti išnaudojami,kurie nori demokratiškai solidariai tartis.Tie yra priešai.

Ar Lietuva ir kitos       2016-09-1 7:58

postsovietinės šalys neapsirgo materialistiniu nacizmu,kai garbinamas pinigas,konkurencija,lipimas per žmanių likimus ir gyvybes bet kokia kaina?Kai žmonės su skausmais išvejami iš priėmimo skyrių,iš senelių tyčiojamasi,vaikai skursta…kaip primena nacių koncentracijos stovyklų atmosferą.

Marginalas: atsiprašymas       2016-09-1 1:50

Atsiprašau gerb. Daliaus Stančiko: ši publikacija atsidūrė greta jo publikacijos, o aš per skubėjimą vėl viską supainiojau (tiesa, gilumoje įtardamas, kad galbūt ir D. Stančikas ne visada objektyvus). Mea culpa!

Marginalas       2016-09-1 1:45

Galima daug su nusivylimu kalbėti, kad Stančiko pamokymai, švelniai tariant, vienpusiai ir savo ruožtu - propagandiniai (kad “to nepasikartotų”, žmonės turi būti aktyvūs, dalyvauti demokratiniuose rinkimuose ir balsuoti bent už geresnius iš blogųjų!). Šiuo atveju svarbesnis atrodo lietuviškaso komentaras 08-31 21:13 iš putinoidinės teroristinės Ordos. Prisimenu tą jų “destalinizacija”, kai brežnevizmui artėjant jau viskas greit buvo atsukama atgal, melas niekad nesiliovė, o “pravdose” buvo skelbiama, kad tolesnė kritika, kai stalinizmas jau “pasmerktas”, laikytina antitarybine. Pats baigiau universitetą per stebuklą (profesūra užstojo) ir su vilko bilietu, nes 1) draugavau su moksliniku etiopistu Viačeslavu Platonovu, nuteistuoju 7 metams lageriuose (žr. http://vshson.narod.ru/foto.html), 2) paskutiniame kurse “paaiškėjo”, kad ir aš esu tikintis. Dabar svolačius (svolačė) lietuviškasas sako, kad toje “Traybų Sąjungoje galėjai būti saugus nepaisant savo kilmės” - taip, bet ne pažiūrų ar bandymų ieškoti tiesos. Kai nudvėse banditas stalinas, “Traybų Sąjunga” pilnu pajėgumu veikė Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Afganistane, o kas buvo Lietuvoje, vyresnioji karta puikiai prisimena. Apsigynęs 1975 m. kandidatinę Vilniaus un-te, ir po to negavau darbo, turėjau bėgti į “Traybų Gruziją” tikėdamasis bent ten habilituotis. Tikrai apsigyniau vadinamą “daktarinę”, bet Maksva nepripažino. Laimei, jau buvau gavęs darbą (be kontakto su studentais) Vilniaus universitete. Tačiau “draugų” tebeturėjau (ir tebeturiu “laisvajame” VSD) ir po “Traybų Sąjungos” subyrėjimo: rektorius R. Pavilionis išmetė mane vos tik nusikratęs nepageidaujamu Vytautu Mažiuliu (dar klausymas, kaip buvo inscenizuotas Mažiulienės nužudymas iki sąmonės praradimo nugirdžius abudu - tie patys nužudė ir Joną Kazlauską, bet pamiršta, kaip ir Zdebskio nužudymas). Nuo to laiko esu anapus oficialaus mokslo ir tik džiaugiuosi nepatekęs į nuasmeninančio komercizuoto švietimo sistemą: pasikeitė tik priespaudos ir represijų formos nuo mongoloidinių laukinių iki civilizuotų globalistinių orvelinių elektroninių bankinių. Buvau priešas ir liksiu.
O lietuviškaso komentaras atskleidžia giluminę tiesą “Rokiškio Rabinovičiumi”: štai kas dėl visko kaltas!
Tikrai Leni Riefenstahl (sk. apie ją Viki) buvo sąžininga pagoniška specialistė ir padarė liuks filmą apie tai, kuo TIKĖJO. Jokių žudynių tada dar nevyko, o “Mein Kampf’o” potekstės niekas netyrinėjo, juoba kad skirtingai nuo raudonųjų fašistų, rudieji savo tautos nenaikino (sk. T. Snyder “Kruvinos žemės”). Anuomet NS buvo populiarus visur: ir Baltijoje (Latvijoje svastika išpopuliarėjo dar iki vokiečių nacizmo), ir Italijoje (pats Gandis žavėjosi Musoliniu ir jo rūpinimusi savo tauta). Bet tautai sutelkti Hitleris sakė, kad jei nebūtų žydų, juos būtų reikėję sugalvoti. Bet kokia santvarka, jei remiasi D-vu, Kurio nešėjais pasaulyje Jo ir išrinkti žydai, gali būti gera, bet, kaip ir naciai su bolševikais, bus pasmerkta einant prieš D-vą ir/ar užsitraukiant prakeikimą už “kažkokių rabinovičių” keiksnojimą pagal Pr 12:3. Tas pats laukia lietuviškaso bei visos orvelinės sodomodemokratinės diktatūros drauge ir su kremliniais patriotais. D-vas aukščiau visko: AL AKBAR! Maranata!
https://sites.google.com/site/theholocaustrevised/lithuanian

Pikc       2016-08-31 22:26

Dėl vieno punkto vatnikui, pasivadinusiam “lietuviškas”, pritariu: nederėtų lyginti bolševizmo su nacizmu - palyginus su bolševikais ir jų žmogžudysčių mastais, Adoliui su savo chebra (kurie, beje, iš tų pačių bolševikų ir mokėsi) tektų kukliai nuraudus slėptis kur nors kampe. smile

lietuviškas       2016-08-31 21:13

Demagogija. “Rokiškis Rabinovičius” yra eilinis grafomanas ir neišmanėlis. Jis lygina tai kas nesulyginama. Labai trumpai: nacistinė Vokietija į galą išvis siautėjo be atodaros, ji numatė rojų žemėje tik išskirtinai vokiečiams ir arijams, vis kiti - untermenšai, gi Tarybų Sąjunga evoliucionavo, stalinizmo epochos nusikaltimai buvo pasmerkti pačios Tarybų Sąjungos, nuo 1953 metų Traybų Sąjungoje galėjai būti saugus nepaisiant savo kilmės.

hitleriai Lietuvoje vaikai su mokytojais       2016-08-31 17:24

rengiantys susidorojimus ir kaltinimus žudymais su primokintais mokyklos vaikais. Kas užaugs iš vaikų kuriuos mokytojai primokė meluoti buvus žudymo vietoje ir mačiusius žudymą, kurio nebuvo?

Tai vyksta ir dabar Lietuvos       2016-08-31 11:55

šeimose.kolektyvuose…Atsiranda tokių šeimos narių,kurie trumpam tiesiog užkeri kitus gimines,kaimynus,bendradarbius.Kol tie perpranta tuos plėšrūnus avinėlio aukos kailyje,būna melo ,šmeižto pagalbos būdu padaroma daug nusikaltimų,kurie lemia net infarktus.Ir visi nenori kištis,juk taip smagu išgerti kavutės,apkalbėti,pažeminti.O juk kažkur kaupiasi blogio sąlyginis kiekis,kuris smogia netikėtai ir staiga ,ir žiauriai.Kaip reikia save kontroliuoti ir nebendradarbiauti su egoistai.Kurie lepinančių mamyčių dėka virsta monstrais psichopatais užaugę su neįtikėtinai patrauklia retorika.Kaip atpažinti eilinius hitlerius?

tas pats ir pas mus       2016-08-31 10:48

kažkas siaubingai vagia (ne iš valstybės - iš mūsų)
kažkas siaubingai vaikus prievartauja
kažkas persekioja nekaltus
kažkas neleidžia gyventi Lietuvoje - priverčia emigruoti.
———
kiti labai laimingai gyvena….

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.