Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Liustracija ir desovietizacija

Nacionalinis susivienijimas Lietuvos valstybės vadovus ragina vengti politinių reveransų okupacinio režimo šlovintojams

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugpjūčio 25 d. 0:44

30     

    

Nacionalinis susivienijimas Lietuvos valstybės vadovus ragina vengti politinių reveransų okupacinio režimo šlovintojams

Rugpjūčio 24 d. Nacionalinio susivienijimo taryba išplatino pranešimą visuomenei ir Lietuvos kultūros tarybai dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje.

Pranešime skelbiama:

Visuomenę šokiravo informacija apie tai, kad Lietuvos kultūros taryba (LKT) skyrė 42 tūkstančius eurų diskusijoms, kuriomis neva siekiama išsiaiškinti, kaip derėtų elgtis su Petro Cvirkos paminklu Vilniuje.

Viena vertus tokias diskusijas prieš metus jau yra surengusi Rašytojų sąjunga ir be jokio atlygio, todėl 42 tūkstančių eurų suma akivaizdžiai skirta ne diskusijoms, o, tikėtina, šių lėšų pasisavinimui per Mažąją bendriją „Studio Space/Time“.

Kita vertus, tariamomis diskusijomis LKT siekia primesti visuomenei mintį, neva minėtas paminklas buvo pastatytas Petrui Cvirkai ne kaip politikui, o kaip rašytojui, neva šio asmens padaryti nusikaltimai Lietuvai, jos valstybingumui ir žmonėms niekuo nesusiję su jam pastatytu paminklu P.Cvirkos skvere, Vilniuje.

Šalino kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją okupantų saugumui

Apgailėtina, kad valstybės vadovai, viešai suabejoję P.Cvirkos paminklui surengtų diskusijų įkainiais, nutylėjo esminį faktą, kad 2019 metais Vilniaus m. savivaldybės tarybos istorinės atminties komisijos prašymu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) parengė ir pateikė išsamią 14 puslapių ekspertinę išvadą dėl P.Cvirkos gyvenimo ir jo veiklos vertinimo.

Išvadoje nurodyta, kad P.Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos (LKP) narys, aukščiausio rango okupacinės valdžios pareigūnas. Joje konstatuota, kad okupuotoje Lietuvoje paleidus Lietuvos Respublikos Seimą, buvo renkamas naujas marionetinis Liaudies seimas. Pasirengimas rinkimams ir patys rinkimai visose trijose okupuotose Baltijos šalyse vyko sinchroniškai ir juos koordinavo Maskva.

Šie fiktyvūs rinkimai turėjo legalizuoti okupacinės valdžios sudarytą ir nuo jos visiškai priklausomą instituciją Lietuvos aneksijai įforminti. Rinkimuose P. Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas į Liaudies Seimą, jis rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius.

Alytaus rinkiminėje apygardoje P.Cvirka buvo išrinktas marionetinio Liaudies Seimo deputatu. 1940 m. liepą P. Cvirka įstojo į LKP, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracinės ir politinės šalies valdymo – galias. Ši okupantų administracija dėjo parašus ant sąrašų tų asmenų, kurie turėjo būti ištremti. Dalis ištremtųjų į Lietuvą taip ir nebegrįžo.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad marionetinio Liaudies seimo atstovai – prezidiumo pirmininkas Liudas Adomauskas, LKP laikraščių leidėjas ir redaktorius Mečys Gedvilas, LKP narys Juozas Grigaliavičius ir du šio Seimo prezidiumo sekretoriai – Petras Cvirka ir Antanas Venclova (rašytojo Tomo Venclovos tėvas) – pasirašė keturias Lietuvos valstybingumą „de jure“ panaikinančias Liaudies seimo deklaracijas.

Dvi jų skelbė naikinančios privačią žemės nuosavybę, privatų bankų ir pramonės valdymą, kitos dvi pakeitė valstybės santvarką ir paskelbė Lietuvos įstojimą į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą. Tokiu būdu šie Liaudies seimo atstovai, „savo valia“ pasiprašę priimti Lietuvą į SSSR, nutiesė teisinį kelią penkiasdešimt metų trukusiai Sovietų okupacijai.

LGGRTC ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad kolaborantas – tai „okupantų talkininkas, tėvynės išdavikas, okupuotos valstybės centrinės ir vietinės valdžios (administracijos) pareigūnas, valdininkas ar tarnautojas, vykdantis okupacinės valdžios nurodymus (politiką) ir prievarta verčiantis savo piliečius (tėvynainius) paklusti okupantų valdžiai“ (Dr. Vytautas Tininis). Išvadoje vadovautasi ir amerikiečių istoriko bei sovietologo Dr. Aleksanderio J. Motylo apibrėžimu, jog „kolaboravimas yra sąmoninga, reikšminga ir savanoriška pagalba okupanto tikslams“.

LGGRTC nustatė, kad P. Cvirka buvo įgaliotos komisijos, galutinai įforminusios Lietuvos aneksiją narys. Būtent ši komisija vyko į Maskvą „parvežti Stalino saulės“ – t. y. priimti Lietuvą į SSRS. Išvadose nurodoma, kad tiek minėtos deklaracijos, tiek pačios komisijos veikla buvo neteisėtos Lietuvos konstitucijos ir tarptautinės teisės pagrindu, primestos Lietuvai okupacinės valdžios, buvo nelegalios, neteisėtos ir neišreiškė lietuvių tautos valios.

LGGRTC nustatė, kad P. Cvirka tapo Sovietų Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininku, buvo renkamas LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, taigi savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis. Jis Lietuvos okupaciją įvardijo kaip „išvadavimą“, vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją okupantų saugumui, iki pat mirties žavėjosi sovietų valdžia ir, pagal užimamas pareigas, vertė taip elgtis kitus.

Lietuvos kultūros taryba veikia ne pagal įstatymą

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymą (2 str.) LKT yra biudžetinė įstaiga, pavaldi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Šiai įstaigai įstatymu pavesta įgyvendinti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse. LKT tikslai – sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą, analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai (3 str.). Taigi LKT įstatymu nesuteikta teisė spręsti dėl asmenų, kolaboravusių su okupaciniu režimu ir padariusių nusikaltimus lietuvių tautai bei Lietuvos valstybei atminimo įamžinimo, atitinkamai ji negali organizuoti ir diskusijų šia tema.

Tuo tarpu LGGRTC yra valstybės įstaiga, kuri pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1997 m. birželio 5 d. įstatymą Nr. VIII-238 tiria Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Šiai įstaigai įstatymu keliamas uždavinys – atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams.

Taigi šiuo atveju valstybėje veikia speciali institucija, pavaldi Lietuvos Respublikos Seimui, kuri vienintelė yra kompetentinga spręsti dėl P.Cvirkos kolaboravimo/nekolaboravimo su okupaciniu režimu, kitaip tariant, tik LGGRTC, o ne LKT gali spręsti dėl žymaus sovietmečio politinio veikėjo P.Cvirkos kaip asmens įamžinimo tinkamumo. Atitinkamai LKT nėra kompetentinga rengti diskusijos dėl šio su okupaciniu režimu kolaboravusio asmens elgesio, juolab švaistyti tam tikslui mokesčių mokėtojų lėšas.

Diskusijų dėl okupacijos nebegali būti

Atkreipiame dėmesį, kad minėtame 1997 m. birželio 5 d įstatyme (preambulėje) Lietuvos Respublikos Seimas konstatavo, jog nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai neteisėti. Todėl diskusijų ypač valstybės finansuojamomis lėšomis šia tema vykti nebegali.

Savo išvadas dėl P.Cvirkos veiklos sovietmečiu LGGRTC visuomenei ir valstybės institucijoms pateikė. Jos yra nenuginčytos, todėl galiojančios ir privalomos švietimo ir mokymo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai ir jos globojamai Lietuvos kultūros tarybai. Priešingas elgesys paneigia valdžių padalijimo principą, draudžiantį skirtingoms valdžios institucijoms, savintis svetimas funkcijas.

Nacionalinis susivienijimas neabejoja, kad Lietuvos kultūros taryba (Daina Urbanavičienė, Vytautas Anužis, Ema Silvija Bojadžian, Elzė Gudavičiūtė, Virginijus Kinčinaitis, Agnė Narušytė, Rolandas Palekas, Radvilė Racėnaitė, Skaidra Trilupaitytė, Dainius Vaitiekūnas) padarė politinę ir moralinę klaidą organizuodami tariamas diskusijas dėl paminklo P.Cvirkai likimo. Tačiau klaida negali būti laikomas LKT sprendimas skirti šiai „diskusijai“ neproporcingai dideles lėšas, kai jų taip stinga kultūros darbuotojų atlyginimams.

Šios lėšos neturi nieko bendro su minėtos diskusijos tikslais, o aplinkybę, kad 42 tūkst. eurų sumą „laimėjo“ mažoji bendrija „Studio Space/Time“, kuri negyvuoja nė metų (įsteigta 2019-09-09) ir kurioje dirba tik vienas asmuo (Povilas Marozas), turėtų aiškintis šalies Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Raginimai gerbti Lietuvos genocido aukų  atminimą

Nacionalinis susivienijimas ragina Lietuvos kultūros tarybą nedelsiant atšaukti minėtas diskusijas ir skirti lėšas svarbesniems kultūros tikslams, priešingu atveju Nacionalinio susivienijimo atstovai per šių metų rinkimus patekę į Seimą įsipareigoja kelti klausimą dėl LKT narių, dalyvavusių minėto sprendimo priėmime atsakomybės (dėl mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo) ir apsimestinio sandorio – 42 tūkst. eurų sumos skyrimo abejotinam juridiniams subjektui panaikinimo nuo pradžios (ab initio), nes jis prieštarauja gerai moralei ir įstatymu įtvirtintoms bei visuotinai žinomoms aplinkybėms – P.Cvirka buvo sovietinės administracijos veikėjas, aktyviais veiksmais įtvirtinęs okupacinį režimą, vykdžiusį Lietuvos gyventojų represijas ir genocidą.

Raginame Lietuvos valstybės vadovus vengti politinių reveransų valstybės istorinės praeities neišmanėliams arba okupacinio režimo šlovintojams, gerbti Lietuvos genocido aukų (partizaninio pasipriešinimo dalyvių) atminimą, netoleruoti ir nepuoselėti paminklų statymo ar išsaugojimo asmenims, atsakingiems už sovietų okupacijos atneštas Lietuvos žmonių kančias.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ramiros       2020-08-28 9:32

<<< 19:04,—tai kad cvirka ne žydas buvo, o tik jų enkavedistų klapčiukas. Nesuprantu, kokia dar diskusija gali būti dėl jo stovėjimo vietos ? Ir dar kažkam parūpo net 42 tūkstančiai eurų. Kodėl ir kam ? Neturi tas uolus raudonųjų okupantų tarnas ir komunistėlis dar nuo 1940 (!) metų tenai stovėti. Ir taškas. Stuburą reikia turėti ir būti oriai tautai, o ne skudurui….. Nesvarbu, kad jis tuos “Cukrinius avinėlius”, apie amerikoną graborių bei dar kažką parašė , bet jis pasielgė kaip tautos išdavikas ....Kiekvienas turi stovėti savo vietoje !

laikosi cvirka       2020-08-27 19:04

žydų, nkvd-istų ir jų palikuonių remiamas

> 2020-08-26 20:25       2020-08-26 22:04

„Pakeiskime ir P. Cvirkos gatvių pavadinimus”

Nepakeiskime, o praplėskime, — Pederasto Cvirkos gatvė, juk drauhas Molotovas, P. C. kūrybos gerbėjas ir Lietuvos „valstybingumo” puoseletojas, taip pat buvo pažangesnės orientacijos politinis veikėjas, pasirūpines ir pakėlėjęs P. C. į politinį lygmenį.
Nenuvertinkime to, arba nesusiaurinkime vien į tautybę, į ką prieš okupaciją buvo orientuota „broliaška” drauhų iš kremliaus draugystė, ir kas dabar labiausiai ardosi dėl to „paminklo” išsaugojimo!

Vacys       2020-08-26 20:25

Labai puikus kovojančių baltarusų plakatuose ir mitinguose šūkis “Uchodi”. Jis tiesiog puikiai tinka P.Cvirkos paminklui. Nejaugi mes prastesni už kaimynus. Nepasiduokim.  Dešimt balų N S partijai. Pakeiskime ir P. Cvirkos gatvių pavadinimus, pvz. Kulautuvoje, Kauno raj. Aišku jų ir daugiau yra mūsų miestuose ir miesteliuose.

Panašu,       2020-08-26 17:31

kad kova dėl paminklo nugriovimo, nors turinys skiriasi, iš esmės tokia pat, kaip kova su paminklais vardan juodaodžio Kristaus Amerikoje ir kitur išprotėjusiuose Vakaruose:
Paminklai suvokiami ne kaip istorijos dalis, bet kaip GYVI stabai!
Tuo tarpu net ir ideologiškai didžiausias smūgis sovietinei praeičiai būtų ne paminklo Cvirkai (kuris tą praeitį įkūnija ir yra sovietinio LIETUVIŲ meno estetiškai tobulas kūrinys!) nukėlimas, bet atitinkamo įrašo pritvirtinimas, kad kiekvienas priėjęs galėtų perskaityti visus Petro Cvirkos nupelnus tarnaujant Maskvai, kenkiant savo tautai ir tiesiog naikinant kolegas plunksnos draugus.
Ryžtis tokiam aktui gali tik tvirti ir sąžiningi žmonės, pergyvenantys dėl tautos istorijos ir pasiryžę žengti į vertingesnę ateitį.

klausimas       2020-08-26 10:09

...Lietuvos kultūros taryba… Kodel ten nera Rasutes? Ozkutes?

Dantimis įsikibę į jau mirusį Cvirką       2020-08-26 9:30

O pajudinkite gyvų įslaptintųjų kgbistų šventovę, sukurtą tų pačių komunistų ir kagbistų, persivadinusių konservatoriais. Gal nieko per juos neišmetė iš darbo, ar nieko neišsiuntė į gulagus? TSRS paveldas, aršiai saugomas ir godojams LR, kaltas, žinoma, tai Cvirka

Ona       2020-08-26 8:51

Nesvarbu, kokios buvo tarybinės valdžios intencijos jam paminklą statant. Bet jis buvo vienas iš nepaprasčiausių Lietuvos talentų  ir politikieriai neturėtų kištis su savo myliu-nemyliu, griauti negalima palikti. Šalin rankas, jau nusibodote

stasys        2020-08-26 6:41

Nemanau jog yra norinčių P.Cvirką ištrinti kaip rašytoją ir žmogų , vargiai tai įmanoma ir norint tą padaryti . Deja čia kai kas nesupranta jog šiuo konkrečiu atvejų kalbame apie žmogų kurio ranka , mintis ,darbai pakilo prieš tautą ir ne jo vieno . Strybas ir būdamas rašytoju reto grožio ir reto talento negauna nuodėmių atleidimo tik dėl to jog jį ištrynus rizikuotume jo vietoje gauti skylę . Truputi pasidairius rastume nemažai atveju kai ir mūsų ‚kaiminuos‘  buvo nuteisiami panašaus talentą  turintis asmenys , pasmerkiant dar žiauresniam likimui . P.Cvirkos paminklas nieko negali daugiau simbolizuoti tik ištvirkusį pasileidėlį , nedorėlį kurį per klaidą gamta apdovanojo neišpasakytu talentu mylėti Lietuvišką žodį .. Vargiai kas sutiks jog viešos miestu erdvės taptu išnaudojamos šlovinant tokius veikėjus . Statykite jam paminklus gimtinėje , puoselėkite jo literatūrinę atmintį ..bet sovietiniu simboliu tapusį rašytoja būtina patraukti iš Vilniaus ir pervadinti a. Nepriklausomai Lietuvai pašlovinti.. tuo pačiu pasmerkiant išdavikus . K.Škirpa ,R.Šimašiaus sprendimu, buvo nuteistas už jam metamus įtarimus koloboravus su naciais nors taip niekas ir neįrodė jo kaltės sudedamosios . A.Ramanausko „vanago“ atminimo lenta (nauja) vis dar neįteisinta kaba , dėl jam metamu įtarimu . Nepadeda netgi liudijimai garbaus asmens .. jo naudai . Kova su stereotipais ..tik taip pavadinčiau P.Cvirkos paminklo problemą ..

Atrodo,       2020-08-25 18:29

kad Cvirkos paminklas suvokiamas tarsi pats Cvirka.
Komentarai, kad norima pertaisyti praeitį iš būtos į nebūtą, ištrinti, ar ne taip?
Užtat tebesvarstoma, ar CVIRKA (“literatūros klasikas”) vertas paminko.
- Jis tikrai NEVERTAS!
Bet PAMINKLAS (ne Cvirka!) reikalingas autentiškai atminčiai, ne eilinį kartą “pataisytai”.
Tai paminklas tiesai, kuri nepatinka. Kad žmonės žinotų, kokia istorija tikra ir norėtų tiesos (be “taškas lt”). Gal atsakantis 2020-08-25 15:37 >Mieli tautiečiai pats būtų maištavęs, pasirinkęs kalinio dalį ar paleidęs sau kulką į kaktą? Šlovė jam, jei taip.
Tačiau tikra tiesa daugeliui nepatinka, tai natūralu.
Atbulinis taisymas nėra vaistas. Jis yra mirtinas nuodas.
Trina vieni, trina kiti - kas lieka? SKYLĖ vietoj tautos.

stop su lietuviškumo ženklų naikinimu Vilniuje       2020-08-25 17:23

na va, aiškėja ,kad ir šitiems artimiausia yra liberasto Šimašiaus lietuviškumo naikinimo linija.Tenka primint ,jog NS vadas Radžvilas pats stovi prie lietuviško liberalizmo kūrimo ištakų.Išvada: lietuvių Tauta negali įtikt visų politikų įnoriams griauti jiems nepriimtinus paminklus nesiskaitant su pačios lietuvių Tautos norais.UŽ šitą ,paskutinį fokusą dėl paminklo lietuvių literatūros klasiko griovimo tikrai už juos nebalsuosiu.

ar pamenat       2020-08-25 16:53

kokios partijos balsavo 75 metam užslaptinti KGBistus,taip kad ateitis aiški.šitie šikniai suvalgys mus gyvus.

>Mieli tautiečiai, 2020-08-25 14:22        2020-08-25 15:37

Tambovo vilkas tau tautietis, “drauge lituaniste” su NKVD leitenanto antpečiais…
Ir daug gi čia jūsų rupūžiokų sušoko “saviškio” pamėklės ginti… Tfu!

Su tokiu        2020-08-25 15:24

cinizmu apie pagarbos vertą Lietuvo poetą K.Jakubėną gali rašyti tik sovietinės valdžios kolabrantas ir kgbistas. ” ....dantyse rūkstantis cibukas….”- tikrai tik sovietinio auklėjimo menkysta gali priešpastatyti tokias citatas Lietuvos laisvei, tik toks kgbistas taip gali lyginti Tėvynės išdaviką ir Tėvynės neišdavusį poetą.T

rtrtrtrt       2020-08-25 14:27

Žmonės, juk P.Cvirka Lietuvos valstybės išdavikas! Kokie ten cvirkos cukriniai avinėliai.

dfasdfsdfs       2020-08-25 14:25

Ačiū Dievui bent viena partija dar nėra praradusi blaivaus proto ir sugeba žmonių kalba išdėstyti,ką nori pasakyti.

Mieli tautiečiai,       2020-08-25 14:22

gal jau gana tų gyvulinių pasakų apie patriotus ir kolaborantus? Gerai prisimenu 1972 metus. Gegužės 14 dieną Kaune Muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta, kilo tikras maištas, kurį malšino milicija ir vidaus kariuomenė. Prieš tai kovo 19 dieną pasirodė pirmas nelegalus “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris”. Rugsėjo 9 dieną Ramiajame vandenyne, Guamo saloje buvo rastas Japonijos kareivis, kuris 28 metus ten slėpėsi nuo karo, seniai pasibaigusio. Aš, mylintis savo kalbą, tautą ir žmones apskritai buvau lituanistas paskutiniame kurse ir užbaiginėjau diplominį darbą, kuriame ieškojau bendrų bruožų B. Sruogos ir K. Balmonto poezijoje. Paskyrimą gavau ne Lietuvoje, spalio 3 dieną po varginančios dviejų parų kelionės išlipau iš traukinio gūdžioje taigoje, Komijos centre, su leitenanto antpečiais ir “makarovu” prie diržo, bet tai dar nebuvo kelionės pabaiga, laukė ilgas kelias upe į šiaurę, kur skurdžiame kaimelyje buvo kalėjimas ir šimtai kalinių, kuriuos saugoti kažkodėl buvo mano, humanitaro iki kaulų smegenų, pareiga. Niekas manęs neklausė, noriu aš to, ar ne. Šiandien lengva plakti liežuviais, kai tai netgi laikoma didvyriškumu ir patriotizmu, bet gyvenimas stumia ten, kur reikia, o ne kur nori. Tai kas iš to, kad žinojau, jog tarnauju regione, kur GULAGų sistema bene labiausiai traiškė žmones, bet GULAGų jau nebuvo, visi agitavo už “socialistinį teisėtumą”, nors miško kolonijose iš esmės liko ta pati gulaginė sistema, kuri rėmėsi priverstiniu darbu ir ginkluota apsauga, apie “perauklėjimą” nebuvo nė kalbos. Dvejus metus sukau galvą, kas čia tikrieji kaliniai - mes ar tie, kuriuos saugome? Bet visa tai reikėjo pereiti, ir tai nebuvo joks “kolaboravimas”. Tai buvo gyvenimas, kuris reikalavo išlikti žmonėmis bet kokiomis aplinkybėmis. Kas tą egzaminą išlaikė, o kai kas ir ne. Taip, kaip būna visada.

Al.       2020-08-25 13:32

Kolaborantų luomas tęsia Šatrijos bandymą. Kad Lietuvos okupacija atrodytų kaip natūrali Lietuvos istorijos dalis.

Tiesa       2020-08-25 11:08

visada slypi detalėse. Kas šiandien žino kažkokį Jakubėną? Aš, diplomuotas lituanistas, pavardę žinau, bet nė vieno jo eilėraščio nemoku, nes parašyti be talento, neįstrigo. O pokario vaikui Cvirkos “Nemuno šalies pasakos” įsiminė: “Pasirodė striukas bukas vokietukas, dantyse rūkstantis cibukas…” Tai ką, aš dabar turiu muštis į krūtinę ir atsiprašinėti kokio tigro ar vanago? Už savo Tėvynę galima ir reikia aukoti gyvybę, o už išgalvotą mirti mažų mažiausia kvaila…

problemos       2020-08-25 11:06

Visokios tokios problemos isgalvojamos tik tam, kad nukreipti demesi nuo tikru problemu: pensininkai, svietimas, sveikata, pramone, kaimai ir kaimeliai… es pinigai (kas juos pasidalins), nusavinti ezerai, iskirsti miskai…

Janis       2020-08-25 10:30

  1945 metais Rašytojų sąjungos susirinkime P.Cvirka pareiškė, kad Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai.  Poetas K.Jakubėnas bandė Kudirką apginti sakydamas: „Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!“ Netrukus P.Cvirkos pastangomis K.Jakubėnas, kaip sovietinės tikrovės juodintojas, buvo išmestas iš Rašytojų sąjungos, jam užsitrenkė visų leidyklų durys. Dar daugiau, P.Cvirka įskundžia K.Jakubėną saugumui, kaltindamas poetą antisovietine veikla, atseit,  „K.Jakubėnas pakeltu balsu šaukė, kad grąžintų išvežtuosius brolius. Apie kokius brolius eina kalba, nesunku atspėti“.  Tad 1946-ųjų kovą K.Jakubėnas buvo suimtas ir brutaliai tardomas. Poetui buvo sukurpta politinė baudžiamoji byla ir 1947 metų pradžioje už antisovietinę propagandą jis nuteistas penkeriems metams lagerių. Atlikti bausmės buvo išvežtas į Karagandos anglių kasyklas Kazachstane.
  Kai K.Jakubėnas grįžo į Lietuvą,  MGB nepaliko jo ramybėje. Vėlyvą 1950 metų sausio 7-osios vakarą jis išėjo iš namų ir naktį iš sausio 7-osios į 8-ąją, apie 1 valandą, jis rastas už geležinkelio esančioje Kapų gatvėje – basas, be viršutinių drabužių, mirtinai sušalęs. Iš Jakubėno namų enkavedistai išvežė visas jo knygas ir rankraščius. Taip niekas ir nesužinojo, ką poetas buvo sukūręs. Poeto laidotuvių dieną karstą lydėjo saugumiečiai, giminaičiams buvo uždrausta kviesti į laidotuves kitus žmones ir kalbėti prie kapo duobės. Kai laidotuvių dalyviai ėmė skirstytis, čekistai tikrino kai kurių dokumentus.  Rašytojai laidotuvėse nepasirodė.
  Kai 1953 m. buvo sušaudytas MGB budelių vadovas L.Berija, deja, niekaip nebuvo nubausti prie K.Jakubėno sunaikinimo prisidėję LTSR rašytojai.  Dar blogiau – vienam iš jų, Cvirkai, buvo Vilniuje pastatytas paminklas, kuris teberiogso ligi šiandien!..  Ar nebūtų sąžiningiau, jei vietoje cvirkos stovėtų paminklas K.Jakubėnui?

Apsišvietė       2020-08-25 10:16

Tas nacionalinis susivienijimas visiems apsišvietė, kad jiems nieko nėra švento. Mūsų garbūs rašytojai jiems atrodo, kaip verti išmesti ir ištrinti iš Tautos atminties. Na gerai, kad bent prieš rinkimus pasirodė, kad jiems su Tauta nepakeliui.

ATEITIS tu padareli       2020-08-25 9:20

Lietuvoje dejia neturi jokios ateities.

paradoksas       2020-08-25 9:09

Paminklus, primenančius anuos laikus, griauname, o ,,gyvus paminklus” (anų laikų funkcionierius) renkame į aukščiausią valdžią ir garbiname. Paminklai nieko blogo nepadarys, o ,,gyvi paminklai” tebedaro ir mus dar auklėja.

Stebina,       2020-08-25 8:54

kodėl tas laikinas negausus susibėgimas pasivadino nacionaliniu susivienijimu, jeigu pats atkakliai kiršina visuomenę dalindama į išdavikus ir kažkokius liumpenpatriotus. Petro Cvirkos paminklas seniai nekelia normaliems žmonėms jokių politinių insinuacijų, tik visi kasdien pripratę matyti, kad jis meniškas ir stovi vietoje, nesvarbu, ar tai paminklas politikui, ar rašytojui. Tarsi jį nugriovus, išvežus į Grūtą, sumalus į miltus kas nors pasikeistų. Su tokiomis ideologinėmis nuostatomis broliais niekada nebūsime, būsime tik lengvai valdona avių ir avinų banda. Praėjusiose kartose ir senuose amžiuose atspirties ieško tik tie, kurie jais nori pridengti dideles savo nuodėmes. O kad kažkas iš tų plepalų pelnosi, tai juk čia rinkos dėsniai.

TSKP       2020-08-25 8:53

„ ...Kūnu ir krauju, širdimi ir siela P. Cvirka buvo suaugęs su Tarybų valdžia, su Komunistų partija. Aukštai iškėlęs nešė kūrybinio partiškumo vėliavą, kiekviena P. Cvirkos parašyta eilutė, kiekvienas parašytas puslapis alsuoja komunistinio partiškumo dvasia, kaip ir jo sielos, širdies plakimas. P. Cvirka buvo kovojantis partietis literatūroje, aistringai kovojo už komunistinių idealų įgyvendinimą, už socialistinio realizmo pergalę prieš buržuazinę ideologiją, prieš buržuazinius nacionalistus literatūroje ir gyvenime…
...Jis visą gyvenimą dėkojo tarybiniams kariams, tarybiniams broliams Lietuvai suteikusiems laisvę, šviesų komunistinį rytojų.  Komunistų partijai, Tarybų valdžiai jis atidavė iki atodūsio visą savo gyvenimą, savo likimą... 
...P. Cvirka nuo pat jaunystės glaudžiai susijęs su antifašistine buržuazine revoliucine kova Lietuvoje. Nuo 1940 m. P. Cvirka aktyviai įsijungė į Tarybų Lietuvos kūrimą ir išliko ištikimas tarybinės Tėvynės patriotas, rašytojas-bolševikas…
...P. Cvirkos draugo skulptoriaus J. Mikėno ir V. Mikučianio sukurtas granitinis paminklas amžiams liudys ateinančioms kartoms su kokia pagarba ir meile Tarybų valdžia, Komunistų partija rūpinasi įamžinimu jai ištikimų sūnų atminimu. Šis paminklas, įkūnijantis V. Lenino, F. Dzeržinskio bolševikinę dvasią, bus tvirtas kaip ir P. Cvirkos komunistinė dvasia…”

Brandos ženklai       2020-08-25 8:45

Šaunuoliai, tampate šiuolaikine politine jėga.
Paminklus apskritai reikia versti. Ypač, jei jie susiję su nacionaline kultūra.

stasys        2020-08-25 8:44

Na ka čia pridursi , jei negaliu problemos išspręsti paprastai visai įmanoma ja nupirkti pinigais skiriant tai problemai 42 tūkst. eu.  Man vis dar lieka klausimu o kaip tai bus daroma ,.. vokeliais ? o gal viešais renginiais aplaistant P.Cvirkos ‘išleistuves’ šampanu .. ir ilgais Ūraaa !! sovietu .. ,ups rašytoju sajungos rūmuose su venslovomis ir kitais panašiais . Cackės su tokia publika tik prikuria bereikalingas išimtis , kurios vėliau lenda šonu ir bado akis paprastiems piliečiams .

ateitis       2020-08-25 8:25

Rekiam, kad buvo okupacija… o is tikruju valde lietuviai… tik jie buvo komunistai…
Yra tikymybe, kad vel ateis kokie socialistai… tada , matyt,is naujo statysim is Gruto paminklus…
Pasirodo, kad jie valde sekmingiau: salis augo akyse, o dabar nyksta.
Istremtu pries kara buvo apie 18000 turtuoliu, o po karo dar 50 - 60000 (?) karo nusikalteliu… Dauguma grizo (net su aukstuoju issilavinimu), dalis nenori grizti…
Istorine tiesa.

Amen       2020-08-25 7:51

Durnių šalis, skęsta , kaip durnių laivas. Liaudis, kuri keičia, perrašynėja istoriją - nėra verta valstybės.
Melagių šalis… Net gėda pasidarė. Neveltui žmonės sprunka kuo toliau ir kuo greičiau. Ir slepia savo kilmę...


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Nėštumo nutraukimas įtarus vaisiaus ligą ar neįgalumą prieštarauja Lenkijos Konstitucijai

Lietuvos vyskupų konferencijos informacinis pranešimas apie Popiežiaus išsakytas mintis filme „Francesco“

Vygantas Malinauskas. Bažnyčios mokymas nėra asmeninė Popiežiaus nuosavybė

Algimantas Rusteika. Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų

Justas Mundeikis. Magiškas švietimo finansavimas 2021 m. biudžete

Ramūnas Aušrotas. LRT iškraipė tekstą – popiežius Pranciškus pasakė: „Jie turi teisę būti šeimos dalimi“

Giedrė Barčkutė. Ar konservatoriams pavyks laimėti katalikų rinkėjų balsus?

Vytautas Radžvilas. Netikėjimo kaina: juk ir mes tai galėtume

Romas Lazutka. Nebus gerovės, kol vieni kitus laikysime kvailiais (apie 13 pensiją ir ne tik)

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.