Religija ir filosofija

Monika Morkūnaitė. Katalikai ir politika moralinio reliatyvizmo spąstuose

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 4 d. 23:50

6     

    

Monika Morkūnaitė. Katalikai ir politika moralinio reliatyvizmo spąstuose

Pro Patria

Paradoksalu, tačiau šiuolaikinėje reliatyvizmo eroje esama principų, į kuriuos kėsintis ar jais abejoti reiškia akiplėšišką individo laisvės neigimą. Vienas tokių principų yra pats moralinis reliatyvizmas. Kaip teigė profesorius Alvydas Jokubaitis, svarbiausias dalykas šiandien – „sutarti, kad būtinas nesutarimas“. Visuomenė pratinama tvirtai tikėti, jog kiekvienas gali pats nusistatyti, kas yra gera ir bloga. Bet kokios pretenzijos suvokti objektyvią moralę tokiu atveju yra pasmerktos žlugti.

Iš tiesų toks požiūris – palyginti nesenas moderno išradimas, kurio pamatus paklojo XVI a. protestantiškoji revoliucija. Todėl tvirtinimas, jog moralės subjektyvumas yra absoliutus ir neginčijamas, yra ne tik logiškai prieštaringas, bet ir neigiantis pamatines klasikinės (antikinės bei krikščioniškosios) filosofijos nuostatas, suformavusias Vakarų civilizacijos tapatumą.

Trumpam atsigręžkime į Vakarų minties istoriją. Klasikiniai mąstytojai politiką laikė etikos tąsa. Viešasis gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be fundamentalių moralės dėsnių pagrindimo. Kartu suvokta, jog iš tiesų dorybingi (kaip, beje, ir ydingi) žmonės visuomenėje sudaro mažumą, o didžioji jos dalis yra piliečiai, kurių elgesys priklauso nuo aplinkybių. Tačiau tokia piliečių klasifikacija anaiptol nebuvo deterministinė: priešingai, manyta, jog tinkama etinė praktika gali padėti išsiugdyti dorybes kaip stabilų polinkį gėriui, pripažįstant, jog tai – ilgas ir sunkus procesas. Moralinį autoritetą čia įkūnijo tobulas filosofas, maksimaliai realizavęs protingąjį ir pažabojęs aistringąjį bei geismingąjį sielos pradus. Krikščioniškoje filosofijoje šis elgesio etalonas buvo pakeistas šventojo įvaizdžiu, bylojančiu apie arčiausią priartėjimą prie Kristaus idealo bei nuoseklų ir sąžiningą vadovavimąsi objektyvią moralės tiesą atskleidžiančiu Bažnyčios mokymu.

XVI amžiuje pradėjo formuotis moderno politinis mąstymas, grindžiamas humanistine filosofija bei jau minėta protestantiškąja revoliucija. Pastaroji įtvirtino nuostatą, kad žmogaus blogumo priežastis yra ne tik kūnas, bet ir jo sugadintas, moralinį pagrindą kaip vieną savo galių praradęs protas. Paneigus esant objektyvią žmogaus prigimtį buvo išrastas savybių neturintis individas. Užuot turįs realizuoti savo prigimtį, individas tampa tuo, kuo pats save padaro, ir tokia kūryba politinėje teorijoje pamažu buvo įtvirtinta kaip kertinė laisvės principo nuostata.

Mokant tiek istorijos, nesunku suprasti, jog šiandien plačiai paplitusi moralinio reliatyvizmo idėja remiasi protestantiškojo sąjūdžio įkvėpta moderno politine mintimi. Šiandien šis radikalus pokytis turi didžiausių pasekmių katalikams. Visur Vakaruose vyraujantis reliatyvizmas tiesiogiai prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui, teigiančiam, jog demokratiniam gyvenimui reikalingi nekintantys moraliniai pamatai, kurie dėl savo prigimties bei savo kaip socialinio gyvenimo pagrindo vaidmens negali būti derybų objektas. Esminiai katalikiško mokymo principai, kuriuos paprastai siekiama apginti įstatymais, pirmiausiai, žinoma, yra aborto ir eutanazijos draudimas, išreiškiantis siekį įtvirtinti visavertį kiekvieno asmens gyvenimo nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos. Kitas ne mažiau svarbus katalikų įsipareigojimas politiniame gyvenime – stengtis užtikrinti prigimtinės šeimos, pagrįstos dviejų skirtingos lyties asmenų santuoka, apsaugą bei skatinimą. Nuoseklūs katalikai, jų organizacijos ir pati Bažnyčia šiandien dažniausiai turi pareigą veltis į politinius debatus būtent šiais klausimais.

Tačiau būtent šių nuostatų, o ypač – prigimtinės šeimos sampratos liberalizavimas skiria autentišką katalikų tikėjimą išpažįstančius asmenis nuo vadinamųjų neokatalikų, pasižyminčių selektyviu Bažnyčios mokymo laikymusi bei jam prieštaraujančių liberalizmo principų gynimu. Neokatalikai taip pat neretai skelbia, jog kiekvieno žmogaus laisvė nusistatyti asmenines gero ir blogo elgesio gaires yra būtina demokratijos sąlyga. Tai itin problemiškas požiūris, nes jei taip, Bažnyčios mokymas tampa visiškai nesuderinamas su pačia demokratija.

Vienas geriausių tokio mąstymo pavyzdžių Lietuvoje yra „Naujojo Židinio–Aidų“ (NŽ-–A) žurnale ir, regis, redakcijoje vyraujanti pozicija Katalikų Bažnyčios mokymo klausimais. Šių metų pradžioje portale 15min.lt pasirodžiusiame Bernardo Gailiaus straipsnyje „Už Respubliką ir senąsias mūsų laisves“ išdėstyta nuomonė, jog siekis įstatymiškai įtvirtinti prigimtinės šeimos sampratą yra tikrų tikriausias nesusipratimas, mat teisiškai laiduoti Katalikų Bažnyčios mokymo nuostatų neįmanoma tiesiog dėl pačios „piliečių įvairovės“. Kitaip tariant, minėtas tikslas esą tėra nevykusi valdžios siekiančių demagogų viešųjų ryšių akcija, griaunanti pamatinius Lietuvos Respublikos idealus .

Autentišką katalikų tikėjimą išpažįstančiam asmeniui privalu žinoti, jog moralinio reliatyvizmo principas nepainiotinas su politinio pliuralizmo nuostata. Konkrečių politinių sprendimų įgyvendinimas bei aplinkybių įvairovė neišvengiamai gimdo įsitikinimų laikinųjų dalykų srityje skirtumus. Vadinasi, nuomonių skirtumas grynai politiniais klausimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, kokia yra geriausia valstybės forma, ir Katalikų Bažnyčios yra visiškai leistinas. Tačiau nepaisant natūralios požiūrių įvairovės, jie visi privalo remtis Katalikų Bažnyčios mokymo deklaruojamu etiniu pagrindu, išreiškiančiu prigimtinę dorovės ir žmogiškojo gėrio sampratą. Tik tuo tikėdamas esi nuoseklus katalikas.

Moralinis reliatyvizmas apskritai yra neįgyvendinamas demokratiškais pagrindais tvarkomoje valstybėje. Demosas, kaip vieninga politinė bendruomenė  (tauta), remiasi bendrojo gėrio idėja. Bendrasis gėris suteikia moralinius įsipareigojimus jo siekiančiai ir jį pripažįstančiai politinei tautai. Apskritai, pati demokratijos idėja reikalauja tam tikro kolektyvinio subjekto, turinčio istorinę atmintį ir kultūrinį tapatumą su konkrečiu etiniu pagrindu. Tuo tarpu reliatyvizmas grindžiamas įsitikinimu, kad jokia bendra moralė iš principo negalima, todėl individas turi neatimamą teisę apsibrėžti gėrio ir blogio suvokimą taip, kaip nori pats. Būtent apie tai kalbėjo B. Gailius, teigdamas, jog valdžia neturėtų siekti „įstatymais apibrėžti gero ir teisingo gyvenimo“, nors tiek antikos, tiek krikščioniškoji politinė filosofija remiasi nuostata, kad įstatymai yra svarbiausias gėrio įrankis, kuriais žmonės nukreipiami į dorybingą gyvenimą. Vadinasi, toks liberalių principų propagavimas yra nesuderinamas ne tik su krikščioniškosios demokratijos, bet ir apskritai su demokratijos principais. Pastarosios uždavinys yra vienyti, plėsti ir kurti žmonių bendrumą. Tai neišvengiamai kertasi su liberalų akcentuojama kraštutinio individualizmo idėja (Alvydas Jokubaitis, Vertybių tironija ir politika, 2012, 147).

Tačiau moralinio reliatyvizmo idėja yra komplikuota ne tik praktiniu, bet ir teoriniu lygmeniu. Visų pirma, ši koncepcija prieštarauja pačios moralės esmei: juk ši esanti tam tikros elgesio normos, būtinos žmogui kaip visuomeninei būtybei. Moralės subjektyvumas yra prieštaringas, nes numatydamas kiekvienam individui teisę pačiam nusistatyti savo supratimą apie gerą ir blogą elgesį, jis kartu paneigia ir bendruomeninių saitų prasmę. Moraliniam reliatyvistui bendruomenė yra nereikalinga tuo požiūriu, kad jis turi unikalų etikos kodeksą, bet sąvoka „individuali moralė“ yra absurdiška todėl, kad, išskyrus tam tikrus kraštutinius atvejus, tokius kaip savižudybė, žmogus negali nei įgyvendinti, nei pažeisti moralės nuostatų sąveikaudamas pats su savimi. Nepaisant to, jog moralės subjektas yra individualus, dorovės principais grindžiamų veiksmų objektas visada yra išorėje. 

Kita vertus, rinktis subjektyvią moralę neretai skatina būtent radikalios sekuliarizacijos sąlygotas žmogaus mąstymo suprimityvinimas iki juslinio patyrimo. Vien tiktai ekonominėmis kategorijomis besivadovaujantis individas tampa nepajėgus pagrįsti nieko, kas išeina iš jo fizinio patyrimo lauko, kuriame jis saugiai tenkina savo instinktyvius poreikius. Tačiau, kaip pastebėjo Antikos mąstytojas Platonas, yra idėjų, kurios laikosi vien protu, ir ypač kada kalbame apie politinę sferą, tampa akivaizdu, kad visiškas tokių idėjų atmetimas yra tiesiog neįmanomas. Bet, kita vertus, žvelgiant griežtai iš juslinės perspektyvos, Dievo, laisvės, tautos ar gėrio idėjos tėra fikcijos. Štai kodėl vien savo pilvo poreikius
tenkinantis modernusis individas niekada negalės pagrįsti pasiaukojimo už tėvynės laisvę ar artimo gyvybę - jo suvokime fiziškai neapčiuopiami elgesio motyvai paprasčiausiai neegzistuoja. Tačiau ši nuostata negalioja katalikams, kurie vadovaujasi ar turėtų vadovautis tikėjimo principu, peržengiančiu tiek žmogiškojo patyrimo, tiek proto ribas. Dėl šios priežasties objektyvi moralė katalikų tikėjimą išpažįstantiems asmenims yra natūralus bendruomeninio gyvenimo pagrindas, laiduojantis žmogiškosios būties prigimtį atitinkančių principų perkėlimą į politinį gyvenimą.

Nuoseklus Bažnyčios mokymo laikymasis yra sudėtingas, mat krikščionybė kelia žmogui nepaprastai aukštus etinius reikalavimus. Tai tarsi leidžia suprasti, kodėl net vadinant save kataliku gyventi vadovaujantis moraliniu reliatyvizmu yra kur kas paprasčiau nei siekti atitikti objektyvų gėrį įkūnijantį etaloną. Ir visgi čia neišvengiamai tenka grįžti prie esminių klasikinės politinės teorijos postulatų. Kaip šiandieną, taip ir Antikos laikais suvokta, kad besąlygiškai vadovautis nekintančiais gėrio standartais yra beprotiškai sunku, tačiau Platonas ne veltui teigė, jog dorybes reikia praktikuoti nuolatos. Tuo tarpu moralinis reliatyvistas negali suvokti, kaip įmanoma sekti moraliniu autoritetu, nes nesugeba įžvelgti kokybinio skirtumo tarp savęs ir žmogaus, kuris nuolatos elgiasi dorybingai ir daro tai remdamasis nekintančia moralės samprata. Tačiau klasikiniai mąstytojai visada teigė, jog bet kuris žmogus turi potencialą tapti dorybingu kantriai ugdydamas savo charakterį ir mokydamasis besąlygiškai rinktis gėrį, kas jį padaro iš tiesų laisvą.

Politika, kaip žmogaus bendruomeniškumo realizacija, yra neatsiejama nuo moralės, o pastaroji savo ruožtu - nuo pastovaus dorybių ugdymo. Šiandien Vakarų pasaulyje įsitvirtinęs vidujai prieštaringas liberaliosios demokratijos modelis skatina abejoti arba visai atmesti objektyvios moralės galimybę, tokiu mąstymu vadovaujasi ir tradicinį Bažnyčios mokymą selektyviai priimantys neokatalikai. Tačiau remiantis Vakarų civilizacijos tapatumą sukūrusia antikine ir krikščioniškąja filosofija, toks esminių elgesio normų liberalizavimas tampa iš principo neįmanomas. Taip yra todėl, jog politinė tauta, gyvenanti demokratiniais pagrindais valdomoje valstybėje, yra reikalinga vieningos moralės kaip jos narius rišančio saito, parodančio, kad pamatiniai etiniai reikalavimai yra būtina žmonių socializacijos, o kartu - ir paties žmogiškumo sąlyga.

Mūsų dienų katalikai priversti rinktis tarp Bažnyčios mokymo apie objektyvią moralę ir moralinio reliatyvizmo. Rinktis pirmąjį ir būti nuosekliais katalikais yra kiekvieno laisvo apsisprendimo reikalas. Dėl to katalikai netaps demokratijos priešais. Reliatyvizmas jokiu būdu nėra būtina demokratijos sąlyga.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nikas       2016-04-5 17:05

autorė galėtų parašyti kas yra ta demokratija.

Family Watch 4       2016-04-5 13:00
Family Watch 3       2016-04-5 12:55

3. CSW NGO Committee Blocks Pro-life/Pro-family Events. We found proof that the CSW NGO Committee, a supposedly unbiased entity, is using their privileged status at the UN to promote the sexual rights agenda. This committee hosts the CSW NGO Forum and is given a large UN conference room to brief NGOs each morning. They also

schedule all of the NGO parallel events for CSW. Yet this year they rejected a number of pro-life/pro-family events. Those that they did accept were scheduled during some of the worst times and in the worst available rooms. Proof of their bias was revealed in their widely distributed training manual. Thanks to United Families International volunteers who brought this manual to light, we now have a tool to question their special NGO privileges at the UN, or at least to get pro-family NGOs equal privileges. 

Here is an example of this anti-family bias. Page 28 of their training manual called, “A Guide for NGOs and Women’s Human Rights Activists at the UN and CSW 2016” states:

Below are some of the negative trends that have impeded progress:
• Narrowing the concept of gender to only refer to women and men
• Dissent between pro-life and pro-choice groups
• Opposition to Sexual and Reproductive Health and Rights, in particular sexual rights
• Opposition to “sexual orientation and gender identity” or SOGI
• Opposition to “diverse forms of families”
• Opposition to Comprehensive Sexuality Education
This clear bias against the family and family values is just one of many blatant examples that we are constantly confronting at the UN.

4. Head of the UN Women Office Admits Pro Abortion Position. A fearless group of young, pro-life college women with the “Be Woman” group from Mexico were relentless in asking probing and pointed questions of speakers at various CSW panels and events. These articulate young ladies were not satisfied when the head of UN Women, Mrs. Phumzile Mlambo-Ngcuka, ignored their question in one of the sessions about the position of UN Women on abortion. Later these young women found an opportunity to approach Mrs. Mlambo-Ngcuka in the hallway after midnight one night during late UN negotiations. They expressed their concern that the term “sexual and reproductive rights” proposed in the document could include abortion, to which Mrs. Mlambo-Ngcuka replied, “ Why do you care about that? Why wouldn’t you let the women choose? It’s a matter of choice.”

One of the young women answered, “ Too bad the baby doesn’t get the chance to decide anything, does he?” Mrs. Mlambo-Ngcuka started explaining that there were difficult situations in which women needed to have the right to choose and that “human rights are always a priority.” 

As the girls continued to challenge her, Mrs. Mlambo-Ngcuka kept insisting it was a “complicated” topic. She was about to leave when one of the young women reminded her that she was supposed to represent the voices of all women including theirs, to which Mrs. Mlambo-Ngcuka responded, “Don’t worry about me, you have plenty of people on your side here, so don’t worry about me.” (As reported by Evelyn Garza.)

Family Watch is grateful to all of the members of our UN advocacy team who volunteered their time and worked tirelessly in promoting family and life at this year’s UN Commission on the Status of Women. Once again, these volunteers, working alongside other profamily advocates from all around the world, truly made a difference.

Family Watch 2       2016-04-5 12:54

5. Life and family values were promoted in an unprecedented number of CSW events. Despite the apparent efforts of the CSW NGO (non-governmental organization) committee to block good pro-life/pro-family parallel events during the commission meeting, there were many great events organized by pro-life/pro-family groups as well as by UN Member States promoting family values. This has been rare at CSW, and we hope it is a portent of things to come. 

In addition to premiering our new documentary on CSE, Family Watch’s Annie Franklin, Director of International Activities, was a featured speaker at an event organized by The Women’s Federation for World Peace International (WFWPI) and cosponsored by Family Watch International on “Engaging Women in Sustainable Development: Family. Transformation. Co-Prosperity.” The event was well attended and well received. 


Annie spoke about the vital role of mothers and fathers in the family and in sustainable development, stressing that women should be empowered in their role as mothers, rather than denigrated by society. Also, FWI honored one of our new team members, Agneta Aketch Aimba of Kenya with our “Stand of the Family” award for her outstanding work in helping women heal from abortion. She presented at our event on the on the

comprehensive sexuality education agenda being pushed in Kenya, and at another UN event she shared her experiences on the harms of abortion.
The Bad and the Ugly!

1. A health paragraph in the Agreed Conclusions was adopted with multiple highly controversial references including:
• “reproductive rights in accordance with the Programme of Action of the International Conference on Population and Development, the Beijing Platform for Action and the outcome documents of their review conferences” This is UN code for abortion and weakens our efforts to protect unborn children. 
(Read our policy brief for more information on why “reproductive rights” is problematic. And this document explains why “outcome documents of their review conferences” is dangerous language.)
• “universally accessible and available quality comprehensive sexual and reproductive health-care services commodities, information and education” (While this is not a direct reference to “comprehensive sexuality education,” it is an indirect reference to “comprehensive sexual” “information and education,” which is almost as bad.)
• “emergency contraception” (a euphemism for the morning-after pill)
• “safe abortion where such services are permitted by national law”
• “the right to have control over and decide freely and responsibly on matters related to their sexuality” (This is often interpreted to include controversial LGBT rights.) 
2. National sovereignty/religious and cultural values paragraph deleted. A paragraph recognizing that implementation of the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development is the “sovereign responsibility of each State, in conformity with all human rights and fundamental freedoms, and the significance of and full respect for various religious and ethical values, cultural backgrounds and philosophical convictions of individuals” was deleted. This language was important to curb the activist UN bureaucracies from pushing the radical sexual rights agenda of the developed nations on the rest of the world.

 

 

Family Watch 1       2016-04-5 12:52

http://www.familywatchinternational.org
05.04.2016

UN Victories: The Good the Bad and the Ugly at CSW!

 

Dear Friend of the Family,

The battle to protect family, life and children at the UN Commission on the Status of Women (CSW) concluded at about midnight on Thursday, March 24. Family Watch was there with a terrific team of 22 volunteers from the United States, Portugal, Kenya, Nigeria, Haiti and Argentina. We have posted some pictures of our great team here.


As usual, Western countries attempted again at this year’s CSW to force their sexual rights/abortion agenda on developing countries. Also, as usual, there was a lot that was good, a lot that was bad, and a number of things that were downright ugly.

The Good!

1. Direct references to comprehensive sexuality education (CSE) were deleted from the main CSW outcome document called “Agreed

Conclusions” as well as from the HIV/AIDS resolution. Since this was one of the major goals of our Family Watch CSW team, we could not be more pleased. This is a major victory for the protection of children worldwide!

Family Watch premiered our new documentary “The War on Children: The Comprehensive Sexuality Education Agenda” in a standing-room-only UN event. The response to our new film by government officials and pro-family leaders from around the world who were outraged by the agenda this documentary exposes was overwhelmingly positive and supportive. We will be sending out a separate report on the impact this documentary is already having worldwide.


If you have not already done so, we encourage you to go to StopCSE.org and watch the documentary and sign the petition to the UN. We hope you will also encourage others to view it and sign the petition as well.

Our UN event premiering the documentary was cosponsored by the UN Family Rights Caucus, The American College of Pediatricians, Forum Azzahrae for Moroccan Women, Asociacion La Familia Importa (AFI), and the Worldwide Organization for Women (WOW).

2. “The Family” is recognized as a contributor to development. After hours of grueling negotiations over just one sentence in the draft Agreed Conclusions document, the following positive reference to “the family” was finally adopted. 

“Recognize the family as a contributor to development, including in the achievement of the internationally agreed development goals for women and girls.” 

So why was this sentence so controversial? An amendment had been proposed to recognize “various forms of the family” in an attempt to force developing countries to recognize LGBT people and any other grouping of people who claim to be a family. As a compromise, Western nations agreed to delete “various forms of the family” on condition that the word “sustainable” also be deleted before “development.” This was an attempt to delink “the family” from the 2030 sustainable development agenda that will chart the course for international development efforts for the next 15 years.

However, this was a hollow victory for the opposition since the second half of the sentence still refers to the “internationally agreed development goals.” The only current internationally agreed development goals are the goals in the Sustainable Development Agenda. Western nations likely only agreed to this compromise to save face because they knew if they did not agree to it, the entire document might get thrown out since the African nations were insisting on a reference to “the family” with no caveats as a condition of having a consensus outcome document.

3. References to “sexual orientation,” “gender identity,” and “sexual and reproductive health and rights” were deleted. (This includes controversial
“sexual rights.” For more information read our policy brief “Sexual Rights Defined” here.)

4. National policy space to be respected. Language was adopted affirming that implementation of the 2030 Sustainable Development Agenda should take into account “different national realities, capacities and levels of development and respecting national policy space for sustained, inclusive and sustainable economic growth, in particular for developing States . . .” and that “governments have the primary responsibility for follow-up and review of the 2030 Agenda for Sustainable Development, at the national, regional and global levels.”

 

pedofilai ir pederastai bliauna       2016-04-5 9:17

nes nieko protingiau negali pasakyti


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.