Aplinkosaugos politika

Nauji vėjai klimato politikoje: Naftos gigantų bėdos ir saulės energetikos spurtas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 4 d. 9:42

2     

    

Nauji vėjai klimato politikoje: Naftos gigantų bėdos ir saulės energetikos spurtas

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai nuo gruodžio 12 dienos, kai Jungtinės Tautos Paryžiuje priėmė Klimato kaitos susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti, kad vidutinės pasaulinės temperatūros pakilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5°C nuo pramoninės revoliucijos pradžios lygio.

Susitarime taip pat numatyta iki šio amžiaus vidurio pasiekti, kad dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) būtų išmetama ne daugiau nei planeta gali jų sugerti, t. y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio. Tiesa, kad šis susitarimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti bent 55 šalys, kurių bendri ŠESD išmetimai sudaro bent 55% visų pasaulinių išmetimų.

Nors kol kas susitarimą ratifikavo vienintelis Fidžis, galima pastebėti pamažu kintančią valstybių energetikos politiką ir žingsnius švaresnės energetikos link. Taip pat matyti, jog naftos gavyba savo ekonomikas rėmusios valstybės turi rimtų problemų ir galvoja, kaip išsiropšti iš krizės.

Plaukiojančios saulės jėgainės Jungtinėje Karalystėje

Viena iš matomų tendencijų – didėjančios investicijos į saulės energetikos projektus. Štai Jungtinė Karalystė kovo pradžioje užbaigs šiuo metu didžiausią pasaulyje plaukiojančią saulės elektrinę šalia Londono esančiame tvenkinyje.

Ši iš 23 000 saulės plokščių sudaryta elektrinė Temzės tvenkinyje bus matoma Hitrou oro uosto keleiviams ir keletui aplinkinių gyventojų. Tiesa, tai ilgalaikis projektas, kurio įrengimas užtruko penkerius metus, o vertė siekia 6 mln. svarų sterlingų. Elektrinėje pagamintos elektros dešimtmečius pakaks vietiniams vandens valymo įrenginiams varyti, kuriais švarų geriamąjį vandenį gauna beveik 10 mln. Londono ir pietryčių Anglijos gyventojų. Pasak konstruktorių, saulės plokštės užims 6 proc. vandens telkinio ploto ir neturės poveikio vietinei ekosistemai.

Panaši plaukiojanti, tik perpus mažesnė saulės elektrinė vandens įrenginiams aptarnauti konstruojama prie Mančesterio esančiame tvenkinyje. Tuo tarpu Japonijoje statoma daugiau nei dvigubai galingesnė, net 13,7 MW galingumo plaukiojanti jėgainė, kuri turėtų būti užbaigta iki 2018 m.

Prancūzija padengs 1000 km kelių saulės elementais

Prancūzijos Ekologijos darnaus vystymosi ir energetikos ministras neseniai pranešė, jog šalis planuoja padengti 1000 km savo kelių saulės elementais, kas padės pasiekti nacionalinius atsinaujinančios energetikos tikslus. Šis projektas yra Prancūzijos kelių tiesėjo „Colas“ ir Nacionalinio Saulės energetikos instituto bendras projektas. Pasak „Colas“, vienas kilometras kelio, kurio paviršius padengtas saulės elementų plokštėmis, gali pagaminti pakankamai energijos 5000 gyventojų turinčio miestelio poreikiams padengti.


Kelias su integruotais saulės elementais

Padengti saulės plokštėmis 1000 km kelio paviršaus užtruks apie penkerius metus, tačiau šis plotas turėtų užtikrinti elektros energiją net 8 procentams Prancūzijos populiacijos, apytikriai 5 milijonams žmonių. Paviršius būtų 7 mm storio ir turėtų fotovoltines celes polikristaliniame silicio sluoksnyje, integruotame tiesiai į kelią. Plokštės suprojektuotos taip, kad atlaikytų pilnai pakrautus vilkikus ir turėtų tokią pačią sukibimo jėgą kaip ir įprastiniai asfalto keliai.

Indijos žingsniai švarios energetikos link

Panašu, jog ir viena iš didžiausių atmosferos teršėjų pasaulyje Indijoje, teberemianti savo ekonomiką akmens anglimi, suprato pragaištingą oro taršos poveikį populiacijai ir ūkiui bei ėmėsi plėtoti atsinaujinančią energetiką.

Sausio pradžioje Utar Pradešo valstija šiaurės Indijoje pasirašė plataus masto 6 mlrd. dolerių vertės atsinaujinančios energetikos projektų susitarimus. Jais planuojama iki 2022 m. įdiegti 10,6 GW suminio galingumo saulės jėgainių, 3,5 GW padidinti suminę biokuro jėgainių galią ir 25 MW – hidroenergetikos pajėgumus.

Marokas paleido didžiulę saulės jėgainę

Vasario pradžioje Marokas paleido pirmąjį milžiniškos saulės jėgainės bloką Sacharos dykumoje, taip įgyvendindamas pirmąjį projekto etapą, kurio galutinis tikslas – užtikrinti švarią energiją daugiau nei milijonui marokiečių. Užbaigus antrąją ir trečiąją statybų fazes, jėgainė taps pačia didžiausia pasaulyje.

Ši elektrinė – tai dalis Maroko plano, kuriuo valstybė iki 2020 m. žada 42 proc. jai reikalingos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Jungtinės Tautos liaupsino Maroką dėl tokių ambicingų tikslų.

Elektros jėgainės specialūs veidrodžiai užims šalies sostinės Rabato dydžio plotą. Projekto vadovas Paddy Padmanathanas sakė: „Ar tai būtų inžinierius, ar eilinis žmogus, kiekvienas pamatęs jėgainę lieka apstulbęs. Parabolės forma sustatyti veidrodžiai užima 35 futbolo aikščių plotą ir sukasi paskui saulės trajektoriją.“

Anksčiau Marokas buvo 97 proc. priklausomas nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau karalius buvo įtikintas išnaudoti Atlanto vėjo, kalnų hidroenergetikos ir Sacharos saulės galimybes.

Neatsilieka ir vėjo energetika

2015-ieji metai buvo labai sėkmingi ir vėjo energetikai. Europos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, į ją vien per pastaruosius metus ES investuota 26,4 mlrd. eurų, arba 40 proc. daugiau nei 2014 m. Be to, iš visų naujų Sąjungoje įrengtų jėgainių net 77 proc. sudarė naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių instaliuota galia.

Skaičiuojama, kad šiuo metu visos ES prie elektros tinklų prijungtos vėjo jėgainės, esant vidutinio stiprumo vėjui, per metus sugeneruoja apie dešimtadalį (11,4 proc.) viso ES elektros energijos poreikio.

Saudo Arabija ir Norvegija veržiasi diržus

Tuo tarpu Saudo Arabija patiria neregėtą biudžeto deficitą. Stipriai nukritus naftos kainai, šalis gavo mažiausiai pelno per pastaruosius dešimtmečius, todėl biudžete atsirado 98 mlrd. dolerių deficitas, sudarantis net 15 proc. šalies BVP. Vyriausybė buvo priversta apkarpyti subsidijas kurui, o degalai pabrango 60 proc., nors tebėra nepadoriai pigūs.

Skaičiuojama, kad karalystės energijos poreikis iki 2040 m. tikėtinai išaugs 45 procentais, todėl norėdama patenkinti šį poreikį valstybė yra priversta diversifikuoti savo energetikos sektorių. Tam bus skirti 109 mlrd. dolerių atsinaujinančiai energetikai vystyti. Saudo Arabija sieks iki 2040 m. įdiegti 54 GW suminio galingumo atsinaujinančios energetikos jėgainių.

Žemiau 30 dolerių už barelį nukritusi naftos kaina palietė ir daugiausiai žaliavinės naftos vakarų Europoje eksportuojančią Norvegiją, išgyvenančią kur kas niūresnes dienas negu kriziniu laikotarpiu 2008-aisiais. „Norvegijos naftos pramonė patiria krizę, negalime to neigti“, – Bloomberg teigė Bente’as Nylandas, Norvegijos naftos direktorato generalinis direktorius.

Norvegija priklauso nuo naftos bei dujų, sudarančių penktadalį jos eksportuojamos produkcijos. Besitęsiant krizei, degalų pramonė atleido jau 30 000 darbuotojų, o nuo 2014 m. birželio Norvegijos kronos kursas dolerio atžvilgiu smuko net 30 proc.

Pagal užsienio šaltinius parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis: karas, Baltija, nafta       2016-03-4 14:20
nesvieciama tauta       2016-03-4 12:08

Kad ir turtingiausi , kaip matome per tv , pasistato rumus, bet saules bateriju uzsideti ant stogo proteliai netraukia, ka jau bekalbeti apie fotovoltaikus. Saules baterijos skalbia ,plauna indus , maudo ir laisto su siltu vandeniu nuo kovo iki spalio , lietuviai netraukia to tai matosi ir is to , kad niekas nekomentuoja.


Rekomenduojame

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia

Liudvikas Jakimavičius. Galimi paaiškinimai

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.