Emigracija, imigracija, demografija

„Mums pavyko“ – A. Merkel teigia, kad 2015-ųjų migrantų krizė buvo įveikta sėkmingai

Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 12 d. 10:15

4     

    

„Mums pavyko“ – A. Merkel teigia, kad 2015-ųjų migrantų krizė buvo įveikta sėkmingai

propatria.lt

Po to, kai praėjusią savaitę migrantas iš Sirijos peiliu sunkiai sužalojo 4 žmones tarpmiestiniame traukinyje, kanclerė Angela Merkel skelbia pergalingai įveikusi migrantų krizę, kurią ji pati padėjo įžiebti 2015 metais.

Interviu su vokiečių laikraščiui Deutsche Welle metu, Merkel apžvelgė 16 metų trukusios kadencijos didžiausius laimėjimus ir iššūkius, iš kurių išskyrė du – Covid pandemiją ir migrantų krizę.

Ji atsakė į klausimą kaip vokiečiai pragyveno daugiau nei milijono migrantų atvykimą į šalį, ir ar jos garsioji 2015-ųjų rugpjūtį išsakyta mintis „Wir schaffen das“ (mes tai galime) tebegalioja.

„Taip, mums pavyko“, ji atsakė Deutsche Welle, ir pridėjo, kad ne visko vyko kaip turėjo, tačiau į pagalbą atskubėjo vietinių miestelių valdžios ir nevyriausybinės organizacijos. Anot Merkel, visa migrantų krizės istorija suteikė daug naudingos patirties.

Nuo migrantų krizės pradžios, Vokietijoje įvyko teroro atakų, išaugo seksualinio smurto rodikliai ir šalį sukrėtė daugybė įvairiausių tragedijų, susijusių su Merkel sprendimais 2015-aisiais. Vien šiemet, somalietis prieglobsčio prašytojas su peiliu nužudė tris moteris Viurcburge, tarp kurių buvo ir motina, pasiaukodama gynusi savo dukrą. Merkel šios tragedijos net nekomentavo. Tik jos atstovas spaudai paliko „Twitter“ žinutę: „Tai yra kraupus išpuolis prieš žmoniją ir kiekvieną religiją.“

Bandymai integruoti daugybę į šalį įleistų migrantų, kainavo Vokietijos mokesčių mokėtojui dešimtis milijardų eurų ir nedavė gerų rezultatų. Įvairūs žiniasklaidos šaltiniai, tarp jų ir Remix News, detaliai apžvelgė politinius, socialinius ir ekonominius kaštus, sukeltus Merkel sprendimo pasikviesti ir įsileisti milijonus neeuropiečių migrantų 2015-aisiais.

Per savo interviu Deutsche Welle, Merkel pripažino, kad migrantų krizės metu „įvyko keletas kraupių incidentų, pavyzdžiui, Naujųjų metų naktis Kiolne.“

2015-ųjų Naujųjų metų naktį Kiolne, daugiau nei 1000 moterų buvo apiplėštos, patyrė seksualinį smurtą, o tam tikrais atvejais buvo išprievartautos Kiolno katedros aikštėje ir kituose Vokietijos miestuose. Anot Kiolno prokuratūros ir miesto policijos komisaro, atsakingi už šias atakas buvo asmenys iš Alžyro ir Maroko.

Kalbėdama apie Europos Sąjungą, Merkel pasidalino mintimi, kad ES turi sukurti „bendrą sistemą prieglobsčiui ir migracijai“ ir pasiekti „ryšį tarp migrantų kilmės šalių ir tų šalių, į kurias migrantai atvyksta pirmiausia“, kad būtų kovojama su „šakninėmis migracijos priežastimis.“

Praeityje Merkel pareiškė „dėl nieko nesigailinti“ dėl vykdomos atvirų sienų politikos ir pridūrė, kad jei galėtų atsukti laiką atgal, ji darytų „lygiai tą patį.“

Paklausta, ką žada veikti palikusi kanclerio postą, Merkel, atsakė dar nežinanti, tačiau pirmiausia norėtų pasiilsėti.

Išversta iš rmx.news

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis        2021-11-12 22:50

kazkur esu skaicius,kad tamsioji rase valdys baltaja.?Tada maniau,kad tai svaiciojimai,siandiena taip negalvoju.

amam       2021-11-12 19:17

..Geriau jau nieko nesakysiu…

Žodžio laisvė...       2021-11-12 16:39

O jei ji pati ponia Merkelienė būtų išžaginta Kiolno aikštėje,kaip tada pagiedotų?
Ciniškas abejingumas sėdėjusios aukštame krėsle keliolika metų.Kitų skausmas ne visiems cinikams suprantamas ir nepriimtinas.

Dzeikas       2021-11-12 14:55

Briedas!
Problema buvo ne issprensta, o UZKONSERVUOTA. T.y. padidinta duokles mokestis Turkijai,kad si prilaikytu zbroda savo lageriuose neleisdama ju toliau i ES. Apsunkintas invazyvu issilaipinimas pietu Europoje (perplaukus Vidurzemio jura) organizuojant filtracijos stovyklas Maltoje, Seutoje (Ispanijos anklavas Afrikoje ties Gibraltaro sasiauriu),Lampeduzos saloje. Pas graikus padarai nelenda, nes graiku pasenieciai kalbasi su “pabegeliais” vertejo, sautuvo buozes pagalba. Net pabege nuo turku “pabegeliai” nebega pas graikus, bega pas bulgarus. Tie nemoka naudotis “verteju” ir siaip pasileide. Jeigu ir pagauna “pabegeli” tai labai smarkiai uz skvernu nelaiko - nori begti i Vokietija - bek.
Va tokia padetis ir migrantai kaip smala pro blogai uzdengta katila sunkiasi ir jei prasisunkia tai atgal i katila jau nepatenka.
Nieko neisspresta ir efektyvaus filtracijos ir deportacijos mechanizmo N E S U K U R T A !

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Beždžionių raupai pernelyg susieti su Afrika – perkrikštijami

PAGERBKIME BIRŽELIO SUKILIMO DIDVYRIUS IR AUKAS!

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( I )

E. Bičkauskas apie Z. Šličytės bylą: proto reikia turėti

Signatarai kreipiasi į Lietuvos valdžią – nepalaikykite Civilinės sąjungos įstatymo

Karas Ukrainoje. Šimtas penkioliktoji (birželio 18 diena)

Karas Ukrainoje. Šimtas keturioliktoji (birželio 17 diena)

Europos migracijos problemos blogės, nes apklausa rodo, jog daugiau nei pusę jaunų afrikiečių planuoja emigruoti

Vytautas Radžvilas. Sąskaita už abejingumą

Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui

Rumunija sieks uždrausti homoseksualumą ir lyties keitimą skatinančios informacijos platinimą mokyklose

2022 metų Gudija – nesibaigiančių represijų šalis

Humoristo žvilgsniu. Trys karžygiai keliauja į Ukrainą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (III)

Kalifornija stumia įstatymo projektą, norėdama tapti „translyčių“ „prieglobsčiu“ ir leisti teismams apriboti tėvų galimybes apsaugoti vaikus

Doc. dr. Darius Alekna. Apie šeimą, civilines sąjungas ir Seimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.