Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Matthew’as McManusas. Kapitalizmas ir tradicija: iš esmės nesuderinami?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. kovo 4 d. 10:43

6     

    

Matthew’as McManusas. Kapitalizmas ir tradicija: iš esmės nesuderinami?

y-news.lt

Kapitalizmas ir liberalios institucijos yra neapsakomai galingos socialinės jėgos; vienas iš esminių jų bruožų – nuolat vykstanti vertybių revoliucija.

Perskaičiau neseniai parašytą Samuelio Greggo straipsnį „First Things and the Market Economy“ ir nepasakyčiau, kad labai juo susižavėjau. Greggas rašo reaguodamas į R. R. Reno, neseniai paskelbtą straipsnį, kuriame pastarasis kritiškai vertina jau mirusio Michaelo Novako kapitalizmo ir liberalių institucijų gynybą. Greggo tikslas – ginti rinkas (ir Novaką) nuo Reno „išties ydingo“ požiūrio ir pateisinti kapitalizmą konservatyviems krikščionims. […]

Greggas aptaria „liberalias institucijas“ ir kitus pilietinės visuomenės bruožus, palaikančius laisvąsias rinkas. Jis kritikuoja Reno kaltinimą, kad šios institucijos ir jų remiamos rinkos žlugdo moralę.

Didžioji dalis Greggo kritikos kyla iš Michaelo Novako – garsaus katalikų teologo, reiškusio (sąlyginę) paramą kapitalizmui ir liberalioms institucijoms – gynybos. Reno kritikavo Novaką dėl to, kad šis žavėjosi liberalaus kapitalizmo dinamiškumu; pasak Reno šis dinamizmas laipsniškai destabilizavo Vakarų visuomenes. Greggas atkerta,  kad Novakui šis argumentas buvo puikiai žinomas, tačiau dėl destabilizacijos jis kaltino anaiptol ne liberalias institucijas ir kapitalizmą, o amerikiečių „gyvenimo filosofiją”.

Greggas žengia toliau už Novaką surasdamas netikras tiesas skleidžiančius piktadarius. Taigi už visuomenės bėdas atsakingi piktadariai – „filosofai, teologai ir intelektualai, o ne pirkliai“. Pasodrindamas grėsmės šmėklą Greggas prisimena garsiąją Keyneso pastabą – praktiškiausi žmonės galiausiai tampa „kokio nors mirusio ekonomisto vergais“. Šie jaunimo tvirkintojai, matyt, yra asmenys, kurie mūsų visuomenėje skleidžia reliatyvizmą ir nihilizmą. Šitai turint omenyje, nieko keista, kad Greggas tas bėdas siūlo spręsti savaip – palikti ekonominę sanklodą daugmaž nepakeistą, tik pakeisti mūsų intelektines ir dvasines nuostatas. […]

Greggas tvirtina, kad liberalios institucijos ir kapitalizmas neturėtų būti kaltinami dėl atsiradusių reliatyvistinių filosofijų, socialinės destabilizacijos ir nihilizmo. Kalti filosofai, teologai ir intelektualai, skleidžiantys tą netikusią „gyvenimo filosofiją“.

Man šitai atrodo didžiai neįtikima (sakau tai kaip buvęs dėstytojo asistentas, kuriam dažnai būdavo labai sunku priversti studentus perskaityti po dešimt puslapių per savaitę, ką jau kalbėti apie pastangas jiems įdiegti kokią nors konkrečią gyvenimo filosofiją). Greggas, akivaizdu, ne vienintelis, filosofiją akcentuojantis kaip lemiamą socialinį veiksnį; daugelis kitų intelektualų yra parašę istorijų, kurių centre – jų pačių veikla. Čia galima prisiminti plačiai paplitusį hegelišką teiginį, kad istorija yra varoma idėjų konflikto, arba modernų Heideggerio teiginį, kad Antrąjį pasaulinį karą galiausiai sukėlė metafizinės jėgos. Greggas taiko į tą pačią vagą. […]

Konservatoriai tikrai gali justi didelę pagundą apmėtyti akmenimis „netikusius intelektualus“. Tada labai paprasta išspręsti socialines reliatyvizmo, visuomenės destabilizavimo ir nihilizmo bėdas – tereikia netikusią „gyvenimo filosofiją“ propaguojančius intelektualus pakeisti kitų žmonių grupe. Tačiau taip pasielgti būtų beprasmiška. Dauguma teologų ir filosofų yra tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Pirmiausia juos formuoja konkrečiu metu besireiškiančios socialinės jėgos, į savo darbą jie žvelgia su anatininkišku įsipareigojimu, o ne genami begalinės aistros ir nuolat gelmiškai mąstydami. Kitaip tariant, dažniausiai jie yra juos įdarbinančios ekonominės sistemos produktai.

Kaip buvo žinoma Maxui Weberiui ir Josephui Schumpeterui, kapitalizmas nėra kokia nors socialiai neutrali ekonominė jėga, glūdinti už visuomenės ribų. Ir liberalios institucijos nėra visai neutralios skirtingų pasaulėžiūrų atžvilgiu, įskaitant ir religines pasaulėžiūras. Kapitalizmas ir liberalios institucijos yra nepaprastai galingos socialinės jėgos. Vienas iš esminių tų jėgų bruožų – nuolatinė vertybių revoliucija, poreikis kurti naujus produktus ir ekonominius interesus, skatinančius žmones leisti pinigus ir vartoti.

Štai kodėl kapitalizmas ir liberalizmas visada verčia šalin tradicinius gyvenimo būdus. Tradiciniai gyvenimo būdai statiškesni ir, paprasčiausiai, nepasiduoda nuolatiniam vartojimui. Kaip pabrėžė Weberis, kalvis supranta savo gyvenimo užduotį ir neketina nuo jos nukrypti. Kapitalistas visada privalo ieškoti naujų kelių turtui didinti, o jeigu tokių kelių nėra, juos sukurti. To pasekmė, pavyzdžiui, technologijos, kuriomis naudojamės savo „individualumui“ išreikšti (dažnai labiau primenančiam tų pačių technologijų pakurstytą susireikšminimą nei ką nors autentiška).

Galiausiai, nors manau, kad Greggas pateikė daug vertingų minčių, jo analizėje klaidingai traktuojami šie svarbūs klausimai. Taigi turėtume atmesti jo kapitalizmo vertinimą, nes jo regimas kapitalizmas pernelyg optimistiškas ir labdaringas. Praktiškai įgyvendinamas kapitalizmas skiriasi nuo jo piešiamo rožinio teorinio paveikslo; neretai kapitalizmas kenkia socialiniam stabilumui ir vertybėms, kurias Greggas taip brangina. Štai kodėl konservatyviems krikščionims išties derėtų atsargiau vertinti kapitalizmą ir atidžiau pažvelgti į dažnai neraminančias jo ydas.

Dr. Matthew McManusas yra politologijos ir tarptautinių santykių lektorius Instituto Tecnológico y de Estudios Superiores de Monterrey universitete Meksikoje.  Jis yra trijų knygų apie postmodernų konservatizmą ir apie tarptautines žmogaus teises autorius.

y-news

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Birutė Rutkauskaitė iš Šiaulių       2020-03-7 11:52

ŠTAI KAS LABIAUSIAI PATIKO—- Dauguma teologų ir filosofų yra tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Pirmiausia juos formuoja konkrečiu metu besireiškiančios socialinės jėgos, į savo darbą jie žvelgia su anatininkišku įsipareigojimu, o ne genami begalinės aistros ir nuolat gelmiškai mąstydami. Kitaip tariant, dažniausiai jie yra juos įdarbinančios ekonominės sistemos produktai.——————IR DAR———————- kapitalizmas ir liberalizmas visada verčia šalin tradicinius gyvenimo būdus. Tradiciniai gyvenimo būdai statiškesni ir, paprasčiausiai, nepasiduoda nuolatiniam vartojimui. Kaip pabrėžė Weberis, kalvis supranta savo gyvenimo užduotį ir neketina nuo jos nukrypti. Kapitalistas visada privalo ieškoti naujų kelių turtui didinti, o jeigu tokių kelių nėra, juos sukurti. To pasekmė, pavyzdžiui, technologijos, kuriomis naudojamės savo „individualumui“ išreikšti (dažnai labiau primenančiam tų pačių technologijų pakurstytą susireikšminimą nei ką nors autentiška).——LIUKS STRAIPSNIS !

Al.       2020-03-5 0:08

Naudojant marksistines sąvokas, pasaulis ir matomas marksistiškai.

ah1       2020-03-4 15:10

Kapitalizme kapitalas didinamas tradiciškai : darbo kainos mažinimu ir stimuliavimu perkamumo.

ah1       2020-03-4 14:46

na taip, str.  citata” Kapitalistas visada privalo ieškoti naujų kelių turtui didinti, o jeigu tokių kelių nėra, juos sukurti.”
Ir tie keliai turtui didinti gerai žinomi :
1) mažinti darbo jėgos kainą siekiant didesnio skirtumo tarp prekių/paslaugų pardavimų ir gamybinių išlaidų tai prekei - kapitalistas gali sumažinti darbo kainą iki tiek kiek valstybės nustatyta minimali alga; naudojimas pažangesnių technologijų.
2) didinti perkamumą - perkamumas didinamas gyventojų didinimu - pavyzdys ES Merkel politika prisivilioti atėjūnus aukštesniu Vokietijos, Anglijos valstybių nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu;
didinti perkamumą vartotojiškais kreditais - paėmei kreditą padidinai kapitalą;
didinti perkamumą gaminant prekes trumpo tarnavimo laiko .

degradacija       2020-03-4 13:09

labai abejotina ,kad Lietuvoje esanti santvarka galėtų būti apibūdinama kaip kapitalizmas:(.To ,ką turime ,tikrai nesitikėjo niekas - Lietuva negali atsitokėt nuo šoko ...Juk - iš esmės dvaro trubadūrai apspjaudę net akivaizdų klasių antagonizmmo reiškinį ,nepastebi,kad atskirtis tarp dviejų visuomenės grupių(turinčių viską ir neturinčių praktiškai nieko) jau leidžia matyti laukinėje gamtoje vykstančius procesus ,kur viskas teoriškai ir praktiškai senai padalinta į medžiotojus ir medžiojamuosius. Lietuvos grobuonys elgiasi išskirtinai plėšriai ir to visai neslepia (jų pagrindinis trubadūras : tikrai prastos reputacijos “institutas” - LLRI su dar prastesnės reputacijos jo vadais -Šimašium,nuotaka Leontjeva(tai jos “institutas” stūmė ir sėkmingai prastūmė didžiųjų prekybos tinklų  dislokavimo miestų centruose idėją ...ir t.t. ir t.t. galima tęst ir tęst visus 30 metų iki pat š.m.kovo 4 d.:(.Ko gero- nieks nepasikeis nė iki KOVO 11:((((Apgalilėtina

AAA       2020-03-4 11:45

Ir visa tai sąlygoja klimato atšilimo spartą - Dievo koronė godumui ir beprotybei:(


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.