Nacionalinio susivienijimo pareiškimas dėl visų žinomų su KGB ir kitomis represinėmis SSSR struktūromis bendradarbiavusių asmenų tapatybės paviešinimo

Ramutė Bingelienė   2020 m. rugpjūčio 13 d. 1:29

0     

    

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas dėl visų žinomų su KGB ir kitomis represinėmis SSSR struktūromis bendradarbiavusių asmenų tapatybės paviešinimo

Nacionalinis susivienijimas konstatuoja, kad neįvykusi liustracija ir SSSR represinių struktūrų bendradarbių įslaptinimas yra neteisingas, neteisėtas ir yra viena iš svarbiausių priežasčių, atvedusių valstybę ir visuomenę į tarpusavio nepasitikėjimo, socialinės atskirties ir susipriešinimo krizę, keliančią pavojų valstybės ateičiai.

Atkūrus Nepriklausomybę būtina esminei permainai elitų kaita neįvyko. Privatizacija, vykdyta taip pat aktyviai dalyvaujant ir nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas. Valstybinių įmonių turtas buvo pasidalintas, įkeistas ir pradangintas po bankų bankrotų, dauguma didžiųjų infrastruktūros bendrovių buvo privatizuotos pusvelčiui.

Naujoji politinė klasė, žiniasklaidos ir verslo interesų grupės sukūrė uždarą politinę sistemą, kurios tikslas bet kokia kaina išsaugoti susikurtą padėtį. Valdžią paeiliui dalinasi elitų karuose susiformavusios ir partijomis pasivadinusios politinės grupuotės, kurios neturi jokios visuomenės saviorganizacijos iš apačios istorijos ir jokio ryšio su realiu žmonių gyvenimu.

Šiame valstybės išgrobstymo procese senoji nomenklatūros gvardija ir buvę represinių SSSR struktūrų bendradarbiai sėkmingai dalyvavo ir užėmė reikšmingas pozicijas atkurtoje valstybėje. Tik 1999 metais, kada visuomenės turtas ir politinės įtakos buvo galutinai pasidalintos, buvo priimtas įstatymas dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSSR tarnybomis, prisipažinimo ir įskaitos.

2015 m. birželio 30 d. Seimas šį įstatymą pakeitė, nustatydamas, kad duomenys apie užregistruotus ir prisipažinusius SSSR specialiųjų tarnybų bendradarbius įslaptinami dar 75 metams. Tuo nutarta istorinę tiesą toliau slėpti, prisidengiant tariamais įsipareigojimais prisipažinusiems kolaborantams, nors tokių pažadų demokratiškai išrinktų valstybės institucijų vardu jiems niekada nebuvo duota.

Tai ne tik pažeidžia prigimtinę ir įstatyminę okupacinio režimo aukų teisę sužinoti tiesą apie savo skundikus ir budelius, bet ir padaro ją praktiškai neįmanomą, nes prisipažinusiųjų kolaborantų įslaptinimas viršija ne tik nuo represijų nukentėjusiųjų, bet net ir jų palikuonių gyvenimo trukmę.

Toks sprendimas teisinamas ne tik nesamais pažadais kolaborantams, bet ir galima įtampa ir neramumais visuomenėje, nors kitose buvusiose socialistinio lagerio šalyse tai buvo padaryta ir nieko panašaus neįvyko. Priešingai – įtampa visuomenėse, paskelbus slapta bendradarbiavusius su okupaciniais režimais, sumažėjo.

Paskutinis argumentas, kurį pateikia kolaborantų amžinojo įslaptinimo autoriai – kad tuo eliminuojama prisipažinusiųjų slaptųjų SSSR tarnybų bendradarbių išorinio šantažo galimybė. Nors kiekvienam suprantama, kad šie asmenys yra žinomi ir valstybės saugumo struktūrų stebimi, todėl tokia galimybė praktiškai yra lygi nuliui.

Priešingai, nutylima visiškai reali vidinio šantažo galimybė iš tokių asmenų bendradarbiavimo faktą žinančių valstybės struktūrų ir informaciją turinčių įtakingų asmenų pusės. Tai, kad tai ne tik galimybė, bet ir faktinė šalies politinio gyvenimo realybė, gerai parodo keisti teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų sprendimai, neproporcingas ir neteisėtas teisėsaugos vaidmuo politiniuose žaidimuose, jokiais kitais argumentais nepaaiškinamas kai kurių politinių jėgų ir asmenybių teisinis neliečiamumas ir jų praeities dangstymas.

Mes dar vis nežinome, kas mus valdo. Visų su represinėmis struktūromis bendradarbiavusiųjų tapatybės išviešinimas – ne tik istorinio teisingumo atstatymo ir pareigos okupacinio režimo aukoms klausimas. Valstybę apraizgiusių  korupcinių klanų, kuriuose žymų vaidmenį ir įtaką turi buvę kolaborantai ir jų neteisėtai įgytas valstybės turtas, likvidavimas – valstybės išlikimo ir Lietuvos ateities klausimas. Be to mūsų valstybė neatgims.

Nacionalinis susivienijimas kviečia visas pažangias šalies visuomenės jėgas, politines partijas, pilietines organizacijas, piliečius ir jų sambūrius vieningai pradėti tęstinę politinę akciją ir bendromis pastangomis pasiekti, kad istorinis teisingumas būtų atstatytas, visi valstybei žinomi represinių struktūrų slaptieji bendradarbiai paskelbti ir prasidėtų valstybės apsivalymas.

© Nacionalinis susivienijimas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: kas vyksta Turkijoje ir kodėl dėl šio projekto verda aistros, o mūsų LRT tyli?

Tomas Baranauskas apie „imuniteto pasą“: tai „šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“

Kastytis Braziulis. Į kokius „Vakarus“ plaukia mūsų laivas ir dėl ko dabar laužo galvas jo „vairininkai“? arba Kiek dar mus valdys 2K

Dominykas Vanhara. Pandemijos valdymas?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Vaidas Augūnas. Šimašiaus prioritetai

Vytautas Radžvilas. LGGRTC atsidūrė buvusių SSRS kolaborantų ir represinių struktūrų atstovų atžalų rankose

Dovilo Petkaus pokalbis su kun. Ričardu Doveika: „Krikščionybė yra tuščio kapo religija“

„Vargdieniai? O gal niekšai?!“ – Viktoras Gerulaitis apie dabartį: „Šis laikas – blogiausias“

Zigmas Tamakauskas. In memoriam: Adolfas Gurskis

Dainius Rudzevičius. Apie konservatorių „ėjimą į Vakarus“. Atsakymas Andriui Kubiliui

Nida Vasiliauskaitė. Apie prietaringuosius ir madinguosius

Dievo Gailestingumo savaitė balandžio 4–11 dienomis

Tomas Baranauskas apie tikėjimą mokslu: Jūs išsilavinęs ar atsisakote skiepo?

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.