Įžvalgos

Martynas Baldauskas. Apie Jaunimą iš didžiosios raidės

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 11 d. 14:02

5     

    

Martynas Baldauskas. Apie Jaunimą iš didžiosios raidės

Veidaknygė

Jaunimas – mūsų ateitis. Jaunimas šviesiai mąsto. Aktyvus Jaunimas išvaduos mus nuo sovietmečio.

Visa tai mes įkyriai girdime tiek išreikštai, tiek netiesiogiai.

Baikit nesąmones ir pagaliau atsimerkite, pabuskite iš gilaus miego.

Jaunimui reikia mažiau lengvapėdiško akcijinio aktyvumo, mažiau ciniško pasitikėjimo savimi, daugiau savistabos, reiklumo pažiūroms, refleksijos ir elementaraus jautrumo. Koks jaunimėlis formuojasi švietimo inkubatoriuose? Vienalytis rinkos pašaras, parengtas suvartoti visą primestą meinstrymą, kad toliau būtų dusinamos bet kokios laisvės apraiškos esamai ir vėlesnei kartai.

Taip ir toliau dauginsis hipsterių kolonijos. Jie savaime viską žino ir a priori yra laisvi. Puola kurti muziką nepažindami natų. Ir ne tik muziką, bet ką, kas šauna į galvą, kas lengvai sueina bei madingai dauginasi. Progresyvus jaunimas pamėgdžioja TED spykerius, leknickus ir jagelavičiūtes, nenujausdamas savo groteskiško ribotumo. Čia ne kokios pavienės išimtys, o normalumo jau visiems primesta šizofrenija.

Nors būtų patogiau man pačiam priskirti psichinę ligą arba sąmokslo teorijas, tuo paaiškinant visus mano teiginius, nes patogiam gyvenime uždarytam protui nesuvokiama, kaip apskritai ką nors galima kritikuoti. Tam vadinamam Jaunimėliui kritika turi tik psichologinį krūvį. Negatyvas! Geriau nieko nekritikuoti, rūpintis savo „tobulėjimu“, visur palei plauką, visiems pataikauti.

Tegul skambės grubiai, gal egocentriškai: sutikti valingai siekiantį savarankiškai mąstyti jauną žmogų yra neapsakoma retenybė. Dažniausiai užtenka išgirsti kelis sakinius ir jau aiškūs pavienio žmogaus rėmai, protinės galimybės.

Didžiausiu protiniu uždarumu pasižymi tie prifarširuotieji įvairoviniais lozungais – čia joks paradoksas. Avinėliai, prišerti buzzword’ais: #inovatyvumas #sekme #pozityvas #aktyvumas ir niekada nieko rimtai neapmąstantys, nes abejonės ar sąžinės balsas – tuščios abstrakcijos, trukdančios siekti savanaudiškų tikslų. Tik pagyros sau ir jau net nebemaskuojama savimeilė pasirodo kaip tikri dalykai.

Situacija su jaunimu – ne tragedija? Gerai, ne pasaulinis karas, ne holokaustas, bet būtent toks blogis, kuris jau niekaip nebeatpažįstamas ir kuriam mes esame pavaldūs.

Nepamirškime, kad a) tarp tokių reikia nuolat gyventi (nesakau, kad tik Lietuvoje); b) tokie nustato politines, socialines taisykles; c) visa tai tampa neišvengiama.

Bent jau nustokime stenėti, kad pagaliau Jaunoji Karta mus išlaisvins. Judame link vergijos, ne laisvės pasitikti. Į kokį ledkalnį reikia atsitrenkti, kad praregėtume?

Kokia ta mūsų įsivaizduojama laisvė?? Štai atsakymas:

Mirties šaukiuosi širdžia nukamuota, –
Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta
Ant karžygio lavono kelia puotą,
Kaip niekinama priesaika šventa,
Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė,
Kaip jungą velka Laisvė išdidi,
Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne,
Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,
Kaip dūsta didis talentas vergijoj,
Kaip spardo mulkis meno stebuklus,
Kaip pataikauja Gėris nebylus
Išpuikusios Niekšybės despotijai…
Aš mirt geidžiu, aš neturiu jėgų, –
Tiktai tave palikti man baugu.

                V. Šekspyras (A. Churgino vert.)

Ar tai ne „šiuolaikiška“ laisvė, ne mūsų „laisvė“?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

šeštas nuo krašto       2017-03-12 10:38

Mintys tiesiog į dešimtuką. Visi ir visur esame kemšami tuo, ką puikiai aprašo autorius. Privalomai kemšami. Betgi norisi tikėti mūsų tauta. Prisimenam laiką, kai buvom privalomai kemšami ir žodis amen buvo pakeistas į ura. Autoriaus pavyzdys rodo, kad išlikom. Vertybės iš kartos į kartą pas mus dar perimamos, lietuviams būdingos savybės būtinos išlikimui dar gyvos. Tikiu, kad yra puikaus jaunimo, tik jis mažiau matomas. Tyliai stebėdami atsirenka kas prie ko, atsispiria kvailybėms ir išlaiko sveiką protą. Tikiu, mes išliksim

situacija       2017-03-12 9:27

Jūsų kolega gretimam straipsnyje taikliai pavadino kai ką “išpuoselėtais raudonais žiurkyčių nagiukais į ekranėlius”. Pagalvojau apie ‘garsenybių’  pozavimus TV ekranuose ir dailius “politinių apžvalgininkių” straipsnius apie kailinius ir jų nešiotojas. Dar pridėkime privalomas “pozityvias” nuostatas kaip kalbėti ir kaip atrodyti, t. y. kuo dėtis.  Su aiškiu ketinimu kitokius užpjauti.  Visa tai žaibišku greičiu į privalomas normas. Jūsų minima JAUNIMO klišė -iš tų pačių. Dar ir dėl to, kad lengvai sutapo su vyresniosios kartos asmeniniais žmogiškais motyvais. Taigi, susivienijo, tas jaunimas ir choras giedančių iš paskos.
Ar girdim vienetus tų, kurie sako, kad karalius, deja, nuogas?

genijaus eiles       2017-03-11 23:55

aktualu ir po puses tukstantmecio.

Mokyklose nemoko       2017-03-11 19:55

moralės.

G.P.       2017-03-11 19:15

Puikus tekstas. Ir negailestingos bekompromisės REALYBĖS įžvalgos. Kokio dar mums reikia sukrėtimo, kad suprastume, jog ne tuo keliu eina Lietuva? Ir ne tik Lietuva…


Rekomenduojame

Marcusas Robertsas. Pasaulio religijos 2060-aisiais

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Vasario 16-ąja Lukiškių aikštėje įvyks šventinis renginys „Atmintis ir pagarba“

Kun. Robertas Skrinskas. Lietuvos paaukojimai Marijai: istorinė apžvalga

Kun. Vytenis Vaškelis. Tėvynės paaukojimas Marijai

Geroji Naujiena: Viešpaties ranka pagydo ligotus kūnus ir nuvalo nuo sielos nuodėmės raupsus

Vilniaus forumas: Lietuvos valstybė buvo, yra ir bus!

Prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ pristatymas (papildyta)

Vyskupų kreipimasis, artėjant Lietuvos paaukojimui Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Šimtas metų atkurtai valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme? Žurnalistų požiūris

Donaldas Trumpas: „Tikėjimas yra pagrindinis amerikiečių gyvenimo principas“, mūsų teisės „dovanotos mūsų Kūrėjo“

Kun. Robertas Skrinskas. #Metoo, arba Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą

Kun. Robertas Grigas. #MeToo Sekuliarios dogmatikos veidmainystė

Algimantas Rusteika. Skandalai ir ritualai

Replika. Liudvikas Jakimavičius apie DELFI žurnalistikos kokybę

Antanui Terleckui – 90. Nuoširdūs sveikinimai!

Vidmantas Valiušaitis. „Tai kelias į dvasinį totalitarizmą“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

VDU mokslininkai: gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių

Vasario 15 dieną kviečiame paminėti vyskupus ir kunigus – laisvės kovotojus, savo gyvybę ar gyvenimą paaukojusius už Lietuvos laisvę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.