Nerasta rubrikos

Martynas Baldauskas. Apie Jaunimą iš didžiosios raidės

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 11 d. 13:02

5     

    

Martynas Baldauskas. Apie Jaunimą iš didžiosios raidės

Veidaknygė

Jaunimas – mūsų ateitis. Jaunimas šviesiai mąsto. Aktyvus Jaunimas išvaduos mus nuo sovietmečio.

Visa tai mes įkyriai girdime tiek išreikštai, tiek netiesiogiai.

Baikit nesąmones ir pagaliau atsimerkite, pabuskite iš gilaus miego.

Jaunimui reikia mažiau lengvapėdiško akcijinio aktyvumo, mažiau ciniško pasitikėjimo savimi, daugiau savistabos, reiklumo pažiūroms, refleksijos ir elementaraus jautrumo. Koks jaunimėlis formuojasi švietimo inkubatoriuose? Vienalytis rinkos pašaras, parengtas suvartoti visą primestą meinstrymą, kad toliau būtų dusinamos bet kokios laisvės apraiškos esamai ir vėlesnei kartai.

Taip ir toliau dauginsis hipsterių kolonijos. Jie savaime viską žino ir a priori yra laisvi. Puola kurti muziką nepažindami natų. Ir ne tik muziką, bet ką, kas šauna į galvą, kas lengvai sueina bei madingai dauginasi. Progresyvus jaunimas pamėgdžioja TED spykerius, leknickus ir jagelavičiūtes, nenujausdamas savo groteskiško ribotumo. Čia ne kokios pavienės išimtys, o normalumo jau visiems primesta šizofrenija.

Nors būtų patogiau man pačiam priskirti psichinę ligą arba sąmokslo teorijas, tuo paaiškinant visus mano teiginius, nes patogiam gyvenime uždarytam protui nesuvokiama, kaip apskritai ką nors galima kritikuoti. Tam vadinamam Jaunimėliui kritika turi tik psichologinį krūvį. Negatyvas! Geriau nieko nekritikuoti, rūpintis savo „tobulėjimu“, visur palei plauką, visiems pataikauti.

Tegul skambės grubiai, gal egocentriškai: sutikti valingai siekiantį savarankiškai mąstyti jauną žmogų yra neapsakoma retenybė. Dažniausiai užtenka išgirsti kelis sakinius ir jau aiškūs pavienio žmogaus rėmai, protinės galimybės.

Didžiausiu protiniu uždarumu pasižymi tie prifarširuotieji įvairoviniais lozungais – čia joks paradoksas. Avinėliai, prišerti buzzword’ais: #inovatyvumas #sekme #pozityvas #aktyvumas ir niekada nieko rimtai neapmąstantys, nes abejonės ar sąžinės balsas – tuščios abstrakcijos, trukdančios siekti savanaudiškų tikslų. Tik pagyros sau ir jau net nebemaskuojama savimeilė pasirodo kaip tikri dalykai.

Situacija su jaunimu – ne tragedija? Gerai, ne pasaulinis karas, ne holokaustas, bet būtent toks blogis, kuris jau niekaip nebeatpažįstamas ir kuriam mes esame pavaldūs.

Nepamirškime, kad a) tarp tokių reikia nuolat gyventi (nesakau, kad tik Lietuvoje); b) tokie nustato politines, socialines taisykles; c) visa tai tampa neišvengiama.

Bent jau nustokime stenėti, kad pagaliau Jaunoji Karta mus išlaisvins. Judame link vergijos, ne laisvės pasitikti. Į kokį ledkalnį reikia atsitrenkti, kad praregėtume?

Kokia ta mūsų įsivaizduojama laisvė?? Štai atsakymas:

Mirties šaukiuosi širdžia nukamuota, –
Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta
Ant karžygio lavono kelia puotą,
Kaip niekinama priesaika šventa,
Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė,
Kaip jungą velka Laisvė išdidi,
Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne,
Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,
Kaip dūsta didis talentas vergijoj,
Kaip spardo mulkis meno stebuklus,
Kaip pataikauja Gėris nebylus
Išpuikusios Niekšybės despotijai…
Aš mirt geidžiu, aš neturiu jėgų, –
Tiktai tave palikti man baugu.

                V. Šekspyras (A. Churgino vert.)

Ar tai ne „šiuolaikiška“ laisvė, ne mūsų „laisvė“?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

šeštas nuo krašto       2017-03-12 9:38

Mintys tiesiog į dešimtuką. Visi ir visur esame kemšami tuo, ką puikiai aprašo autorius. Privalomai kemšami. Betgi norisi tikėti mūsų tauta. Prisimenam laiką, kai buvom privalomai kemšami ir žodis amen buvo pakeistas į ura. Autoriaus pavyzdys rodo, kad išlikom. Vertybės iš kartos į kartą pas mus dar perimamos, lietuviams būdingos savybės būtinos išlikimui dar gyvos. Tikiu, kad yra puikaus jaunimo, tik jis mažiau matomas. Tyliai stebėdami atsirenka kas prie ko, atsispiria kvailybėms ir išlaiko sveiką protą. Tikiu, mes išliksim

situacija       2017-03-12 8:27

Jūsų kolega gretimam straipsnyje taikliai pavadino kai ką “išpuoselėtais raudonais žiurkyčių nagiukais į ekranėlius”. Pagalvojau apie ‘garsenybių’  pozavimus TV ekranuose ir dailius “politinių apžvalgininkių” straipsnius apie kailinius ir jų nešiotojas. Dar pridėkime privalomas “pozityvias” nuostatas kaip kalbėti ir kaip atrodyti, t. y. kuo dėtis.  Su aiškiu ketinimu kitokius užpjauti.  Visa tai žaibišku greičiu į privalomas normas. Jūsų minima JAUNIMO klišė -iš tų pačių. Dar ir dėl to, kad lengvai sutapo su vyresniosios kartos asmeniniais žmogiškais motyvais. Taigi, susivienijo, tas jaunimas ir choras giedančių iš paskos.
Ar girdim vienetus tų, kurie sako, kad karalius, deja, nuogas?

genijaus eiles       2017-03-11 22:55

aktualu ir po puses tukstantmecio.

Mokyklose nemoko       2017-03-11 18:55

moralės.

G.P.       2017-03-11 18:15

Puikus tekstas. Ir negailestingos bekompromisės REALYBĖS įžvalgos. Kokio dar mums reikia sukrėtimo, kad suprastume, jog ne tuo keliu eina Lietuva? Ir ne tik Lietuva…


Rekomenduojame

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.