Aplinkosaugos politika, Emigracija, imigracija, demografija

Monika Midverytė OFS. Apie terorizmo ir klimato kaitos bičiulystę

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 1 d. 7:03

9     

    

Monika Midverytė OFS. Apie terorizmo ir klimato kaitos bičiulystę

Bernardinai.lt

Terorizmui pralaimi ne tik Prancūzija ir Vokietija. Kovoje dėl valdžios ir žiniasklaidos dėmesio terorizmo grėsmei pralaimi ir kita problema, kuri iš dalies yra karų ir terorizmo sukėlėja. Bėda ta, kad toji pasaulinė problema neturi tam tikrų žiniasklaidai reikalingų savybių ir dėl to lieka nepatraukli.

Dar 2014 m. spalį Pentagonas paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, kad klimato kaita didina karinių konfliktų riziką bei terorizmo proveržį. Pentagonas rašė: „Klimato kaitos padariniai gali sukelti nestabilumą kitose šalyse dėl sumažėjusių maisto ir gėlo vandens resursų, sugriautų infrastruktūrų, plintančių ligų. Dėl klimato kaitos daug žmonių turi palikti savo namus, o tai sukelia masinę migraciją, sutrikdo prekybinę veiklą, elektros energijos prieinamumą. Šie padariniai gali pakirsti ir taip silpnas kai kurių šalių vyriausybes bei sukelti didelių sunkumų dabar stabiliai dirbančioms vyriausybėms, kurios pradės varžytis tarpusavyje dėl ribotų išteklių. Šios valdymo spragos gali atverti kelią ekstremistinėms ideologijoms bei paskatinti terorizmą.“

Ši prieš pusantrų metų išviešinta prognozė pildosi žodis žodin. Ji jau yra tapusi skaudžia šiandiene pasaulio ir Europos realybe.

Po tragiškų įvykių Paryžiuje, Briuselyje, Ankaroje, Nicoje, Miunchene ir kitur, žiniasklaidoje pasipila komentarai ir svarstymai, kaip spręsti terorizmo ir masinės migracijos problemas, keliančias grėsmę visos Europos saugumui. Po pasikartojančių nelaimių grįžtama prie minties, kad veikiama per lėtai, Europos Sąjungos narių saugumo tarnybos per vangiai bendradarbiauja tarpusavyje. Nesaugumo jausmas šalyse piktina piliečius ir drebina valdančiųjų kėdes, kuriuos pakeičia radikalesnius sprendimus siūlantys kraštutiniai kairieji ir dešinieji. Didžioji Britanija jaučiasi saugesnė atsiskyrusi nuo ES ir svetimšalių srauto.

Kalbama, kad reikia griežtinti migracijos politiką, aktyviau tarpvalstybiniu lygiu dalintis saugumo struktūrų turima informacija, kuo greičiau spręsti konfliktą Sirijoje. Tačiau apie problemų priežasčių šalinimą ir jų ryšį su klimato kaita kalbama mažai.

Pagal naujausią Postdamo Klimato kaitos poveikio instituto ataskaitą, kad nuo 1980-ųjų metų 23 proc. smurto proveržių tarp skirtingų etninių grupių buvo susiję su klimato nelaimėmis. „Ginkluoti konfliktai yra viena iš didžiausių grėsmių žmonėms vienus nužudanti, o kitus priverčianti palikti savo namus ir emigruoti, – the Guardian sakė Postdamo instituto direktorius profesorius Johnas Schellnhuberis. – Klimato katastrofų ir etninių įtampų mišinys tampa sprogstamu užtaisu“, – sakė jis. „Žmonės spekuliuodavo apie klimato kaitos ryšius su kariniais konfliktais: vieni sako taip, kiti – ne. Tačiau mes radome labai tvirtą ryšį“, – sakė mokslininkas.

Šis naujas tyrimas kaip jautriausias vietas nurodo regionus, iš kurių jau dabar plūsta tūkstančiai pabėgėlių: „Tai turi didelę reikšmę ateities saugumo politikai, kadangi keletas iš konfliktiškiausių pasaulio regionų, tokių kaip šiaurės ir centrinė Afrika bei vidurinioji Azija, yra išskirtinai jautrūs klimato kaitos pokyčiams ir pasižymi etniniu susiskaldymu“, – tvirtina išsamią analizę atlikę mokslininkai.

Tad galvojant, kaip įveikti terorizmo grėsmes ir migracijos krizę, reikėtų lygiagrečiai mąstyti ir apie tai, kaip dar labiau neapsunkinti padėties, t. y. kaip kovoti su klimato kaita, stimuliuojančia šiuos ydingus procesus. Nors lig šiol net 179 valstybės pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, tačiau jam įsigalioti būtina, kad bent 55 šalys, atsakingos už mažiausiai 55 proc. pasaulinių anglies dioksido emisijų, ratifikuotų susitarimą ir pasiūlytų savo indėlį. Iki liepos 27 dienos tą buvo padariusios tik 20 valstybių, atsakingų už viso labo 0.4 proc. pasaulinių CO2 emisijų.

Tuo tarpu 2014-ieji ir 2015-ieji kalendoriniai metai buvo karščiausi per pusantro šimto metų, kada buvo pradėta matuoti vidutinė planetos temperatūra. Beveik nėra abejonių, kad 2016 m. sumuš praėjusiųjų karščio rekordą. Alinančios sauros vienuose regionuose ir potvyniai kituose mažina maisto saugumą ir didina priverstinės migracijos bei konfliktų riziką. Jungtinių Tautų „Pasaulinė maisto saugumo programa“ sudarė žemėlapį, kuriame rodomas klimato kaitos poveikis maisto saugumui. Pažeidžiamiausiomis šalimis laikomos Afrikos valstybės: Nigeris, Čadas, Mauritanija, Somalis, Namibija, Kongo Demokratinė Respublika – jų piliečiai artimiausiu metu gali ženkliai papildyti pabėgėlių gretas.

Tačiau klimato kaitos problema, nusinešanti ne mažiau gyvybių nei teroristiniai išpuoliai, pralaimi kovą dėl žiniasklaidos dėmesio. Tam yra keletas konkrečių priežasčių. Visų pirma, dėl reitingų kovojančioms žiniasklaidos priemonėms reikia staigaus šoko: žmonių sąmones sukrečiančių įvykių, staigių mirčių, kurių vaizdai užtvindo socialinius tinklus ir staigia pakelia žiniasklaidos reitingus. Kitaip tariant, stiprių trumpalaikių impulsų, nes ilgalaikiai dirgikliai nebejaudina naujus pojūčius vis gaudančių žmonių. Tuo galima įsitikinti pažvelgus į keletą pastarųjų metų įvykių. Maidanas ir perversmas Ukrainoje buvo visiškai užkariavęs Lietuvos žiniasklaidos priemonių ir žmonių dėmesį. Karas Ukrainoje čia buvo stebimas atidžiau nei Vakaruose. Tačiau su laiku Ukrainos krizė nugrimzdo į bendrą naujienų srautą ir podiumą užleido migracijos krizei, terorizmui ir kitoms aktualijoms. Kažkada žiniasklaidos priemonėse mirgėjo reportažų apie Graikijos finansinę krizę, o po kurio laiko staiga tapo tylu – aktualijos galiojimo terminas baigėsi. Ilgalaikės problemos atsibosta, nebepatraukia dėmesio, apsipratus su jomis atrodo, lyg jos būtų nustojusios egzistuoti. Panašiai ir prastėjanti planetos būklė kasmet paveikia šimtus tūkstančių žmonių, tačiau išsitęsusi laike problema tartum išblanksta, praranda savo „sprogstamąją galią“ ir įdomumą.

Antra, nėra atpirkimo ožio. Įvykus vienam ar kitam teroristiniam išpuoliui, žaibiškai pradedama analizuoti teroristų tapatybė, jų gyvenimas, artimieji. Įpykusios visuomenės teismui pateikiamos nusikaltėlių nuotraukos, skausmą ir pyktį galima išlieti komentarais. Svarstant klimato kaitos klausimą vieno ar kelių kaltųjų nėra. Iš dalies kalti yra visi, kitaip tariant – niekas. Šis temos diskusijose galima be galo badyti pirštais vieniems į kitus. Toks kaltųjų nebuvimas vėlgi nepatraukia atpirkimo ožius medžiojančių žiniasklaidos priemonių.

Tad baigiant apie kovas (gana jau tų karų) norėtųsi, kad Europos saugumo politika, migracijos iššūkiai ir klimato kaita nebebūtų svarstomi kaip tarpusavyje nesusiję klausimai, konkuruojantys dėl pasaulio lyderių ir žiniasklaidos dėmesio. „Apie globalinį atšilimą pagalvosime neutralizavę teroristus“ – neturėtų būti profesionalių politikų prieiga. Kol nebus kompleksinio požiūrio į problemas, jos tik gilės. Tad sprendimų, kaip kovoti su terorizmu ir kitais Europos iššūkiais yra, tačiau reikia ištiso priemonių paketo, kuriame būtų ir didesnis dėmesys planetos klimato stabilizavimui.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

priėjo Monika        2016-08-2 10:46

Ir pasakė, dėl visko kaltas blogas oras. Gal laikas išsivėdinti.

Pikc       2016-08-2 2:49

Na, va daba viskas aišku - dėl visų kebabų siautėjimų kalta klimato kaita! :D

Marginalas       2016-08-1 21:43

Svaičiojimai apie klimatą bei “atšilimą” - dalis globalinės “gąsdinamosios propagandos”, kuri itin veikia sėdinčius prie televizorių (nepamirškim Didžiojo Sifilitiko priesako: “Iš visų menų mums svarbiausias yra kinas!”)

AAA       2016-08-1 21:11

Žmogaus veikla sąlygoja klimato kaitą, o tą veiklą neigiamai sąlygoja dabartinė ekonomikos ideologija, paremta vartojimo skatinimu. Nepakeitus tos ideologijos, viskas eis link katastrofos. Tačiau net nepradedama svarstyti, ką daryti, kokia turėtų būti ateities ekonomikos ideologija:(

apie ryšį       2016-08-1 18:15

apie terorizmą, terorizmo ir antiteroristinių įstatymų ryšį
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=hXq2kcmuLGU,
o ko arabai ir afrikiečiai į Europą plūsta žinote patys… Prie ko čia klimatas?
https://www.youtube.com/watch?v=ATGX5rz6Lp4 nuo 4 :11

apie ryšį       2016-08-1 18:14

apie terorizmą, terorizmo ir antiteroristinių įstatymų ryšį
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=hXq2kcmuLGU,
o ko arabai ir afrikiečiai į Europą plūsta žinote patys… Prie ko čia klimatas?
https://www.youtube.com/watch?v=ATGX5rz6Lp4 nuo 4 :11

 

Klimato triusikuose kaita       2016-08-1 11:31

reikia mažiau bezdėt, tai klimatas bus normalesnis.
Pirma galvot, o po to daryt. Kartais geriau visai nedaryt nei daryt šūdinai.
Rrrrinkimai pakeis pagadą į gerą?
Apsikakosit belaukdami.
Tik orą dar labiau sušiksit.

Jules       2016-08-1 11:03

Pirma, kas tas terorizmas ir tie teroristai iš esmės? Kas dirbtinai suvairavo Europai Arabų pavasarį, ką? Kodėl viena opozicija remiama, apginkluojama, o kita ne - paskelbiama nusikaltėlių gauja ir pan.? Kodėl vieni diktatoriai geri, o kiti ne? Kodėl tik Hitleris vadinamas blogio iškilimu, o dėdė Džo - Gėrio iškilimu kartu su jo sąjungininkais ir sugėrovais? Kam tai naudinga, kokiam Bankui Trockis tai naudinga, ką? Anksčiau Lietuvoje kai ką vadino liaudies priešais, banditais, radikalais, ekstremistais, fašistais, dvejetukininkais, vidutinybėmis arba tiesiog “niemcais” kaip sovietinėje rusų kariuomenėje kadais kad vadino mus, salagas ne savo valia, pažeidžiant Ženevos konvencijas?

Muoksininki       2016-08-1 10:20

Ir vėl nieko apie padarinių priežastis. Tai kas sukelė tą klimato kaitą?

Rekomenduojame

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.