Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Geopolitika, Ukraina, Rusija

Michailas Maglovas: kalbama apie grėsmes, bet nenagrinėjama tikroji Rusijos įtaka

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 20 d. 9:00

2     

    

Michailas Maglovas: kalbama apie grėsmes, bet nenagrinėjama tikroji Rusijos įtaka

Nina Mackevič | LRT RADIJAS, LRT.lt

„Stebime, kaip veikia ES sankcijos. Yra žinoma „Siemens“ bendrovės istorija. Bendrovė tiekė į Krymą įrangą ir skelbia, jog nežinojo, kas gauna jos gaminius. Tai melas, nes daug metų šios bendrovės atstovu Rusijoje buvo Vladimiro Putino giminaitis Nikolajus Šamalovas, susikrovęs turtus iš korupcijos. Mes imame visų valstybių – ES narių pasirašytą susitarimo tekstą, o tai ir yra sankcijos, ir žiūrim, kas ką pažeidė. Radome tris Lietuvos bendroves, kurios, kaip manome, pažeidė sankcijas dėl Krymo“, – LRT RADIJUI sako naujosios imigracijos iš Rusijos atstovas – politinis aktyvistas iš Omsko Michailas Maglovas.

LRT RADIJO pašnekovas – aktyvus žmogus, tokio nepastebėti neįmanoma ir draugams, ir priešams: jis buvo Omsko jaunimo susivienijimo „Molodiožnoje Jabloko“ („Jaunimo obuolys“) lyderis, pilietinių akcijų, skirtų piliečių teisėms ir laisvėms palaikyti, organizatorius, visuomeninio judėjimo „Solidarumas“ aktyvistas, rengė Omske ir Maskvoje hepeningo akcijas „Monstracija“, buvo nužudytojo Boriso Nemcovo bendražygis, o dabar jis žinomas kaip Rusijos valdininkų ir valstybės tarnautojų bei žmonių iš artimos prezidentui V. Putinui aplinkos korupcinių ryšių tyrimų autorius.

M. Maglovui teko išvykti iš Rusijos ir įsikurti Lietuvoje. Jaunėlis jo vaikas jau gimė čia, vyresnysis lanko lietuvišką vaikų darželį. Šeima gyvena viename vaizdingiausių Vilniaus rajonų. Toli liko Omskas, kuriame dar tik buvo ėmęs formuotis jo kelias…

„Baigiau Omsko chemijos ir technologijų kolegiją, bet dirbti į naftos perdirbimo gamyklą manęs nepriėmė, nors mokslus baigiau su „raudonu diplomu“, o tokie specialistai dažniausiai yra labai paklausūs. Formaliai priežastis buvo siejama su regėjimo problemomis, tačiau manau, jog tuo metu jau buvau politiškai aktyvus – protesto kultūros dalimi tapau jau būdamas paskutiniųjų kursų studentu. Tuo tarpu gamykla laikoma strateginiu objektu, todėl manęs ir nepriėmė ten dirbti. Aš įsidarbinau mokslinių tyrimų institute, dirbdamas ten gaudavau gerą atlyginimą, bet po dvejų metų išvykau į Maskvą“, – pasakoja M. Maglovas.

Ar buvo daug tokių, kaip jūs?

Ne, nes tai pavojinga. Tave gali sulaikyti, atvesdinti į vidaus reikalų valdybą, iškelti baudžiamąją bylą, tavo tėvams gali kilti problemų, mokymo įstaigai gali kilti problemų. 2008–2009 metais buvo madinga dalyvauti judėjimuose „Naši“ („Mūsiškiai“) ar „Molodaja gvardija“ („Jaunoji gvardija“), siekti ten karjeros. Tuomet šis valdžios socialinis liftas veikė gerai, ypač depresijos apimtuose regionuose, o pas mus visi regionai yra apimti depresijos. Jei nori ko nors pasiekti, įsikomponuoji į šią sistemą, o jei eini prieš ją – gali tikėtis tik praradimų. Mano draugas, „Molodiožnoje Jabloko“ narys, dėl to buvo pašalintas iš universiteto.

Kas jums trukdė pasirinkti daugelio jūsų bendraamžių pramintą kelią?

Tikriausiai – tėvų auklėjimas. O gal jie man teisingas knygas skaitė? Materialinės vertybės mane mažai domina. Turėjau visas galimybes tapti „Jedinaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) nariu ir jau būčiau padaręs puikią karjerą: sėdėčiau dabar savo regiono parlamente, „spręsčiau klausimus“. Vis dėlto nenorėjau dalyvauti statant „TSRS-2“. Dėl to galiausiai teko išvykti iš Rusijos.

Taip, būnant Omske tai buvo sunku įsivaizduoti: 4 tūkst. kilometrų, Lietuva, apie kurią beveik nieko nežinojau, na, gal kai ką iš istorijos…

O su tėvais galite matytis, susitikti?

Ačiū Dievui, dar egzistuoja internetas, paštas, veikia „Skype“ programa.

Jie nesijaudina dėl jūsų?

Manau, jie labiau jaudintųsi, jei aš nebūčiau išvažiavęs ir būčiau kalinamas kaip kiti Bolotnaja aikštės riaušių bylos dalyviai.

Jūs nusprendėte išvažiuoti, kai jus suėmė, atėmė telefoną, knyginį kompiuterį... Šie įvykiai tapo lūžio momentu?

Ne, išvykau praėjus dviem mėnesiams po to įvykio. Tuomet, birželį, pas visus opozicijos lyderius buvo atliekamos kratos, ir mane suėmė, nesuteikę teisės į advokatą, nepaaiškinę mano statuso, paėmę kai kuriuos daiktus. Visgi visiškai netikėtai paleido, nors aš to nesitikėjau. Buvau sekamas, o vėliau mane ėmė pasiekti informacija, kad renkama medžiaga, kuri yra būtina suėmimo atveju, – vadinasi, mane rengiamasi suimti. Pasiėmiau kuprinę ir išvažiavau.

Į Ukrainą…

Taip, iš pradžių į Gomelį, vėliau – į Kijevą. 2012–2013 metais Ukrainoje egzistavo tam tikrų rūšių rizika, pavyzdžiui, pagrobimo, kaip tai įvyko su Leonidu Razvozžajevu. (Leonidas Razvozžajevas taip pat kilęs iš Sibiro, Bolotnaja aikštės bylos dalyvis, buvo nežinomų asmenų pagrobtas prie JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro (UNHCR) Ukrainos skyriaus ir nugabentas į Maskvą, kur buvo įkalintas. – LRT.lt past.).

Tai buvo Viktoro Janukovyčiaus valdoma Ukraina, tuomet saugumo tarnyba buvo iš esmės federalinės saugumo tarnybos filialu. Ir Ukraina atsisakė suteikti man prieglobstį. Visgi lygiagrečiai procedūra buvo atliekama ir JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro biure. Jie pasiūlė perkėlimo iš nesaugių trečiųjų šalių programą. Apie tai, kur perkelti žmones, sprendžiama Ženevoje. Du mano draugai, taip pat susiję su Bolotnaja aikštės byla ir taip pat buvę Kijeve, gavo kvietimus: vienas – į Suomiją, kitas – į Švediją, tuo tarpu man pasiūlė JAV ar Kanadą, bet dėl to kilo sunkumų, o Lietuva buvo arčiau. Čia neturiu problemų bendraudamas, o jei jų ir kyla, visuomet atsiranda žmogus, pasirengęs padėti įveikti kalbos barjerą. Čia sutinku daug vykstančių per Lietuvą į kitas šalis mano kolegų. Yra buvę net tokių atvejų, kad čia sutikdavau žmones, su kuriais niekaip negalėjau susitikti Maskvoje.

Drauge su Vsevolodu Černozubu įkūrėte organizaciją „Rusijos dialogas“, kurios tikslas – užmegzti kontaktus tarp Rusijos ir vietos gyventojų.

Nevadinčiau jos organizacija, būtų pernelyg skambiai pasakyta. Kai čia ėmė rastis žmonių, svarbių Rusijos situacijai ir politikai suvokti, ėmėme rengti susitikimus ir pokalbius su jais. Kažkuriuo momentu mums pabodo pasirašinėti kvietimus Mišos Maglovo ir Sevos Černozubo vardu, ir ėmėme rašyti „Dialogas“.

O kam tas „Dialogas“ skirtas?

Norėtume, kad Lietuvos gyventojai, tie, kas priima sprendimus, girdėtų požiūrių įvairovę. Vertindamas įvairiausias Lietuvos žiniasklaidos priemones, stebiu pasisakant tuos pačius kalbėtojus. Vieni laikosi vienokios nuomonės, kiti – kitokios, bet kalba ir rašo tie patys žmonės. Visgi Rusija yra ir sudėtingesnė, ir daugialypiškesnė, ir prasmingesnė, todėl ją reikia matyti plačiau. Tuo tarpu skaitydamas kai kurių politikų pasisakymus stveriesi už galvos! Aš suprantu: jiems reikia būti išrinktiems, jie laikosi savo pozicijos, jos nekeisdami. Kita vertus, ir Rusijoje apie Lietuvą žino labai mažai.

Bet mano ją esant nedraugiška, bent jau sprendžiant iš sociologinių apklausų.

Apie Lietuvą žinių semiasi iš oficialios propagandos, o ji skelbia valstybinę V. Putino valdžios poziciją: neva Lietuva nenori draugauti su Rusija, neklauso jos, žodžiu – yra „nedraugiška“.

Straipsnio tęsinį skaitykite LRT.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Atleiskit,       2017-09-21 12:40

dėl tautybės - turejau omeny Politkovskaja.

Propaganda       2017-09-21 12:38

Ką propaganda veikia Tiesos.lt? Ar ir šio veikėjo tautybe ta pati, kaip Nemtsovo ir Starovoitovos? Ar Lietuvos mokesčių mokėtojai neturi ką daugiau veikti, o tik išlaikyti tokius ir jų vaikus?


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.