Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Europa

Naglis Kardelis: „Europos idėja galėtų būti atgaivinta remiantis krikščioniškomis ir antikinėmis vertybėmis“

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 14 d. 11:20

34     

    

Naglis Kardelis: „Europos idėja galėtų būti atgaivinta remiantis krikščioniškomis ir antikinėmis vertybėmis“

Elvyra Mickevič, Lukas Kisielius | Bernardinai.lt

Pastaruoju metu pasaulyje vyksta daug dalykų, kurie atrodo netikėti ir gluminantys, pavyzdžiui, „Brexit“ ar Donaldo Trumpo pergalė. Visi šitie įvykiai parodo, kad pasaulyje vyksta permainos, kurios nežinia kur nuves. Apie pokyčius, vykstančius šiandieniame pasaulyje, kalbėjomės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, docentu Nagliu Kardeliu.

Kaip jūs manote, šiandieniai įvykiai tokie kaip „Brexit“ ar D. Trumpo pergalė yra politinės radikalizacijos požymiai?

Taip, be jokios abejonės. Radikalizacija vyksta ypač Rytų Europoje, Centrinėje Europoje, Višegrado šalyse bei kitur pasaulyje. Vidurio Rytuose irgi pastebima radikalizacija. Tas procesas ten prasidėjo dar ankščiau negu pas mus, Vakaruose. Artėjančių rinkimų rezultatai Vokietijoje ir Prancūzijoje gali irgi būti radikalūs. Tai galima prognozuoti.

Kaip žinome, D. Trumpas deklaruoja daug kontroversiškų idėjų, pavyzdžiui, sienos pastatymas su Meksika, mažiau finansuos NATO. Kaip jus vertinate Trumpo pergalę? Kokią tai turės įtaką pasauliui?

Visų pirma dar kyla problemų dėl paties išrinkimo teisėtumo. Žiniasklaidoje yra tokių užuominų, kad galbūt tas procesas nebuvo visiškai skaidrus. Bet aš neturiu kompetencijos to komentuoti ir vertinti. Bet rinkimai rodo esminius pokyčius amerikiečių sąmonėje, kurie įvyko per Baracko Obamos valdymo kadenciją.

Norima kitokio lyderio?

Galbūt tai yra nusivylimas liberalia demokratija apskritai. Tai ir reakcija į vieningos prekybos sistemos sukūrimą. Ji dar nėra sukurta, bet bandoma tą padaryti. Ir būtent D. Trumpas atėjo į valdžią kritikuodamas NAFTA prekybinę sutartį, kuri buvo pasirašyta Billo Clintono valdymo metu. Taip išėjo, kad kritika nukreipta į Hillary Clinton buvo sinergiškai pastiprinta ta kritika, kuri buvo adresuojama jos vyrui B. Clintonui. Tai buvo sisteminė, labai gerai paruošta kritika.

Kalbant apie Europą, vienas iš ES tikslų yra sukurti bendrą europietišką identitetą. Ar galima teigti, kad ypač po „Brexit“ Europa susiduria su identiteto krize?

Didžioji Britanija kartais savęs net ir neidentifikuoja kaip kontinentinės Europos. Jie save suvokia kaip unikalią civilizaciją ir kontinentą. Tarp britų ir vokiečių tvyro įtampa, ir ji lėmė tai, kad dabartinėje Europoje būtent vokiečiai ir prancūzai formuoja tą branduolį, kuris viską sprendžia, būtent nuo vokiečių ir prancūzų susitarimo priklauso politinė valia, kuri po to projektuojama visai Europai, ir, aišku, britams tai dažniausiai nepatinka. Britai norėtų Europą matyti liberalesnę tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Visas anglosaksų pasaulis labiau pritaria laisvosios rinkos idėjoms, o ne politikai, kuri būtų tokioje tarpinėje pozicijoje tarp libertarinio kapitalizmo, neoliberalizmo ar socializmo. Europa bando balansuoti tarp tų modelių. Ir kontinentinė Europa visada yra politiškai kairesnė. Nors jei dabar žiūrėtume į tas radikalizacijos tendencijas Europoje, tai tas kairumas yra ekonominis, o politiškai jie atspindi reakcingąją dešinę. Fašistinės nuotaikos būdingos Vakarų Europai. Galima sakyti, kad Rytų Europai – taip pat.

Ironiškas dalykas, kad D. Britanija daugelį metų nesėkmingai siekė įstoti į ES, bet dabar išstojo. Kokios gali būti to priežastys?

Visų pirma gal jiems dar nepavyks iki galo išstoti. Jei jie vis dėlto išstotų, tai yra stiprus signalas visai Vakarų politinei sistemai, kad reikia iš naujo apmąstyti visą Europos esmę. Kad ES nebūtų tik tai ekonominis projektas, bet kad būtų politinis stuburas, kurį formuotų tam tikra Europos vizija.

Britai visada buvo didesni idealistai negu europiečiai. Britams visada buvo svarbios idėjos, ir jie pradėjo matyti, kad biurokratinė mašina ES pradeda imti viršų, kad Europa suvienyta negatyviu pagrindu kaip bendra ekonominė erdvė. Europai visada stigo idėjos, bet ypač pradėjo stigti pradedant Apšvietos laikais.

Tais laikais žmogaus, tautos samprata buvo gerokai nuskurdinta, ir dar prisidėjo radikali sekuliarizacija, kuri tapo dominuojančiu veiksniu pradedant nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos laikų. Ji iš dalies pakenkė organiškai Europos raidai. Apšvietos idėja su radikalia sekuliarizacijos doktrina pradėjo dominuoti XIX a. su mokslo pažanga, ir galų gale Europa susiformavo kaip vienmatis, sekuliarus žemynas, kuriame individai atomizuoti, kuriame svarbesni ekonominiai dalykai. Ir marksizmas yra tokia doktrina, kuri remiasi ekonominio aspekto dominavimu. Galima pastebėti, kad radikalus liberalizmas, kuris remiasi fundamentalistine rinkos samprata, ir marksizmas turi vieną bendrą bruožą – perdėm sureikšmina ekonominius dalykus ir nureikšmina dvasinių dalykų svarbą. Tai yra esminė priežastis, kuri nulėmė Europos problemas XX a. Atrodytų, kad Europai niekas neatėmė klasikinės kultūros, pati Europa jos atsisakė, ir antikinė kultūra, krikščioniškoji tradicija liko klestėti tik universitetuose ir bažnyčiose. Krikščioniškų ir antikinių idėjų išstūmimas iš viešosios erdvės, parodymas jų kaip pasenusių, kaip neaktualių iš dalies ir nulėmė tas problemas. Europiečiai mato Europos kaip dvasinio kontinento problemas, ir jie norėtų grįžti prie klasikinių vertybių. Ta Europos idėja tikrai galėtų būti atgaivinta, remiantis krikščioniškomis ir antikinėmis vertybėmis. Bet europiečiai, matydami Europos problemas, reaguoja dažnai neadekvačiai, per daug radikaliai. Mums kaip tik reikėtų tą problemą spręsti judėjimu iš abiejų pusių, tiesiog maldyti ir raminti europiečius, kad jie nesiradikalizuotų. Kita vertus, Europos politinei sistemai reikėtų esmingai transformuotis, ji turėtų labiau suvokti atsakomybę ir labiau remtis dvasinėmis, krikščioniškomis vertybėmis.

Ekonomika taip pat labai svarbi, bet ji neturi būti priekyje, nes žmogaus gyvenime iš pradžių atsiranda prielaidos dvasiniams dalykams, po to atsiranda dvasiniai dalykai ir būtent jie yra bazė, o ne antstatas. Marksizme sakoma, kad ekonomika ir tie materialūs dalykai yra bazė, o dvasiniai dalykai yra mažiau reikšmingi, tiesiog yra antstatas, iš tiesų – priešingai. Čia Platonas yra pasakęs, apie Atlantidos žūtį, kad kol Atlantidos gyventojai rūpinosi dorybe, tai jie buvo sėkmingi ir kitose gyvenimo srityse, jiems sekėsi kaupti turtą, bet kai jie pamiršo dorybes, tai kartu su prarastomis dorybėmis jie prarado ir turtą. Ir čia jis pasakė tiesą, jei nori būti turtingas, būk dorybingas. Bet pas mus dažnai manoma, kad šie dalykai ne tik kad nesusiję, bet jie dažnai prieštarauja vienas kitam, jei nori būti turtingas, turi lipti kitam per galvą, o jei būsi doras, tai niekada nebūsi sėkmingas. Šis supratimas labai žalingas. Kai mes manome, kad visas problemas išspręs ekonomika, technologijos, nesuvokiame esmės, mes pastatome vežimą prieš arklį. Ir iš esmės tas arklys yra tikrosios vertybės, kurios ateina iš krikščionybės, iš antikos, būtent jos ir lemtų ekonominę sėkmę Europoje. Europiečiai šitą yra pamiršę, ir tai yra visų jų problemų šerdis. Eiliniai Europos gyventojai, būdami konservatyvūs iš prigimties (nes žmogus yra konservatyvi būtybė iš prigimties), jaučia, kad kažkas yra ne taip, aišku, ateina populistų, pasiūlo savo darbotvarkę ir tada tą visiškai teisėtą žmonių nepasitenkinimą nukreipia netinkama vaga. Visas Europos raidos procesas, užuot išgijęs, gali tapti dar problemiškesnis. Užuot gydę Europos problemas dar radikalesniais populistiniais metodais, tiesiog turėtume grįžti į tą būklę, buvusią dar iki Apšvietos, ir čia esminį vaidmenį turėtų imti krikščionybė ir antikinės vertybės. Dabar mes iš esmės esame visa tai praradę.

Po savaitės kviečiame skaityti antrąją interviu dalį, kurioje su doc. Nagliu Kardeliu kalbėjomės apie religijos vaidmenį šių laikų visuomenėje.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2016-12-17 11:47

Letui,
būk dėmesingesnis.
2016-12-16 8:54 komentare nurodžiau, kad cituosiu Urantijos Knygą. Be to, naujų skaitytojų čia iš tiesų mažai, o senesnius straipsnius pasiskaito tik tie, kurie kažką juose pakomentuoja, tad jie jau žino, ką aš cituoju. Jei cituoju kitą šaltinį ne iš Urantijos Knygos, jį visada nurodau, O, iš kitos pusės, niekada šaltinis nėra reikšmingesnis už tiesą, glūdinčią jame.
Kažkiek prajuokinai su savo teiginiu, kad pirminių krikščionių atgimimas Izraelyje yra aiškiai apokaliptinis reiškinys. Didesnės diskusijos vertas toks keistas argumentas. Nusigręžti nuo tų gerųjų krikščioniškų vertybių ir grįžti prie ST vertybių tam, kad neva būtų įvykdytas žmonių sukurtas Įstatymas iš tiesų yra “apokaliptinis” proto pasimaišymas.
Bet yra ir gerų neapokaliptinių naujienų Izraelyje:
“Что мне понравилось больше всего, так это наша команда. Еще раз я был свидетелем духовного водительства и увидел, как выглядят плоды долгосрочного воздействия. Приятно было чувствовать любовь всех членов команды. Как будто мы пережили предтечу эпохи света и жизни. Я чувствовал присутствие Учителя и помнил, что “там, где двое или трое верующих собираются вместе, там вместе с ними нахожусь и я”. (1762.5) 159:1.3” ...
“У нас было много времени, чтобы пообщаться, в основном сами с собой. У нас было много разговоров, некоторые глубокие, некоторые смешные, но все проникнутые любовью. Для меня главным впечатлением от посещения ярмарки и работы на стенде стало тесное знакомство с новыми братьями и сестрами, возможность любить и служить им, быть любимым и работать с ними.

Мы, несомненно, помогли посеять семена Книги Урантии в Израиле. И годы спустя, я думаю, что кто-нибудь вспомнит, что видел Книгу Урантии в первый раз на Международной книжной ярмарке в 2015 году в Иерусалиме.”
Габриэль Римберг, Назарет, Израиль; Международная книжная ярмарка в Иерусалиме 2015 года

Marginalas NorKūnei       2016-12-16 13:31

nėra

Marginalas NorKūnei       2016-12-16 13:31

Jei “ėra atsitiktinumas”, tai šios į protingumą pretenduojančios miglotos užuominos nežinia į ką nieko nepasako. Antika pati iš savęs nėra joks baubas, baubas yra jos iškreipta krikščionybė.
Šitaip NIEKAD nesu kalbėjęs iki dabartiniam Romos vyskupui pasirodant. Tai, kad pirmieji kankiniai eidami į cirkus mirti, darė kažkokius “poelgius”, kuriems neverta pritarti, ir kad krikščionių vadovas neprivalo išdėstyti (ne savo, bet) Bažnyčios požiūrio į sodomiją, bet sako “Kas aš toks!”, ir tai, kad dabar visos religijos yra geros, o matyt demokratija - juo labiau, rodo liepto galą ir laiką perkratyti viską nuo pat pradžių. Ne geresnė situacija ir kitoje konstantininkų atšakoje, kuri nesugebėjo net susitarti dėl dešimtmečiais rengto Visuotinio Susirinkimo ir kurios tariamai vieningoje bažnyčioje viena patriarchija neturi eucharistinio bendravimo su kita dėl teritorinių ginčų. Apie minėtus charizmatikus, šliaužiojančius po kėdėmis ir kvatojančius, bei apie evangelikų “bažnyčių” atomizavimą iki pavienių asmenų nėra ko ir kalbėti. Tad gal Pijaus X Brolija išves? Kur? per tiek dešimtmečių vienoje vietoje, o dauguma ir pripažįsta Romos vyskupą popiežiumi, ir smerkia, o tai nelenda į galvą, tai savanaudiška išsisukinėjimo politika (nuosekliausi yra konklavistai, bet jie aiškiai neturi šansų laimėti, tik todėl dauguma neina jų keliu).
Tai (atsižvelgiant ir į Jono Pauliaus II jau pripažintas klaidas ir atsiprašinėjimus) rodo, kad Brolija pati ir atstovauja tam konstantininiam keliui, kuris galų gale ir atvedė į šią situaciją (plg. “ex cathedra” neklystamumo koncepciją ir teisę skelbti dogmatus be Susirinkimo).
Kita vertus, niekas nenori nei girdėti, nei pastebėti šv. Jokūbo pirminių krikščionių atgimimo Izraelyje, nors tai aiškiai apokaliptinis reiškinys.
Taigi visi mano rašiniai yra toks pat teisėtas būdas ieškoti išeities, kaip ir bet kokie kiti.
Ginčas dėl antikos nėra mano sugalvotas ir yra jau seniausias. Jei ką nors sakau sutampančio su charizmatikais, tai nereiškia, jog netiesa. Tarp įvairių pažiūrų visada turi būti teisingų minčių, kitaip tos pažiūros iš viso neišsilaikytų. Todėl kartoti man iškaltus teiginius beprasmiška, kiekvienas teiginys turi būti iš naujo persvarstytas.

Marginalas Vaidui       2016-12-16 13:09

Gal pastebėjai, kad ką nors teigdamas, stengiuosi nurodyti šaltinį. Taigi ir Pts, būk geras, po kiekvienos citatos parašyk jos šaltinį, gerai?

VaidasVDS       2016-12-16 8:57

Jėzaus pasisakymas apie Raštus 1 dalis
—-
Natanielius nusivedė Jėzų atokiau nuo kitų ir paklausė: “Mokytojau, ar tu galėtum man patikėti tiesą apie šiuos Raštus? Aš matau, jog mus mokydamas tu pateiki tiktai dalį šitų šventųjų raštų – kaip man atrodo tai, kas yra geriausia – ir aš manau, jog tu atmeti rabinų mokymus ta prasme, kad įstatymo žodžiai yra patys tie Dievo žodžiai, kurie buvo su Dievu danguje ir net anksčiau už Abraomo ir Mozės laikus. Kokia yra tiesa apie Raštus?” Kada Jėzus išgirdo savo suglumusio apaštalo klausimą, tada jis atsakė:   
    “Natanieli, tu teisingai nusprendei; aš nelaikau Raštų tuo, kuo juos laiko rabinai. Aš tikrai pasikalbėsiu su tavimi apie šituos dalykus, su sąlyga, kad tu apie tai nieko nepasakosi savo sielos broliams, kurie nevisi yra pasirengę tam, jog priimtų šitą mokymą. Mozės įstatymo žodžių ir Raštų mokymų iki Abraomo nebuvo. Tiktai pastaraisiais laikais Raštai iš tiesų buvo surinkti draugėn, kokius juos turime dabar. Nors juose yra tai, kas yra geriausia iš žydų tautos aukščiausių minčių ir troškimų, bet juose taip pat yra ir didelė dalis to, kas visiškai neišreiškia Tėvo danguje charakterio ir mokymų; dėl to iš tų geresniųjų mokymų aš turiu pasirinkti tas tiesas, kurios turi būti surinktos karalystės evangelijai.
    “Šiuos raštus sukūrė žmonės, kai kurie iš jų buvo šventi žmonės, kiti gi nebuvo tokie šventi. Šitų knygų mokymai išreiškia tų laikų, kada jie atsirado, pažiūrį ir apsišvietimo laipsnį. Kaip tiesos atskleidimas, pastarieji yra patikimesni už ankstesniuosius. Raštai yra klaidingi ir juos visus sukūrė žmonės, bet nepadaryk klaidos, jie iš tiesų sudaro religinės išminties ir dvasinės tiesos geriausią rinkinį, kokį tik būtų galima šiuo metu surasti visame pasaulyje.
    “Didelė dalis tų knygų nebuvo parašytos tų žmonių, kurių vardus jos turi, bet tai jokiu būdu nesumenkina jose išreikštų tiesų vertės. Jeigu Jonos istorija nebūtų faktas, net jeigu Jona niekada ir nebūtų gyvenęs, vis tiek šito pasakojimo gilumė tiesa, Dievo meilė Nainvehui ir vadinamiesiems stabmeldžiams, būtų nemažiau brangi visiems tiems, kurie myli savo bičiulius žmones. Raštai yra šventi, nes jie pateikia žmonių, kurie ieškojo Dievo, mintis ir veiksmus, ir kurie šituose raštuose paliko užrašytas savo aukščiausias sampratas apie teisumą, tiesą, ir šventumą. Raštuose yra daug to, kas yra tiesa, labai daug, bet savo dabartinio mokymo šviesoje, tu žinai, jog raštuose taip pat yra ir daug to, kas suteikia neteisingą sampratą apie Tėvą danguje, tą mylintį Dievą, kurį aš atėjau atskleisti visiems pasauliams.     
    “Natanieli, niekada neleisk sau patikėti nė vieną akimirką tokiais Raštų įrašais, kurie sako, jog meilės Dievas tavo protėviams liepė eiti į mūšį, kad išžudytų visus savo priešus – vyrus, moteris, ir vaikus. Tokie įrašai yra žmonių, nelabai šventų žmonių, žodžiai, ir jie nėra Dievo žodis. Raštai visada atspindėjo, ir visada atspindės, intelektualų, moralinį, ir dvasinį statusą tų, kurie juos sukuria. Argi tu nepastebėjai, kad sampratos apie Jahvę auga savo grožiu ir šlove, kada jas savo įrašuose pateikia vis nauji pranašai, pradedant Samueliu ir baigiant Isaju? Ir tu turėtum prisiminti, jog Raštai yra skirti religiniam mokymui ir dvasiniam vadovavimui. Jie nėra nei istorikų, nei filosofų darbai.”

VaidasVDS       2016-12-16 8:55

Jėzaus pasisakymas apie Raštus 2 dalis
—-
“Labiausiai apgailėtinas dalykas yra tiesiog ne šitoji klaidinga mintis apie Raštų absoliutų tobulumą ir jų mokymų neklystamumą, bet greičiau šitų šventųjų raštų supainiojantis klaidingas aiškinimas, kokį pateikia tradicijų vergovėje esantys raštininkai ir fariziejai Jeruzalėje. Ir dabar jie tikrai panaudos tiek mokymą apie Raštų įkvėpimą, tiek savo klaidingus jų aiškinimus atkakliai stengdamiesi pasipriešinti šitiems naujesniems karalystės evangelijos mokymams. Natanieli, niekada nepamiršk, tiesos atskleidimo Tėvas neapriboja kokios nors vienos kartos arba kokios nors vienos tautos ribomis. Daug nuoširdžių tiesos ieškotojų buvo, ir toliau bus, supainioti ir nuliūdinti šitų doktrinų apie Raštų tobulumą.
    “Tiesos autoritetas yra pati ta dvasia, kuri gyvena savo gyvųjų pasireiškimų viduje, o ne kitos kartos mažiau apšviestų ir tariamai įkvėptų žmonių negyvi žodžiai. Ir net jeigu šitie senovės šventi žmonės ir gyveno įkvėptą ir kupiną dvasios gyvenimą, bet tai nereiškia, kad panašiai dvasiškai buvo įkvėpti ir jų žodžiai. Šiandien šitos karalystės evangelijos mokymų mes neužrašinėjame, kad, man išėjus, jūs greitai nesusiskaldytumėte į atskiras dėl tiesos besivaržančiųjų grupes todėl, kad mano mokymus jūs aiškintumėte skirtingai. Šitai kartai yra geriausia, jog šitomis tiesomis mes gyventume, tuo pačiu stengdamiesi jų neužrašinėti.       
    “Gerai įsidėmėk manuosius žodžius, Natanieli, niekas, ką palietė žmogiškoji prigimtis, negali būti laikomas neklystančiu. Dieviškoji tiesa per žmogaus protą iš tikrųjų gali šviesti tolyn, bet ji visada bus gryna tik santykinai ir dieviška tik iš dalies. Tvarinys gali trokšti neklystamumo, bet tiktai Kūrėjai jį turi.
    “Bet mokymo apie Raštus didžiausia klaida yra toji doktrina, kad jie yra užplombuotos paslapties ir išminties knygos, kurias aiškinti drįsta tiktai nacijos išmintingi protai. Dieviškosios tiesos atskleidimus užplombuoja ne kas kitas, kaip tik žmogiškasis nemokšiškumas, aklas prisirišimas, ir siauraprotis nepakantumas. Raštų šviesą tiktai temdo prietarai ir užgožia prietaringumas. Apgaulinga šventumo baimė užkirto kelią tam, jog religiją saugotų sveikas protas. Praeities šventųjų raštų autoriteto baimė veiksmingai užkerta kelią tam, kad šiandienos nuoširdžios sielos priimtų evangelijos naująją šviesą, tą šviesą, kurią taip smarkiai troško išvysti šitie patys Dievą pažįstantys kitos kartos žmonės.
    “Bet liūdniausia yra tai, jog kai kurie iš šių mokytojų, propaguojančių šitą tradicionalizmo šventumą, šitą pačią tiesą žino. Jie šituos Raštų ribotumus daugiau ar mažiau iki galo supranta, bet jie yra moraliniai bailiai, intelektualiai nesąžiningi žmonės. Jie žino tiesą apie šias šventas knygas, bet tokius trikdančius faktus nuo žmonių yra linkę nuslėpti. Ir šitokiu būdu jie iš tikrųjų Raštus pagadina ir iškreipia, paversdami juos tuo vadovu į pavergiančias kasdienio gyvenimo smulkmenas ir autoritetu nedvasinuose reikaluose vietoje to, kad į šventus raštus kreiptųsi kaip į kitos kartos Dievą pažįstančių žmonių moralinės išminties, religinio įkvėpimo, ir dvasinio mokymo saugyklą.”   
    Mokytojo aiškinimas Natanielį apšvietė, ir sukrėtė. Jis ilgai mąstė apie šitą pokalbį savo sielos gelmėse, bet apie šitą pasikalbėjimą nepasakojo nė vienam žmogui tol, kol Jėzus nepakilo į dangų; ir net tuomet jis bijojo perteikti visą pasakojimą apie Mokytojo mokymą.”

VaidasVDS       2016-12-16 8:54

Letas Apreiškimu žmogui (Jonui), kuris kažkurioje dalyje yra suklastotas, o daugelyje vietų Jono vaizduotės “padailintas”, tiki labiau, nei į patį Dievą,
Tai asmeninė Leto problema, kuri šiaip yra gana didelė jo sielai.
Kiti gi labai (be jokių išlygų) pasitiki tik Šventais Raštais (judaizmo, islamo, krikščionių, budistų ar induistų). Ir tai dar didesnė jau visos žmonijos problema. Aš pats gi, Urantijos Knygos išmokytas atsisakyti dogmatizmo, pasitikiu tik Dievu Tėvu, Jėzaus atsiųsta Tiesos Dvasia, ir savo protu, kurį gavau tarpininkaujant Šventajai Dvasiai. Nors ir pripažįstu Urantijos Knygą, kaip Epochinį Apreiškimą, visiškai puikiai sveiku protu suvokiu, kad reikia pirmiau tikėti į Dievą Tėvą ir būtinai analizuoti (būtent kritiškai) visų apreiškimų tiesas. Man tik nesiseka sukritikuoti Urantijos Knygos ir dar neradau nei vieno žmogaus pasaulyje, kuris padėtų sukritikuoti šį Apreiškimą. Tai pats keisčiausias dalykas, kuris nutiko mano gyvenime. Štai galvojau, kad Letas Palmaitis, kuris yra labai intelektualus žmogus, man padės bent kažkuo suabejoti. Bet tik bėda, kad jis pasirodė gana tingus. Numetė kažkokias nuorodas, kur buvo mano jau anksčiau tyrinėtas ir man labai akivaizdus šmeižtas Urantijos Knygos atžvilgiu.
Kituose dvejuose komentaruose pacituosiu Jėzaus požiūrį į to meto žydų raštus. Tas požiūris tinka ir šiuolaikiniams bei ateities dogmatikams…

NorKūnas >Marginalas Džeikui        2016-12-15 19:27

Ar dar likęs koks principinis skirtumas
tarp Marginalo (mesijinio judaizmo?) ir protestantiško charizmato?
Tai, kad Marginalas yra ir marginalas, ir prieštarauja daugybei katalikiškosios tradicijos nuostatų, yra akivaizdu.
Neigdamas p r i g i m t i n i o p r o t o r i b o t ą  p a ž i n t i n ę galią prieštarauja ir NT,
ir elementariai sveiko proto logikai (vadinasi, ir pačiam sau).
Marginalo neapykanta Antikai nėra atsitiktinumas.

Marginalas Džeikui       2016-12-15 17:25

hitleriais

Marginalas Džeikui       2016-12-15 17:24

Ačiū, kad supratai, jog “apsišviečiau”, nes tik neapsišvietęs nesupras, jog krikščioniškos “vertybės” siūlomos vietoj krikščionybės. Net ir Gerosmintysišsakytos suprato, kad esmė - pasiųsti krikščionybę velniop, bet išlaikyti kažkokias “vertybes” (įdomu, kad bent būtų surašytas jų sąrašas!). Gal Pats nesupranti, kad Apokalipsė nusiųs velniop ne krikščionybę, bet “vertybes” su jų svajotojais?
Nieko naujo nesakiau. Visos tos mano “antikristinės idėjos” jau juodu ant balto išdėstytos publikacijoje apie antisemitizmą: į “velniopą” atvedė konstantininkų atmestas pirminis aberaominis krikščioniškas tikėjimas bei sąjunga su antikinėmis “vertybėmis”. Šitaip kalbėjau dar prieš maždaug 10 metų, užsiminęs apie teokratijos griūtį XI amžiaus pradžioje, kada Bažnyčia Europa buvo pakeista nacionalinėmis karalystėmis, kova dėl turtų praktiškai atgaivinusiomis Antikinę pagonybę. Tolesnis kelias į “renesansą”, o nuo jo - į “apšvietą” bei herderius su vagneriais ir hirleriais - tik laiko klausimas.
Velniop ne krikščionybę, bet partenonus su vokiška šlove (en.wikipedia.org/wiki/Walhalla_memorial). Taigi viskas vyko nuosekliai, be jokių klaidų ir “gaivinti” nebėra ką.
Bet matau, kad jei nesakai 2x2=4, aiškintis beprasmiška.
Velniop tas visas jūsų “vertybes”!

Marginalas ooooooui       2016-12-15 17:06

Pats cituoji Apr 14:3-4, bet nežinai, kad tai iš Apr 7:4, ir juo labiau nežinai, kas ten parašyta toliau:
Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu: „Išgelbėjimas iš mūsų D-vo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“ (Apr 14:9-10).

Raigerdas >VaiduiVDS       2016-12-15 14:12

Esu nustebęs, VaidaiVDS, kad darai pažangą. Jau prasideda daug blaivesnis mąstymas, bet tik iki tam tikros ribos. Ateina riba ir VaidasVDS vėl užgieda savo mėgstamą narcizinę dainelę. Aš dabar supratau vieną įdomų dalyką, kad vietoj krikščioniškosios vertybės reikia sakyti hipnozės vertybės. Nors pati krikščionybė nebuvo sumanyta, kaip hipnozė, nes ten eina kalba apie tikėjimo fenomeną arba tikėjimo galią, bet rezultate mes gavome krikščionis, kurie niekuo nesiskiria nuo užhipnotizuoto žmogaus: arba tu tiki į ką tiki krikščionis, arba jis tave pradės pulti ir kaltinti, koks tu esi ateistas, bedievis, eretikas ar dar kas nors, kuris netiki į tai, į ką tiki krikščionis. Ir tada jis tave pradės gąsdinti pragaru, Paskutiniu teismu ar dar kuo nors, kad palaužti tavo valią, galimai pradės menkinti tave kaip asmenybę arba visiškai suniekins tavo pasirinkimą, galimas ir toks atvejas, kad jis pradės tau kenkti, bet susitaikyti, kad tu netiki į tai, į ką tiki krikščionis, jis niekada nesusitaikys. Šita religija yra nepakanti kitiems tikėjimams, todėl neišvengiamai bus kurstomi konfliktai. Tokiu atveju man norisi pacituoti BUDDH’OS pasakytus žodžius, kuris laikė save paprastu žmogumi ir nebandė įrodinėti, kad jis yra Dievas ar Dievo sūnus:
“NETIKĖKITE NIEKUO, NESVARBU, KUR TAI PERSKAITĖTE AR KAS TAI PASAKĖ. NETIKĖKITE, NET JEIGU PASAKIAU TAI AŠ, NEBENT TAI ATITINKA JŪSŲ PAČIŲ SUPRATIMĄ IR NEPRIEŠTARAUJA SVEIKAM PROTUI”. 
Primenu Letui Palmaičiui- Marginalui, kad Buddha nebuvo ateistas ir nebuvo antisemitas.

Raigerdas        2016-12-15 13:49

Kadangi komentatoriui Džeikui vaidenasi, kad tokias paistalynes gali rašyti Raigerdas, tai nieko naujo aš jam nepasakysiu, nes tą dalyką dažnai kartoja rusai;“jeigu atrodo…, tai pradėk žegnotis”. Džeikas man primeta Marginalo-Leto Palmaičio idėjas"Gal isties Raigerdas teisus del Pasaulio pabaigos?”. Jeigu lietuviai serga už “Žalgirį” ar už Lietuvos rinktinę krepšinio rungtynių metu, tai Letas Palmaitis- Marginalas serga už APOKALIPSĘ. Bendrai paėmus, ekstremistui Letui-Palmaičiui- Marginalui labai prie širdies yra galvų kirsdinimas krikščionims, nes tai daroma Alacho vardu, o krikščionys, kaip tos avys yra paaukojamos Dievui, toliau mūsų  Karaliaus Kęstučio nužudymas, nes tai, neva, išgelbėjo Lietuvą nuo visiško jos išnykimo, dabar Letas laukia nesulaukia apokalipsės (lyg jis nuo to turės naudos), kur vėl bus N žudynių, N lavonų, badas, karas ir stichinės nelaimės. Letui Palamičiui-Marginalui tai bus tikra šventė, tikra puota. O po to, įvyks Paskutinis teismas (daugiau teismų nebebus, šito nepamirškite), kur bus teisiami tiek mirusieji, tiek likę gyvi. Nežinau, kaip tie mirusieji pradės kalbėti ir aiškinti savo nuodėmes ir nusikaltimus, bet, galimai, į tą paskutinį teismą bus pakviestas Letas Palmaitis- Marginalas, kuris ir vertėjaus ir aiškins, ką sako tie numirėliai. Gal Letas Palmaitis Paskutinio teismo metu bus dar paskirtas advokatauti? Bet ten advokatų nebus. Milijardai numirėlių neturės nei vieno advokato. Kuo gi baigsis šitas teismas? Kaltieji bus nubausti amžinam pragarui, o išteisintieji pakils į dangų ir gyvens Rojuje. Tokia bus liūdna Žmonijos pabaiga. Bet letui Palmaičiui- Marginalui tai bus pati didžiausia šventė. Ir savaime aišku, kad Letas Palmaitis-Marginalas pats yra įsitikinęs, kad jam vieta Rojuje jau užbroniruota. Ir jeigu taip atsitiktų iš tikrųjų, tada man kyla klausimas: kam iš viso reikalingas toks Rojus, į kurį sulenda įvairaus plauko ekstremistai? O kur tada turėtų papulti dori žmonės, jeigu į Rojų papuola ekstremistai? Toks teismas tikrai nėra teisingas.

VaidasVDS       2016-12-15 12:07

NorKūnai,
Ne atsivertimas yra būtinas, bet gimimas iš dvasios, nors kai kam tai gali atrodyti vienas ir tas pats.
Jei esate dogmatiškas, aš abejoju, ar esate gimęs iš dvasios.
Nelabai galima suprasti, ką reiškia tas paminėtas jūsų sakramentinis gyvenimas. Ar gyventi pagal kažkokius žmonių sugalvotus sakramentus, ar gyventi pagal Jėzaus mokymus. Jėzus naujų sakramentų neįvedė. Krikštą įvedė Jonas Krikštytojas, o Jėzus tik per paskutinę vakarienę atliko tam tikrą procedūrą daugiau dėl to, kad žmonės neaukotų kokių nors ėriukų, bet jau geriau apsieitų su duona ir vynu. Na o po to žmonės taip pradėjo tobulinti sakramentus, kad galiausiai taip susipyko stačiatikiai su katalikais, kad tik šiomis dienomis vėl kažkaip bando susikalbėti.
Nėra nei dogmose, nei sakramentuose tikro tikėjimo. Sakramentus sugalvojo dvasininkai. Jie iš esmės nėra koks nors blogis. Bet tikėjimas, kad išgelbėjimas ateina pagal sakramentus yra tiesiog nevykęs. Tikras tikėjimas gimsta tik gimusių iš dvasios širdyse.
Ir pacituosiu Apreiškimą, kaip tą pastebėti:
“Manasis Tėvas atsiuntė mane į šį pasaulį, kad paskelbčiau šitą sūnystės išgelbėjimą visiems žmonėms. O aš lygiai taip siunčiu į kitus kraštus jus, kad skelbtumėte šitą sūnystės išgelbėjimą. Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos. Manasis Tėvas iš įtikėjusių vaikų reikalauja, kad jie vestų daug dvasios vaisių. Dėl to, jeigu jūs esate nevaisingi, tai jis apkas aplink jūsų šaknis ir nugenės jūsų nevaisingas šakas.”...

Dzeikas       2016-12-15 11:08

NorKunai, sakramentai yra isvestinis dalykas is tikejimo.Ju statymas pirma yra viena pagonybes atmainu.Nes suponuoja minti, kad sakramentai gelbeja patys savaime.Kartoju: suponuojama.Ne sakoma.

NorKūnas VaiduiVDS        2016-12-15 11:03

Sveikas protas būtinas, bet jo nepakanka norint pažinti Šv. Raštą
ir patį Dievą, - dar būtinas atsivertimas ir sakramentinis gyvenimas.
To ir linkiu.

VaidasVDS       2016-12-15 9:11

Na ką gi NorKūnai,
pakalbėkime apie sveiko proto tiesos.lt skaitytoją.
Štai pacitavote Šventą raštą.
Bet ar sveikai apmąstėte, kas ten parašyta.
Dabar panagrinėkime sveiku protu:
“Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai
nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.”
Yra dvi vietos šiame viename sakinyje, kurios bent man iš karto sukėlė abejones.
Pirma abejonė - “paslėpei nuo išmintingųjų”
Antra abejonė - “apreiškei mažutėliams”.
Šiek tiek užtrukau, kol radau atitikmenį Urantijos Knygoje, kuri apreikšta ne senovine, bet šiuolaikine anglų kalba, kas sudaro dar daugiau sunkumų man, nes visiškai nesu geras anglų kalbos žinovas.
Lietuviškame Urantijos Knygos variante parašyta taip: “Aš dėkoju tau, mano Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad, tuo metu, kai šita nuostabi evangelija buvo paslėpta nuo išmintingųjų ir veidmainių, ši dvasia šitas dvasines šloves apreiškė šitiems karalystės vaikams.”
Taigi lietuviškas variantas pašalino mano antrą abejonę, kad Jėzaus evangelija neva buvo apreikšta mažutėliams. Ji iš tiesų buvo apreikšta Tėvo vaikams, nes mažutėlius mokyti gali tik tie Tėvo vaikai, kurie suvokia Evangeliją. Pats Jėzus vis tik, nors ir bendraudavo su vaikais, neatėjo apreikšti Evangelijos būtent mažutėliams vaikams.
O dabar dėl pirmos abejonės. Išmintingas žmogus visada stengiasi pasirinkti teisingai, kai tuo tarpu gudrus ar protingas renkasi nebūtinai išmintingai. Rusiškame Urantijos Knygos vertime vietoj “išmintingųjų” pavartotas žodis “gudriųjų”, kuriam aš būčiau linkęs pritarti. Tačiau originalioje anglų kalboje pavartotas žodis “wise”, kuris turi visas tris reikšmes - ir išmintingi, ir gudrūs, ir protingi. Tad iš tiesų sunku pasirinkti žodį iš tokios kalbos vertimo. Nors ir būčiau linkęs pasirinkti žodį “gudrių”, bet gal Jėzus mintyje turėjo išmintingus kabutėse, bet šnekamojoje kalboje jos nededamos…
Štai taip turėtų analizuoti tiesą sveikas, bet nedogmatiškas protas…

NorKūnas: reductio ad impossibilem        2016-12-14 21:29

Antikristinių ir antibažnytinių karingų komentatorių antplūdis
(jau visi antikatalikiškieji vograutojai susibėgote?)
po Naglio Kardelio pokalbyje išsakytomis mintimis, gal kaip niekas kitas
patikimiau negalėtų, paliudijo, kad „Europos idėja galėtų būti atgaivinta
remiantis krikščioniškomis ir antikinėmis vertybėmis“.
Negi jūs, krikščioniškųjų šaknų Europos idėjos antagonistai,
tikitės paveikti ar sektantiškai indoktrinuoti
nors vieną išsilavinusį tikintį krikščionį
ar tiesiog sveiko proto ir kritiškai mąstantį Tiesos.lt skaitytoją?
Tas, kas nepraktikuoja sakramentinio gyvenimo,
ir protas to, kurio neapšviečia prisikėlusiojo Jėzaus Kristaus šviesa,
laimei, nėra ir nebus Europos, jei ji dar nubus ir kelsis, viltis.
“Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai
nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.” (Mt 11, 25)

Jėzusas       2016-12-14 19:59

Šis interviu labai simptomatiškas - ligoniai bando gydytis tais pačiais būdais, kurie ir privedė prie ligų. Tai kokios tos ligos?:
1. Nevyksta jokia radikalizacija. Pasiskaitykit paskutinę 200 metų istoriją, kuri daug mažiau suklastota nei senesnė. Ką ten neradikalu? Radikaliai atrodo tiems kurie patikėjo kad jau “istorijos pabaiga”. Čia reiškiasi jau grynai civilizacinis nuovargis.
2. Brexit, laisva rinka, socializmas ir t.t. Na nereikia į juos žiūrėti iš Europos kontinento. Tai monarchija ir imperija. Britanija tai kolonijos, finansai, auksas, žydai, karinė galia, opiumo (karai) ir vergų prekyba. Tai nėra tik istorija - tai jų šiandiena prisitaikiusi naujomis formomis. Britai nei įstojo (nebuvo to į kuri buvo galima įstoti) nei išstojo iš ES. Ir nėra poreikio kalbėti apie tai ko nebuvo. Daugelis europiečių gyvena pasakoje.
3. Sugrįžti prie krikščioniškų vertybių? Kaip galime gryžti prie to ko nebuvo? Kada europa buvo krikščioniška? Na tarkim buvo, bet tikrai ne dvasine prasme, bet globalios indoktrinacijos ir kontrolės. Valdžia nuo dievo ir t.t. Dabar visai kita sociakultūrinė-ekonominė-informacinė erdvė. Galima iš naujo sugalvoti “krikščionybę” bet perėjimas įmanomas tik radikalus ir kruvinas. Noras neradikaliai kažką keisti rodo autoriaus proto negalią - taip nebūna, norėtusi, bet nebūna.
4. Turi ateity tik tos tautos kurios yra labiausiai radikalios, netolerantiškos, agresyvios. Vakarų europa - pagrindinis lavonynas. Rytų europa dar gali išsigelbėi.

foreverspin       2016-12-14 19:43

jaučiasi tam tikras muistymasis, norisi pasakyt kažką daugiau, bet negali gi išeit iš liberaleftistinių rėmų. visgi darbo vieta neleidžia. taigi vėl dalijami epitetai ir klijuojamos etiketės tiems,kurie neįsipaišo į tą mažą jaukų iliuzorinį pasaulėlį.

aba       2016-12-14 19:15

” Ir marksizmas yra tokia doktrina, kuri remiasi ekonominio aspekto dominavimu. Galima pastebėti, kad radikalus liberalizmas, kuris remiasi fundamentalistine rinkos samprata, ir marksizmas turi vieną bendrą bruožą – perdėm sureikšmina ekonominius dalykus ir nureikšmina dvasinių dalykų svarbą.” Argi tai marksizmas? Tai “vulgarusis komunizmas”,praktikuotas sovietų,-tai marksizmo karikatūra.
Socializmo tikslas,Markso požiūriu,yra žmogaus emansipacija,žmogaus savirealizacija.Kitaip sakant,ekonomika yra svarbi todėl,kad ji įgalina sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui vystytis kaip harmoningai fizinei ir dvasinei asmenybei.Ar ne todėl Marksas laikomas vienu iš trijų žymiausių ekonomistų.

Tikra       2016-12-14 16:19

nu ta gliodija ....

Dzeikas       2016-12-14 15:36

Oops…Turejau omenyj Marginala, ne Raigerda.Na jis ir apsisviete:-)
Zinai, nemanau kad tos vertybes ejo koja kojon iki siol. Taciau as stebiuosi is kur pas zmones randasi toks izulumas ta siulyti. Isties, pasaulio pabaigos pozymis.

oooo       2016-12-14 15:06

O marginalas turėjo galvoje   Biblijos Jono apokalipsį/ revoliuciją/ apreiškimą  kur rašoma kad bus išgelbėti tik žydai 144 tūkst., nesusitepę su moterimis?

Dzeikas       2016-12-14 14:43

“Krikscioniskomis ir antikinemis vertybemis…”
Koks pozitivizmo potencialas. Na toks geralinkintis arbitras kvieciantis Dieva susitaikyti su nelabuoju ir susiemus uz rankuciu statyti pasauli pagal pacias geriausias ju vertybes.
Gal isties Raigerdas teisus del Pasaulio pabaigos?

Marginalas       2016-12-14 14:43

Tos “krikščioniškos ir antikinės vertybės” juk ir žygiavo koja kojon nuo pat Konstantino iki dabartinio Romos vyskupo, tai ką gi dar gaivinti?
Va Gerosmintysišsakytos puikiai suprato pagrindinę idėją: krikščionybę velniop, tegyvuoja jos “vertybės”! Ar ne to paties nori ir Romos vyskupas?
Tik va problemėlė, o kaip padaryti, jei darė darė, bet vis kreiviau išeina?
Apokalipsė padarys!
Maranata!

Geros mintys išsakytos.       2016-12-14 14:11

Tik kaip padaryti,kad krikščioniškų vertybių dvasia dominuotų,o bažnyčia ir religija liktų kaip tyli metodinė pagalba.

Pikc       2016-12-14 14:07

Hmm… Autorius lyg ir kritikuoja dabartinę Europoje (ne tik sajūze) įsigalėjusią ideologiją, bet apsisukęs pats kartoja neomarksizmo/liberalizmo apologetų lipdomus “radikalizmo”, “populizmo” ir “fašizmo” etiketes. Ir NĖ ŽODŽIO apie vieną esminių problemų - Europos neomarksistų/liberalų siekį sunaikinti tiek valstybes, tiek žmonių tapatybes. Tarsi ta problema apskritai neegzistuotų, o priešinimasis tokioms “naujųjų internacionalistų” užmačioms tebūtų “radikalū/fošystū/populistū” purkštavimai “lygioje vietoje” - nes nu radikalai, ko iš jų norėt?

VaidasVDS       2016-12-14 14:03

Kaip ir dauguma filosofų, autorius suplaka dorybes ir dvasines vertybes į vieną krūvą, kas nėra vienas ir tas pats. Tikrosios dvasinės vertybės yra gerokai aukščiau nei tik dorovinės vertybės. Bėda tik tame, kad įvairiausios religijos ar religininkai kai kurias antidvasines vertybes, baimę, pyktį, kerštą priskiria religinėms (negalima sakyti dvasinėms) vertybėms ir sugalvoja tam daugybę įvairiausių pateisinimų ir išvedžiojimų. O kas gi yra tos skambiosios krikščioniškos vertybės? Daug kas jas tapatinu su meile, gerumu, atlaidumu, kas iš tiesų yra gerai. Bet ką daryti su inkvizicija, raganų medžiokle, užkariavimais, dalyvaujant valstybių politikoje, ir panašiomis vertybėmis. Juk tai irgi krikščionybės istorijos dalis. Juk Šventas raštas nesikeitė ir jis nuolat buvo popiežių ir kunigų rankose.
Ar įmanoma įbristi į tą pačią upę antrąkart, grįžti prie krikščioniškų ar net antikinių vertybių? Be abejo ne. Reikia eiti į priekį. Ir reikia atsisakyti netikrų neva krikščioniškų vertybių. Norint meile ir išmintimi nugalėti blogį, reikia turėti visiškai kitokį Jėzaus mokymų suvokimą, nei pasaulis buvo klaidingai mokomas iki šiol. Ir šį suvokimą galima gauti tik naujo (nors jau ir gana seno) Apreiškimo, Urantijos Knygos, dėka. Apreiškimas jau praėjo savo pradinę stadiją. Jį išsamiai tikrino mokslininkai, dvasininkai, filosofai, kai kurie buvo ir dvasininkai, ir filosofai. Ir niekas iš tokių žmonių nenusigręžė nuo Apreiškimo. Apreiškimo sklaidai trukdė kai kurie (labai nežymūs) neatitikimai su mokslu, kurie paskutiniu metu pradėjo nykti Apreiškimo naudai. Gal labiausiai Apreiškimo neatitiko didžiojo sprogimo teorija, kurią neigė Apreiškimas, bet paskutiniu metu ši teorija gerokai svyruoja, o mokslas nustato tokią visatos (visatų) kūrimosi tvarką, kokia yra apreikšta Apreiškime. Apreiškimo sklaidai be abejo trukdo ir kitų religijų ar religininkų religinis dogmatizmas, savanaudiškumas ir sustabarėjimas. Tai, kas nauja, visada sunkiai skinasi kelią. Galima prisiminti ir vienuolį Džordaną Bruną, kuris tikriausiai gavo asmeninį apreiškimą apie visatų gausybę, apie tai, kad Žemė (Urantija) nėra visatos centras ir dėl to buvo bažnytinės inkvizicjos sudegintas kaip eretikas, o jau po 10 metų Galilėjas Galilėjus tą įrodė moksliškai…

Raginu        2016-12-14 14:01

komentarus pradėti žodžiais: Tegu bus pagarbintas. Ši svetainė jau katalikiška. 
Taigi, autorius nurodo Bažnyčios problemų priežastį primindamas Atlantidą: kol jos gyventojai rūpinosi dorybe, jiems viskas sekėsi. Bet kai jie įniko kaupti turtą pamiršę dorybes, atlantai prarado viską ir išnyko be pėdsako.     
 

Raigerdas        2016-12-14 12:55

Vis dėlto, straipsnis turėtų būti spausdinamas ne todėl, kad N. Kardelis yra filososfas, o tik todėl, kad jis turi kažką pasakyti. Nieko naujo, išskyrus sapaliones apie Europą, filosofas N. Kardelis nepasakė. Gal kiek giliau yra panagrinėtas tik britų ypatingumas. Dėl prancūzų ir vokiečių draugystės, tai N. Kardelis labai klysta. Šitie kaimynai kariavo ne vieną karą ir dabartinė “draugystė” yra lipdoma tik tuo tikslu, kad nekibirkščiuotų tie klausimai, kurie nėra galutinai išspręsti tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Pats filosofas, deja, neatskiria kas yra svarbiau: politika ar ekonomika? Susidaro įspūdis, kad straipsnis parašytas tik tuo tikslu, kad pareklamuoti krikščionybę. Daugiau jokios naudos tame straipsnyje nėra.

kaip suprast       2016-12-14 12:21

su inkvizicijos policija, inkviziciniais laužais, kankinimais, NATO pakeistų kryžiaus žygiais krikščioniškoms “vertybėms” nešti dėl atėjūnų interesų valdyti/globalizuoti planetą Žemė ir vietinius daryti atėjūnų vergais?

Leila Rebeca       2016-12-14 12:21

Bėda, kad filosofiją baigęs Kardelis visai neišmano ,Europos’ istorijos: a) antikos laikais ,Europa’ niekuomet nebuvo faforizuojama ir tituluojama kaip kažkokia vertybė, nes buvo Atėnai ir kiti graikų miestai-poliai, o vėliau – Roma, o už jos barbarai….. Juo labiau ,Europos’ nebuvo Karaliaus Dovydo ir jo palikuonių žydų politinėje mintyje iš kurios išaugo krikščionybė; b) na, o viduriniais amžiais nuo Karolingų ligi Renesanso idėjų Italijos miestuose ir didžiųjų geografinių atradimų, ,Europos’ kaip tokios politinės ideologinės paradigmos irgi nebuvo, nes buvo krikščionys ir netikėliai/pagonys, kuriuos kryžiumi ir kardu reikėjo kristianizuoti. Kita vertus, iš esmės visuotinio politinio susikaldymo sąlygomis visų karas prieš visus: kada krikščioniškos karalystės, kunigaikštystės, gercogystės, etc. ,Europoje’ kasmet pjovė vienos kitas dėl turto, valdžios, įtakos, ambicijų..... Ir tik nuo Renesanso ideologijos išplitimo pradema kalbėti apie ,Europą’ ir labiausiai šis terminas išpopuliarėja XIX a. Napoleono karų ir po Vienos kongreso, kada bveik visą Europą iš esmės tarpusavyje pasidalija kelios imperijos/karalystės (Ausro Vengrija; Rusija, Prūsija ir D.Britanija), tuomet suklesti europocentrizmas kaip ideologija ir susiformuoja politinis ,Europos’ daugmaž šiuolaikine prasme naratyvas…., kuris Po Pirmojo pasaulinio, Paryžiaus Taikos konferencijoje jau įgyja ir aiškiai išreikštą ideologinę dimensiją, nes tik ,Europa’ gauna mandatus valdyti kolonijas… Taigi, Nagliui dar reiktų šiek tiek pasimokyti, prieš siūlant ,Europos’ gydymo recetus… smile

aftarius       2016-12-14 12:11

Na ir “galvočius” vyrelis.
Krikščioniškas vertybes sukergti su antikinėmis!
Ot,  būtų “pagerinimas”.
Tai kad jau virš pusantro tūkst. metų krikščionybė nuolant “gerinama” antikinėmis vertybėmis.
Ir ką turim?
Kryžiumi dekoruotą pagonybę.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.