Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Minint 1941 m. Birželio sukilimo 80-etį išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 29 d. 20:49

9     

    

Minint 1941 m. Birželio sukilimo 80-etį išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“

Minėdamas 1941 m. Birželio sukilimo 80-etį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido VDU garbės daktaro prof. Kęstučio Skrupskelio straipsnių rinkinį „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“.

Knygoje spausdinami 25 straipsniai, kuriuos K. Skrupskelis parašė per pastaruosius dvidešimt metų. Knyga suskirstyta į 4 skyrius: „Kas sukilo“ (čia daugiausia dėmesio skiriama aktyviausiems Birželio sukilimo dalyviams), „Lietuvių ir žydų santykiai“, „Okupacijoje ir sukilime“ (šiame skyriuje apžvelgiamos pirmosios bolševikų okupacijos dienos ir 1941-ųjų sukilimas) ir „Laikinoji vyriausybė ir antroji okupacija“.

Įvadinį tekstą parašė dr. Kęstutis Girnius, knygos sudarytojas Vidmantas Valiušaitis.

Pateikiame kelias knygos autoriaus K. Skrupskelio mintis:

„Sukilimą liečiantys pagrindiniai nesutarimai kryžiuojasi apie rengėjų vidines nuostatas. Brazaitis ir kiti jo interpretacijai artimi autoriai tvirtina, jog sukilimo vadovai, labai sunkiomis sąlygomis veikdami, manevravo, turėdami tikslą Lietuvai laimėti nors ir ribotą, bet tikrą nepriklausomybę. O gal tiksliau būtų pasakyti, kad jie bandė sukurti bazę, kuri padėtų kraštui atsilaikyti naujos okupacijos metu ir, politinėms aplinkybėms pasikeitus, taptų naujos atkuriamos valstybės pagrindu. Taip sako Brazaitis. Tuo metu jo kritikai (ir aktyvistų kritikai apskritai) – visur temato pataikavimą, kolaboravimą su naciais. Tačiau skirtumą tarp manevravimo ir pataikavimo tegalime atskleisti įsigilinę į įvairių veikėjų vidines nuotaikas. Jeigu įsivaizduojame žmogų, kuris eina nužudyti karaliaus, suprantame ką jis daro: jis atrodys nuostabus pataikūnas. Norėdamas prieiti prie karaliaus, jis turi karalių garbinti. Bet būtų labai neteisinga tvirtinti, kad jis yra pataikūnas. Jis siekia visai ko kito, nors iš šalies žiūrint ir nesuprantant, kas vyksta karaliaus dvare, jo elgesys atrodys kaip pataikavimas. Dėl to dėmesys ir turi būti kreipiamas į tai, ką žmonės iš tikrųjų galvojo. Kadangi žvelgdamas iš šalies, nematysi skirtumo tarp pataikavimo ir bandymo savo priešą apgauti.“

„Apmaudu, bet po šitiekos ginčų ir praėjus daugybei metų vis dar mažai ką žinome apie patį Škirpą. Mokslų Akademijos bibliotekoje perskaitęs jo 1941 m. sausio 31 d. rašytą ilgą laišką Draugo redaktoriui Leonardui Šimučiui, nustebau. Pasirodo, Lietuvos situaciją ir galimybes Škirpa išanalizavo ypač kruopščiai ir detaliai – jeigu darysime vienaip, tai pasekmės bus tokios ir tokios, o jeigu kitaip, tai va kas iš to išeis. Jis skaičiavo divizijas, tankus ir puikiai suprato, kad didieji įvykiai Lietuvos neaplenks, o čia ji jau nieko negalės pakeisti. Politinėje plotmėje sukilimas ir Laikinoji vyriausybė buvo nukreipti prieš vokiečius – svarbiausia priversti juos skaitytis su įvykusiu faktu, kad užėmę Lietuvą negalėtų visiškai laisvai šeimininkauti. Manau, Škirpa vertas keleto biografijų. To nebūčiau sakęs, prieš atsitiktinai užkliūdamas už šito įžvalgaus laiško, kuris keletui istorikų yra žinomas, bet niekur nepaskelbtas.“

„Aktyvistų frontas nebuvo vienos ideologijos organizacija, jungė įvairių politinių pažiūrų bei įsitikinimų žmones. Jame galėjo dalyvauti ir pronaciškų pažiūrų žmonės. Brazaitis mini majorą Joną Pyragių, kuris buvo vienas iš Aktyvistų fronto steigėjų. Pagal Brazaitį, audringą ir jam nesėkmingą pokalbį su Laikinosios vyriausybės nariais jis baigė atsisveikinimu „Heil Hitler“. Jeigu žmogus privačiai šitaip atsisveikina, tai kažką pasako apie jo nuotaikas. Pyragius priklausė voldemarininkų grupei, kuri surengė pučą prieš Laikinąją vyriausybę. Iš tiesų būtų nuostabu, jeigu visi Aktyvistų fronto žmonės apie Hitlerį bei nacių ideologiją būtų galvoję lygiai taip pat. Todėl tikėtina, kad kai kurie dokumentai, kurie tuo laikotarpiu atsirado, buvo kompromisinio pobūdžio, fragmentiškai atspindintys įvairių grupių pažiūras. Tačiau stipri tendencija: skaitai dokumentą, randi frazę – tuojau kaltinamas Brazaitis, kaltinamas Maceina.”

„Interpretuojant dokumentus būtina tokią [holokausto] periodizaciją turėti omenyje. 1941 metų vasaros veiksmus reikia vertinti vienaip, o panašius veiksmus tų metų rudeny – jau kitaip. Pavyzdžiui, iš pradžių daug kas – tiek lietuvių, tiek žydų, – getus įsivaizdavo kaip tam tikras saugesnes užuovėjas. Tik vėliau pradėta suprasti getus esant spąstais. Dar 1941 metų liepą getus steigti galėjo ir geros valios žmonės, net žydų užtarėjai, gelbėtojai. Apie vėlesnį laikotarpį to paties pasakyti jau nebegalima.“

„Įdomiausia istorija yra aiškinamoji istorija, kuri, tarp kitų uždavinių, skverbiasi į patį istorijos veikėjų vidų ir stengiasi suvokti, kas iš tiesų juos skatino geriems ar blogiems darbams. Vadovaujantis tokios istorijos samprata, išryškinus sukilimo rengėjų motyvus, neišvengiamai susiduriame su klausimu: ar jie teisingai įvertino susidariusią padėtį ir surado geriausią išeitį? Nors ir geriausių norų vedami, gal jie pervertino manevravimo galimybes ir savo pareiškimais tarnavo tiktai nacių politikai? Pirmasis jų veiklos motyvų klausimas liečia tik jaunųjų katalikų moralinę vertę. Jie yra smerkiami kaip nemoralūs žmonės, nes pritarė Hitleriui ir t.t. Ir tas tonas labai ryškus. Antruoju motyvu, kurį dabar keliu, gilinamės į jų sugebėjimą mąstyti ir veikti. Ir geros valios žmonės per žioplumą padaro daug žalos. Manau, jog jaunieji katalikai buvo geros valios žmonės. Ar jie buvo tomis sąlygomis pakankamai išmintingi? Šio klausimo nesiimu svarstyti [...].“

528 psl. knygos kaina 12 Eur, ją galima įsigyti LGGRTC virtualiame knygyne. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kas ir ką tada iš tiesų žudė?       2021-09-30 17:37

Tiesos lašas totalinio pasaulinės žydaujos melo jūroje:

ww2truth.com

Tam jedinstvininkui       2021-09-30 13:58

jau turbūt pampersų reikia smile .

Prašalietis       2021-09-30 12:48

> Prašalietis     2021-09-30 8:48
Kaip rodo istorija Lietuvoje vieni kolaborantai keitė ir keičia vieni kitus. Teisingai “bičiuli porini”, kad sąjūdį Gorbačiovui ir perestroijkai remti įkūrė vietiniai komunistai “paprašyti” didelių komunistinių “dėdžių” iš Maskvos. Jei negirdėjai, tai Maskvoje buvo toks Gorbačiovo “dešinė ranka”, kuris buvo vadinamas “perestroijkos architektu” CK sekretorius ir Politinio biuro narys Jakovlevas, kuris pradėjo “simpatizuoti” vakarams dar dirbdamas JAV diplomatu Tai jis buvo pagrindinis sumanytojas kurti visose sąjunginėse respublikose darinius davedusiam TSRS iki visiškos krizės ir praradusiam žmonių pasitikėjimą, jau vakarų pigiais pažadais nupirktam Gorbačiovui remti. Sąjūdžio kūryba ir jo “veikėjų patriotinė” veikla kaip du vandens lašai panaši į “didelį sukilimą” organizavusį prieškarinį LAF-ą su visais jo “dideliais kovotojais už laisvę ir nepriklausomybę”. Linksma buvo stebėti buvusių tarybinių vietinėje valdžioje besitrynusių kolaborantų “patriotizmą”,jų  supratimą apie “laisvę ir nepriklausomybę” ir matyti šiandieninių “ne proamerikinių ne kolaborantų” ir juos aptarnaujančio personalo “supratimą” apie “laisvę ir nepriklausomybę”, buvusius “gerus ir blogus” kolaborantus. Mažas nesuinteresuotas, iliustruotas faktais ekskursas į praeitį. 1941 metų pseudo sukilimą organizavęs LAF buvo įkurtas 1940 metais lapkričio mėn.Įkūrėju laikomas dirbęs Vokietijoje karo atašė K.Škirpa. Pradžioje tai buvo Berlyno organizacija sudaryta iš emigravusių lietuvių. Laikui bėgant buvo formuojami vietiniai padaliniai ir lietuvos miestuose.1941 metais sausio 25 dieną Škirpa pristatė Vokietijos žvalgybos Abvero papulkininkiui Grabe Lietuvos “išlaisvinimo planą”, kurio 1 skyriaus, 3 punkte Hitlerio armija buvo pristatoma kaip Lietuvos ir kitų Sovietų pavergtų tautų išlaisvintoja. Kaip prieš tai išrinkto naujo Seimo nariai pasakojo apie Stalino nešamą “laisvę ir tikrą nepriklausomybę”, pindosynas su CŽV “šauniaisiais” devyniasdešimtaisiais vėl buvo vietinių provakarinių kolaborantų pristatinėjamas vietinei publikai kaip “naujesni ir tikresni išlaisvintojai” nei visi anksčiau buvę.Ir taip be galo… Taip kad nesibaigiančių kolaborantų “Marijos”žemėje tik kolaborantai keičia vieni kitus, o visa kita nekinta, nors ir kaip kolaborantai “užpakaliu žemę rėžtų”. Prie sovietinio okupanto bent eiliniai žmonės gyveno ne prasčiau, o daugeliu atvejų net geriau, nei buvusieji sovietiniai okupantai, Eurokolchoze kuo labiau dabartiniai vadovaujantys kolaborantai ir juos aptarnaujantis personalas šaukia, kad esame kaip niekad “laisvi ir nepriklausomi” ir “gerai gyvename, kaip pas Dievulį užpečkyje”, tuo sparčiau Lietuvos žmonės išmiršta ir išsivaikščioja nuo skurdo, ligų, beviltiškumo ir t.t.

Povilas Gaidelis       2021-09-30 10:25

1941 metų Birželio sukilimas buvo šaltas dušas iš Lietuvos sprunkantiems okupantams. Šančiuose, Kaune sukilėliai sugebėjo sulaikyti dvi rusų divizijas, kurios bandė forsuoti Nemuną.  Birželio 23 d. rusų Š.V. fronto vadovybės suvestinėje buvo rašoma, kad 20 val. 33-ia ir 188-a divizijos kovoja su priešu prie Kauno. Su kokiu priešu? Juk vokiečiai dar nebuvo pasiekę Kauno. Tą pačią dieną V. Molotovas per Maskvos radiją grąsino Lietuvos “fašistams”. Tik vėliau jo padėjėjas Lozovskis “pasitaisė.” Jis aiškino, kad sukilimas buvo nukreiptas ne pries sovietus, o prieš vokiečius.

> Prašalietis       2021-09-30 8:48

O argi taip nebuvo? Na, ne “visi kaip vienas”, bet faktas, kad buvo tokių komunistų. Ir daug. Juk tai jie Sąjūdį įkūrė, iniciatyvinėje grupėje beveik visi buvo komunistai. Bėda, kad paskui jį perėmė “nekomunistiniai” kegebistai

Prašalietis       2021-09-30 8:32

Tik beviltiški idiotai gali likusiems neišsivaikščiojusiems lansberginio durnių laivo puskvailiams pasakoti apie 1941 metų “sukilimo vadovų” vidines “patriotines nuostatas”,kurios lėmė “pergalingas kovas” su kokiais tik nori šiandien buvusiais okupantais. Šių “didvyrių” pavyzdžiu visi šiandieniniai “provakarietiški” buvę komunistai ir kgb-istai visi kaip vienas taip pat dirbdami komunistinį partinį ir kgb -istinį darbą “turėjo patriotines nuostatas” ir šiuo savo tarybiniu darbu darbu “prisidengdami”, neblogiau nei 1941 metais Škirpa ir kiti, “ruošė bazę” būsimai eilinei n"nepriklausomybei”. Įdomu, ar yra dar kur tokia puskvailių ir idiotų vieta šioke žemėje, kurioje būtų stumiamas toks primityvus darželio vailų lygio"patriotinis” dūras.

ah.ą       2021-09-30 0:15

biznis norėjo karo

Labai svarbu!       2021-09-29 22:53

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido VDU garbės daktaro prof. Kęstučio Skrupskelio straipsnių rinkinį „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“.
528 psl. knygos kaina 12 Eur, ją galima įsigyti LGGRTC virtualiame knygyne.

Ačiū!!!

1941 m. Birželio sukilimo 80       2021-09-29 22:30

Užpulti gynėmės!!!

Rekomenduojame

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Asta Katutė. Ideologinė politika: nuo asmenvardžių keitimo iki vėl grąžintos Stambulo konvencijos

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujametinės valdžios dovanėlės Lietuvai

Vytautas Sinica. Su Matu Maldeikiu diskutavome apie valdančiųjų vertybinę užsienio politiką

Dovilas Petkus. Pasipiktinę tautos pasipiktinimu?

Aleksandras Nemunaitis. Dalinuosi profesorės A. Ramonaitės išmintingomis įžvalgomis apie demonizaciją, etikečių klijavimą, demokratiją ir tautos taiką

Linas Karpavičius. Siūlau valdančiajai daugumai idėją!!!!!!

Jolanta Miškinytė. Puiki žinia Lenkijos kovotojams su sanitarine diktatūra, žmogaus teisių pažeidinėjimu ir Konstitucijos mindymu

Pragariška Džo Baideno savaitė

V.Pranckietis privalo trauktis iš užimamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai

Abortai vėl tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje

Ispanija Covidą priskiria įprastam gripui – ragina likusias ES šalis sekti šiuo pavyzdžiu

Linas Karpavičius. Šiandien, kaip niekad mums iškyla Sausio 13-osios aukų įprasminimo iššūkis

Kun. R. Grigas V. Landsbergiui: Profesoriau, galėtumėte būti dėkingesnis

Laisvės gynėjų dienai skirtas minėjimas Lukiškių aikštėje

Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją

Ramūnas Aušrotas.  Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui

Dominykas Vanhara. Bet žinot, kas šiandien geriausia?

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Aleksandras Nemunaitis. „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius miega namie ir sapnuoja 1 mln. eurų pelną, darbuotojai miega prie jo kabineto

JAV mokykloje patvirtintas pradinių klasių moksleivių šėtono klubas po pamokų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.