Įžvalgos

Monika Morkūnaitė. #MeToo: mergaitės garbė verta dešimtuko

Tiesos.lt siūlo   2018 m. vasario 5 d. 22:46

15     

    

Monika Morkūnaitė. #MeToo: mergaitės garbė verta dešimtuko

Pro Patria

#MeToo karštligė, regis, įgyja vis didesnį pagreitį. Viešojoje erdvėje daugėja „įsidrąsinusių“, pagaliau „išdrįsusių prabilti“ aukų nusiskundimų apie seksualinį priekabiavimą. Mėginantiems suabejoti faktais ar merginų motyvais (iš čia ir kabutės) bei įspėti apie tokios tendencijos grėsmes atšaunama, kad tik taip tapsime išties laisvi ir orūs.

Liūdina tai, kiek daug šioje isterijoje lemia primityvus, paikas emocionalumas, užgožiantis bet kokį kritiškumą. Keista ne tik tai, kad staiga imami prisiminti prieš dešimtį metų įvykę dalykai, bet ir pats tokių pasakojimų turinys. Paprastai žinutė būna tokia: prie vargšės, bejėgės, apsiginti negalinčios moters priekabiavo galingas ir nuožmus vyras, o ši, bijodama aplinkinių reakcijos ar jausdama nemalonumą apie tai prabilti, kantriai tylėjo ir laukė, kol rasis išlaisvinanti viešumo banga, suteiksianti progą ir jai pranešti apie savo patirtis. Į klausimus, kodėl vadinamoji auka dažnu atveju pati sutiko ar bent jau tam tikra dalimi parodė pritarimą nepageidaujamam seksualiniam elgesiui, atsakoma, kad neva ji buvusi „pernelyg jauna“, „nepatyrusi“, „naivi“, „girta“ ir pan. Atleiskite, kad skamba ironiškai. Bet ar neskamba ir absurdiškai?

Visų pirma, ilgalaikis priekabiavimas negali būti tik vieno žmogaus iniciatyvos vaisius. Viena VDA studentė, pavyzdžiui, teigia gyvenusi „tartum du gyvenimus“ – vieną, kaip gabi, gerai besimokanti studentė, kitą – kaip dėstytojo sekso žaisliukas. Kyla klausimas – ar padori, save gerbianti moteris apskritai gali sutikti tapti kieno nors „žaisliuku“? Argi ji nėra žmogus, turintis laisvą valią ir gebėjimą pasirinkti tarp savo orumo išsaugojimo ir gerų pažymių? Ką reiškia pasakymai, kad auka neva buvusi „jauna“, „naivi“ ir „nesusipratusi“? Bet kuris adekvatus suaugęs žmogus, jei jau sugeba atpažinti priekabiautojo užuominas, lygiai taip pat gebės atpažinti bet kokias su tuo susijusias seksualinio pobūdžio intencijas, ir neaiškus murmėjimas, esą tai buvo kažkas, kam neįmanoma pasipriešinti, skamba tiesiog įtartinai. Besiskundžiančios moterys neretai sako, neva „pirmą kartą pagalvojau, kad tiek to“, „nurijau kartėlį“ ir pan. Būtent tai parodo, kad kaltė čia toli gražu nėra vienpusė. Niekas neneigia, jog seksualinis priekabiavimas yra neteisėta, Konstituciją pažeidžianti veika, visų pirma, akivaizdu, žeminanti žmogaus orumą. Tačiau besipuikuodamos teisinėmis žiniomis tokios aukos turėtų kartu atsakyti į klausimą, kur šios žinios buvo tuomet, kai vyko priekabiavimas, ir kodėl jau tada jos nepasistengė užkirsti tam kelio. Elementaru – bet kuri save gerbianti mergina niekada nesutiks įeiti į bet kokį seksualinį santykį su prie jos universitete ar darbovietėje priekabiaujančiu asmeniu. Visiškai suprantama, kad tam tikrais atvejais aukoms yra grasinama, šantažuojama ir pan., tačiau net ir tuomet savo orumą saugantis asmuo veikiau rinksis gauti blogesnį pažymį negu sutiks su priekabiautojo reikalavimais. Idealiu atveju – auka, vos tik gavusi panašaus pobūdžio grasinimus, pati ir nieko nelaukdama praneša apie tai teisėsaugai arba, jei turi pagrindo manyti, kad tai kartosis, pasiruošia diktofoną. Itin jauna, bet ne naivi ir ne „nesusipratusi“ E. Račkytė iš Panevėžio J. Miltinio teatro visoms Lietuvos moterims parodė garbingo elgesio pavyzdį.

Nesinori ginčytis, jog tai padaryti gali būti psichologiškai sunku, galbūt asmuo rizikuoja savo padėtimi ir privilegijomis, tačiau tai primena situaciją, kada tamsią naktį užpulta kaukėto asmens auka nieko nedaro, nešaukia pagalbos, bijodama, kad nuo to jai ims skaudėti gerklę. Jei seksualinis priekabiavimas tolygus nusikaltimui, auka tiesiog privalo nieko nelaukdama apie jį pranešti. To nepadarymas, o ką jau kalbėti apie patį sutikimą įeiti į seksualinį santykį su priekabiautoju ar netgi darymą tai keletą kartų iš eilės, signalizuoja, jog auka pati prisidėjo prie nusikalstamos veikos, pasirinkdama statusą, atlygį, pažymius, karjerą ar bet ką kita, ką įvertino labiau nei savo orumą ir savigarbą. Kas gali padėti mergaitei, kurios garbė jai pačiai atrodo verta dešimtuko? Kaip ir buvo galima tikėtis, aršiausias feminisčių flangas puolė visus skeptikus ir aukų kritikus. Juk skepsis, pasirodo, yra ne kas kita, o ženklas, kad visuomenė seksualinį išnaudojimą ir nepagarbų elgesį su moterimis „vis dar laiko norma“. Deja, bet tarp tokios prielaidos ir išvados nesama jokio loginio ryšio. Ko gero, sunku būtų rasti visuomenę, kurioje dauguma ar bent jau reikšminga dalis žmonių seksualinį priekabiavimą laikytų normaliu. Drauge būtų sunku neigti, kad tokie atvejai apskritai egzistuoja ir kad kartais auka neturi pasipriešinimo galimybių, kaip kad dažniausiai nutinka išprievartavimo atveju. Įrodytais priekabiavimo atvejais visuomenė gana vieningai bjaurėjosi vyrais ir solidarizavosi su jų aukomis. Tačiau tai akivaizdžiai netinka daugeliui aptariamų, su #MeToo žyme paviešintų situacijų, kada prabylama apie mįslingus, dažniausiai seniai pamirštus atvejus, kuriuos aukos, rodos, žeria su vis didesniu užsidegimu. Bet koks prisilietimas, žvilgsnis, gestas, regis, jau pavojingai balansuoja ties priekabiavimo riba. Internete ne veltui pradėjo sklisti juokai, o galiausiai ir rimtos idėjos apie programėles, kurios leistų greitai ir patogiai raštu patvirtinti abipusį sutikimą lytiniams santykiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog seksualinio priekabiavimo aukų pareiškimuose įvesta kaltumo prezumpcija – įrodinėjimo, kad nesi kaltas, našta tenka apkaltintam asmeniui, jis turi gintis nuo to, kas apie jį pasakyta, prieš jį imamasi realių sankcijų be jokio teismo ir kaltumo įrodymo (iš Š. Barto atimtos studijos atvejis), jo reputacija visuomenės akyse yra sutrypiama gandų pagrindu. Ieškoti įrodymų galima nesivarginti – pakanka tiesiog paskleisti raudą apie patirtą žalą, ir kaltinamasis asmuo jau laikytinas tuo, kurį derėtų mažų mažiausiai nustumti į visuomenės paraštes. Į bet kokius jo pasiteisinimus išsyk žiūrima tarytum iš aukšto, lyg jau iš anksto atlikus jam lemtingą nuosprendį, bet iš gailesčio leidžiant „pasisakyti“, stebint, kaip nusikaltėlis beviltiškai mėgina išsisukti iš padėties. Niekas nekelia klausimo apie viešus kaltinimus metančios aukos atsakomybę: kaip ir kuo ji rizikuoja, jeigu juodinimas nepasitvirtina? Net ne viešai apkaltinęs žmogų vagyste, korupcija ar kitais nusikaltimais ir negalėdamas to įrodyti žmogus neša atsakomybę už šmeižtą. Tačiau jei kaltinimas yra seksualiniu priekabiavimu, juo galima saugiai švaistytis į kairę ir į dešinę. Nesunku pastebėti, jog feminisčių taip ginamas #MeToo vajus atskleidė eilinį feminizmo ideologijos paradoksą. Teigdamos, jog iš esmės nesama pastovių lyčių skirtumus įtvirtinančių socialinių ir psichologinių veiksnių, jos staiga ėmė mėgautis moters kaip aukos vaidmeniu, implikuodamos, kad daugelyje aptariamų situacijų moterys buvo „naivesnės“, ne tokios supratingos, ne tokios stiprios kaip vyrai ir apskritai negalinčios susivokti. Tačiau bet kuris protaujantis žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, turi gebėti adekvačiai vertinti situacijas ir būti atsakingas už savo pasirinkimus jose. Negebėjimas to padaryti užtraukia didžiulį įtarimą dėl tokio asmens brandos ir racionalumo, ir tuo susirūpinti visų pirma turėtų būtent šios, neretai po anonimų kaukėmis besislapstančios aukos, staiga radusios nišą atskleisti savo bejėgystei.

#MeToo karštinė, prasidėjusi Holivude ir įgavusi tiesiog makabriškas formas Lietuvoje, turėtų kelti pagrįstą susirūpinimą abiem lytims. Vyrams, nes šiandien kiekvienas esate potencialus iškrypėlis ir priekabiautojas, kurį apkaltins gal rytoj, o gal po mėnesio už tai, ką padarėte arba nepadarėte prieš dešimt metų. Darėte tai ar ne, niekam nebus svarbu, nes visuomenė ir žiniasklaida palieka tai nuspręsti viešajai nuomonei ir „pletkų“ teismui. Kaltinimai priekabiavimu jau tapo net politinių kovų ginklu: prieš įvairius rinkimus atsiranda liudijimų apie kandidatus: D. Trumpui tai nepakenkė, R. Moorui būtent dėl tokių kaltinimų pritrūko mažiau nei procento balsų iki pergalės Alabamos valstijos rinkimuose. Gal nedaug kas žino, bet savaitgalį priekabiavimu apkaltinto režisieriaus Jono Vaitkaus artimiausiu metu taip pat kaip tyčia laukia rinkimai į teatro vadovo pareigas po besibaigiančios kadencijos. Kaip patogu konkurentams. Ant kiekvieno vyro krūtinės galime nupiešti po taikinį – kuo įtakingesnis vyras, tuo didesnį. Bet #MeToo yra tragedija ir moterims, nes šiandien kiekviena moteris stebi, nors kai kas gal ir nepastebi, kaip visa moterų giminė grąžinama į XIX amžių, kai buvo reikalinga priežiūros, nes nebuvo pajėgi nei už save spręsti, nei savimi rūpintis, nei nusistatyti garbingų ir orių idealų. Stebinantis „progresyvaus“ mąstymo paradoksas grąžina moteris į amžinų vaikų vaidmenį ir tai paliečia visas, nes MeToo karštligė remiasi būtent prielaida, kad auka negalėjo atstumti priekabiautojo ir apginti savo orumo kaip tik todėl, kad ji moteris. Ne veltui stiprios ir sėkmingos Prancūzijos moterys ėmėsi masiškai viešai smerkti ir atsiriboti nuo šios akcijos, ne veltui kol kas pavienės stiprios ir sėkmingos moterys daro tą patį ir Lietuvoje.

Galiausiai kol kas sunku net prognozuoti, kokių tragiškų pasekmių toks panoptikumas turės lyčių santykiams, šiandien bandomiems transformuoti ne ugdant pagarbą (naiviai ir bejėgei gali jausti nebent gailestį ar panieką), o viešo susidorojimo baime. Sunku įžvelgti, kaip #MeToo galėtų sustiprinti žmonių pasitikėjimą vieni kitais, greičiau priešingai, yra nauja forma iš sovietmečio pažįstamo visuotinio nepasitikėjimo, nes niekada nežinai, kas yra skundikas. Visuomenė be pasitikėjimo yra bejėgė, o valstybės kišimasis į tokios visuomenės gyvenimą visada tik dar labiau išauga. Tokie ir panašūs mėginimai kuo gausiau apipilti asmenį purvais dvelkia sumaniai dangstoma totalitarizmo ranka, šluojančia iš kelio visus, kurie drįsta stoti jai skersai kelio, būdami paprasčiausiai „nepatogūs“ ar „netinkami“ sistemai. Ir todėl daug baisesnė atrodo visuomenė, kurioje „laisvė“ apkaltinti asmenį neturint įrodymų yra laikoma norma.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wqwq       2018-07-12 11:18
Levuks       2018-02-12 18:06

Kažin kodėl ši pasaulinės apimties diskusija tokia vienpusiška:garsiai nepasakoma,kad visi vyrai patinai ir tų vargšių nepilnamečių(joms tik 20-30
metelių)skriaudikai,išnaudotojai.Tiek jie ir sugeba-pasinaudoti nukentėju-
sios bejėgiška padėtimi(buvo “gramelį“padariusi).Kodėl išmintingi rašinių
autoriai-nė vienas!-nepasuka galvelės:kaip vadinasi tokia situacija,kai pa-
na ar ponia prie vyriškos lyties homo sapiens prilimpa,o pastarasis nebūna
nei nepilnametis,nei”įmetęs”,sugeba blaiviai mąstyti ir drįsta apsimesti,
kad nesuprato panos ar ponios pasiūlymo?Tai,turbūt,nebus priekabiavimas,ma-
tyt,pavadinsim lyčių lygiomis galimybėmis ir panos ar ponios pastangomis
pasinaudoti savo teisėmis.Ar yra įsisikinusių,kad panos ir ponios prie vy-
rų nepriekabiauja?Tai aptarkim ir kitą klausimo pusę.

Apuokiukas       2018-02-7 16:54

Moteris turi du galingus ginklus: 1) antausis; 2) nagais - per veidą. Jeigu ji jų nepanaudoja, vadinasi tai toks jos sprendimas.

ona       2018-02-6 19:22

Pagal mitu logiką, visiškai galima situacija, kad išsiskyrusi prieš daug metų moteris galėtų apkaltinti savo buvusį vyrą (ypač jeigu jis žinomas žmogus), kad jis ja pasinaudojo, priekabiavo, o ji buvo tokia pasimetusi, kad sutiko ištekėti ir susilaukti vaikų. Po to logiškai įvyko skyrybos, bet tik dabar ji suprato, kad jis buvo tiesiog priekabiautojas ir gašlūnas, o dabar, po dvidešimties metų nutarė tai paskelbti visai tautai… Atrodo, mitu sąrašas tik ilgės, o mes piktinsimės ir smerksime, ir norėsime, kad gyvenimas būtų koks tobulumo etalonas, net ir atbuline data, kai visuomenės normos ir papročiai buvo visai kiti…

O.G       2018-02-6 14:52

Ar ateis ta diena , kai prabils dabar suaugę buvę vaikai, kurie buvo prievartaujami dėdžių? Čia tai butu bomba.

dabar mastau       2018-02-6 13:19

gal ir prie musu prezidentes priekabiavo koks burokevicius, kad ji taip ilgai nenulipo nuo TSKP platformos?

E951       2018-02-6 13:14

ištrauka iš “Erin Pizzey. Pirmosios moterų prieglaudos įkūrėja ėmėsi ginti vyrų teises” :Daugybei radikalių feminizmas yra kaip religija. Šiandien jos įtakingos, galingos, jų organizacijos dosniai finansuojamos. Anglijoje, Amerikoje kiekvienas rimtesnis postas, kurį turėjo moterys, užimtas radikaliųjų feminisčių.

Didžiausia šio judėjimo bėda ta, kad iš tiesų jis anaiptol nėra už vyrų ir moterų lygybę. Pasigilinusi supratau, kad jis neturi nieko bendra su mūsų interesais, tik siekia pastatyti imperiją saujelei įtakingų moterų. Dabar Anglijoje mes atsidūrėme situacijoje, kai socialinės tarnybos, policija, žiniasklaida yra užkibusi ant moterų kaip aukų kabliuko.

Daugybę radikalių feminisčių matome tarp socialinių darbuotojų. Jos brutaliai atima vaikus iš tėvų. Iš pradžių buvo paskleista mintis, kad šeima nėra saugi vieta moterims ir vaikams. Paskui imta siekti tokio šeimos modelio, kurį sudaro moteris su vaikais, vyrus atmetant. Matant kas vyksta šiuolaikinėje visuomenėje, akivaizdu, kad tam tikru požiūriu feministės laimėjo.

Tačiau ką laimėjo moterys? Didelė jų dalis negauna būtinos pagalbos, bet feminisčių tai nedomina. Jų valdomos prieglaudos nepriima moterų, turinčių narkotikų ar alkoholio problemų. Nepriima mamų su vyresniais nei 12 metų sūnumis. 

O didžiausias radikalių „nuopelnas“ – sunaikinta šeima bei sukurtas atšiaurumas tarp vyrų ir moterų. Joms tai sugrįžo bumerangu. Anglijoje žinau daugybę 30-40 metų moterų, kurios neturi šeimos, vaikų. Vyrai nebeveda, nes tiesiog nebėra linkę įsipareigoti.

Mane stebina       2018-02-6 11:00

prezidentes pozicija - gerai , kad isdriso kalbeti , kad ir po desimties metu ...

albina       2018-02-6 10:54

Ačiū,Monika! Garbė kaip sąžinė,arba yra,arba ne.Išdidžios,orios merginos pačios puikiai sutramdo gašlūnus ir bandančius peržengti ribas.Beje,prieš 10 metų buvo ne viena priemonė įrašyti pokalbius,taigi,kažkas čia slypi? Vaitkaus dar nepastatytas spektaklis,pasisakymai dėl neištirtų bylų?

seks priekabiavimas lietuviškai       2018-02-6 10:31

Pas mus seks priekabiavimas be sekso, pasiūlei ,panelei nepatiko, tu kaltas, arba įvyko seksas abiejų sutikimu po kelių metų pana apsigalvojo, kad gal negerai - vyras kaltas.Va taip.

Snapas       2018-02-6 9:52

Merginos išrado “naują” kripto valiutą, priimama visur. Tik grąžos, kartais, tenka laukti dešimtmečius…

Snapas       2018-02-6 9:46

Kuo greičiau uždrauskime dėstytojui, režisieriui ir kt. su studente(-u), darbuotoju(-a) nesvarbu kur: namie, universitete, darbovietėje pasilikti vieniems… Dėl visa ko…

Gaila,bet       2018-02-6 9:36

feministės dažnai turi nepilnavertiškumo kompleksą,kurį suformuoja netinkamas auklėjimas ir nuslėpta tiesa,kas yra tikra Ledi.Ir jei feministės užsiimtų tikrai reikalinga veikla,kai pagyvenusios moterys ,o ir pagyvenę vyrai,senoliai yra žeminami poliklinikose,savivaldybėse ar bet kur ir imtų ginti jų teises,tada jos būtų savo vietoje.O šiaip,krikščionybė vis tiek pasiveja,kad ir kaip bandoma liberalios laisvės klystkeliuose nuo jos pasislėpti.Yra 10 Dievo įsakymų-Nepaleistuvauk.

Al.       2018-02-6 1:09

Piktnaudžiavimą tarnybine padėtim smerkiam. Kita vertus, visuomenė, pradedant Holivudu ir baigiant Vatikanu, skatina atlaidumą gašlumui, o paskui, lyg niekur nieko, užpuola atrankiniu būdu. Kodėl #MeToo vajų nušviečianti žiniasklaida nespausdina Daimantės Kedytės liudijimo ?

Iš Nidos V. tekstų:       2018-02-6 0:33

“-Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu.”
Palaukite!
Jis (pasak nukentėjusios) naudojo fizinę prievartą? Ne.
Grasino ja arba institucinėmis sankcijomis? Ne. Šantažavo?
Ne!
Kaip nors privertė, nors mergina aiškiai priešinosi? Ne.
Nugirdė per prievartą?
Ne.
Išsiblaiviusi kitaip elgtis nutarė?
Ne. Leido suprasti, kad jis to nori – ir ji leido suprasti, kad ne prieš. Bijojo? Dabar sako, kad taip.
Ko tiksliai? Smurto, persekiojimo, akademinių skolų? Ne.
???
„-Prarasti įsivaizduotą viršenybę prieš kitus studentus“.
Ir kad gal nebepasakys vištai, kaip ir ką reikėtų tapyti.
Bet ne jis taip sako – čia ji taip sako.
Kaip niekur nieko, be nuovokos, kad tokius niuansus kaltinant (idant apkaltintasis išties atrodytų kaltu, o ji – auka) derėtų nuo viešumos nuslėpti.
Norima įtakos, globos, „užnugario“ darant būsimą karjerą, išskirtinių konsultacijų, nepelnyto prestižo bendrakursių akyse, taip pat patepti nuosavą savimeilę – ir ...sutinkama!
(elementarūs abipusiškai naudingi mainai:
aš – tau, tu – man).
Bet, aha- dabar tegul visi žino savo socialinę vietą ir jos neperžengia:
bet koks erotinis kontaktas (ar užuomina į jo galimybę) tarp skirtingą statusą turinčių arba pedagoginiu santykiu susijusių asmenų, pagal šią logiką, tampa smurtu ir prievarta!
Ak, tiesa, yra toks dalykas kaip žalia jaunystė ir negebėjimas atsispirti autoritetui. Žalia žalia – beveik vaikystė.
Naivumo įsikūnijimas:)
Aštuoniolikos ar dvidešimt dviejų mažutė mergytė gali tuoktis, prasimanyti vaikų, skirtis, balsuoti, įsidarbinti, atsidaryti sąskaitą banke, pirkti/parduoti nuosavybę, rinktis arba mesti profesiją, gyventi atskirai nuo tėvų, emigruoti, tačiau nuspręsti ar sutinka leistis į erotines transakcijas įgali nėra, savanaudiškai pasisemiant privilegijų mainais už seksiuką.
Jai tik atrodo, kad sutinka.
Praeis keliolika metų – ir jai dašus, kad IŠ TIKRŲJŲ GAL “nesutiko”.
(Jei taip, tai gal įstatymais pakelti pilnametystės ribą iki trisdešimt penkerių, o gal – penkiasdešimties? Kol sukakos pilnaprotystė.
Arba gal tokioms infantilėms derėtų uždrausti studijuoti ten, kur dėsto autoritetingi suaugusieji?
Arba gudrioms dūroms reikia uždrausti lankytis viešose vietose vienoms, be apsaugos?)
Nes autoritetas svaigina lyg raudona kaldrytė! Autoritetas paralyžiuoja valią (hmmm,jei tokios esama:) ).
Autoritetai yra pavojus priedurnėms, tad autoritetus privalu išnaikinti viešai nulinčiuojant. Greituoju būdu.
Tegul visi žino savo socialinę vietą ir jos neperžengia:
bet koks erotinis kontaktas (ar užuomina į jo galimybę) tarp skirtingą statusą turinčių arba pedagoginiu santykiu susijusių asmenų, pagal šią logiką, tampa smurtu ir prievarta.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Kviečiame spalio 5 ir 6 dienomis pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą (programa; papildyta video)

Tarptautinės Mokytojų dienos minėjimas Kaune: Danguolė Petrauskaitė-Juodžbalienė. Diena, kai baigiasi kantrybė, arba Kaip man ne gėda

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Kviečiame į Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymą Šiauliuose

Vygantas Malinauskas. Socialinis teisingumas pagal Trump’ą ir Lietuvą

Arvydas Juozaitis: jei būčiau išrinktas Lietuvos prezidentu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą ir populistus

Andrėjus Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti

Kviečiame pasirašyti peticiją, reikalaujančią sustabdyti Jono Noreikos-Vėtros šmeižto kampanijas ir išsaugoti visus pagarbos jam ženklus

Kviečiame visus susipratusius Lietuvos piliečius veikliai paremti Kauno forumo iniciatyvą dėl visuomeninio transliuotojo

Vidmantas Valiušaitis. Ministre Linkevičiau, raskite jėgų atsigręžti į veidrodį

Stasys Yla. Paskutinis atodūsis: prisiminimai apie Joną Noreiką-Vėtrą

Kanadoje gydytojai siūlo įteisinti vaikų eutanaziją be tėvų sutikimo

Audrius Bačiulis. Apie visuotinę debilizaciją: tai, kas anksčiau kėlė šiurpą, šiandien tampa vis labiau geidžiama ateitimi

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis (I). Pabaigos pradžia

Dienos tema apie Adolfo Ramanausko-Vanago nukankinimą ir nesiliaujantį pomirtinį šmeižimą

Valdas Vasiliauskas. A. Slavino sąrašas

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Ir vėl praraja, arba Apie liūtų ir zuikių drąsą

Arvydas Juozaitis. Trumpas ir nauja pasaulio tvarka: ateina strategiškai palankus Tėvynių Europai laikas?

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų tyrimas atskleidė naujų faktų apie partizanų vado kankinimus ir nužudymą

Reformatų skverą aptvėrus darbams, tvora pasipuošė aktyvistų plakatais, o Vilniaus regioninė architektūros taryba projektui nepritarė

Nickas Hanaueris, Davidas Rolfas. Naujasis ekonomikos mokslas: gerovė „nelaša iš viršaus į apačią“ – ji „plečiasi iš vidurio“ (II)

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Klojom teisinės valstybės pamatus, bet pasirinkom teisminę (tęsinys)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.