Socialinės inžinerijos eksperimentai

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 5 d. 17:07

8     

    

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

laisvavisuomene.lt

Remiantis tariamai gilia socialinių mokslų literatūros analize, LGBT amerikiečių diskriminacija sukėlė „didžiulę žalą“. Tokia žinia skaitytojus 2019 m. gruodžio 19 d. pasitiko Washington Post numeris. Buvau pagrindinis amicus curiae informacijos, kurią pačioje pirmoje publikacijos pastraipoje kritikuoja autoriai Nathanielis Frankas ir Kellanas Bakeris, autorius, todėl nutariau, kad straipsnį turėčiau panagrinėti atidžiai.

Aš tai padariau, ir pasirodo, kad ten nėra nieko naujo. Tik tie patys silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados, su kuriomis susiduriame metų metus. Pusė iš šešių tyrimų, kuriuos aptaria autoriai, net nesugeba „įrodyti“, kad diskriminacinės tendencijos daro didelę, sisteminę ir gilią žalą LGBT amerikiečiams.

Autoriai teigia, kad jie „dvejus metus praleido atlikdami didžiausią žinomą recenzuotų tyrimų apie ryšį tarp LGBT diskriminacijos ir žalos sveikatai apžvalgą“, tačiau internete joks išsamus dokumentas nepateikiamas – tik trumpa išvadų apžvalga ir metodų pagrindas. Jie pradėjo peržiūrėdami 11 tūkst. recenzuotų straipsnių, o baigė 300 straipsnių, tiriančių ryšį tarp LGBT diskriminacijos ir sveikatos bei gerovės.

Nekaltinu jų dėl analizės apribojimo. Matavimai, analizė ir interpretacinis sprendimų priėmimas, atsiskleidžiantis didžiojoje dalyje (nors ne visoje) šios literatūros, kelia abejonių, rodo standartų trūkumą, prastai apibrėžtas sąvokas, iš mažo interviu kiekio kylančias subjektyvias išvadas, rezultatų politizavimą ir bendrą srities naujumą. Galų gale, lytiškumo tyrimai pradėti vos prieš kelis dešimtmečius. Šiuose tyrimuose nuolat atsirasdavo silpnų vietų. Alfredas Kinsey’is nebuvo tik lytiškumo mokslo pionierius, jis buvo pirmasis iš daugelio metodologinių pažeidėjų, iš kurių daugybė buvo suinteresuoti savo tyrimų rezultatais.

Kaip rašiau savo amicus curiae informacijoje, plačiai pripažįstama, kad prieš homoseksualus nukreipta diskriminacija gali pabloginti psichologinę ir fizinę sveikatą. Tačiau atsižvelgiant į naujausius visuomenės normų ir vertybių pokyčius yra mažai įrodymų, kad lėtinė, pasikartojanti ir intensyvi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos išlieka sveikatos problema. Be to, tokiuose tyrimuose dominuojanti mažumų streso perspektyva prieštarauja idėjai, kad gėjai ir lesbietės turėtų būti laikomi tik socialinio streso aukomis. Jie – kaip bet kuri kita mažumų grupė – jau seniai semiasi jėgų iš vienijimosi ir alternatyvių struktūrų bei vertybių steigimo. Visa tai slopina diskriminacijos poveikį. Iš tiesų atsparumo samprata (arba atsigavimas po negandų) socialiniuose moksluose turi ilgą istoriją.

Vis dėlto siekdami išplėsti priespaudos naratyvą N. Frankas ir K. Bakeris pasinaudoja neseniai išaugusiu susidomėjimu translytiškumo tyrimais. Sociologai naudoja probleminio klausimo rėmų plėtimo sąvoką. Siekiant atkreipti daugiau dėmesio į žmonių grupę, kurios vidutinės pajamos dažnai gerokai viršija heteroseksualių amerikiečių, probleminio klausimo rėmai buvo praplėsti įtraukiant translyčius asmenis, kurių socialinės ir darbo patirtys, nekalbant apie pajamas, atrodo gerokai sudėtingesnės negu gėjų ir lesbiečių amerikiečių.

Iš tiesų, Washington Post straipsnyje tokių tyrimų apžvalga pradedama aptariant tyrimą, kuriame analizuotas 65 lytį keičiančių (iš moters į vyrą) asmenų streso hormono kortizolio lygis. Teigiama, kad „susidūrimas su kliūtimis bandant pasinaudoti viešuoju tualetu yra susijęs su aukštesniu streso lygiu.“ Bet netgi čia išsamesnis žvilgsnis į tyrimą atskleidžia kai ką kita. Jame nėra tokio kriterijaus kaip „susidurti su kliūtimis bandant pasinaudoti viešuoju tualetu“. Kliūtys yra vidinės: matuojama, ką dalyviai teigė jautę „naudodamiesi viešuoju tualetu, skirtu tam tikros lyties asmenims“. Kitaip tariant, jie stresą naudoja stresui prognozuoti. Nenuostabu, kad rezultatai statistiškai reikšmingi, tačiau nežymiai, ir pastebimi tik tyrimo dalyviams pabudus ryte. Kortizolio lygio pasikeitimų dienos eigoje nebuvo užfiksuota. Šis tyrimas atrodo per keistas, per mažas ir gana silpnas straipsniui pradėti. Tuo tarpu autoriai pasirinko neaptarti didelių tarptautinių tyrimų, įskaitant vieną, kuris pažymi, kad translytės moterys (veikiamos estrogenų) patiria dvigubai didesnę insulto ar giliųjų venų trombozės riziką. Štai čia yra padariniai sveikatai. Ir tai nėra stigmatizavimo pasekmės.

Kitas straipsnyje aptariamas tyrimas yra gana senas. Jis nagrinėjo, kaip per dvylika mėnesių pasikeitė Masačusetso valstijos (JAV) sveikatos priežiūros paslaugos, kurias naudoja seksualinėms mažumoms priklausantys vyrai, po to, kai valstijos aukščiausiasis teismas įteisino tos pačios lyties santuokas (2003 m. lapkritį). Tyrimas rodo vos sumažėjusį fizinės ir psichinės sveikatos vizitų pas gydytojus skaičių ir mažesnes patirtas išlaidas. Nors aš neturiu galimybės susipažinti su duomenimis ir juos įvertinti, yra daugybė alternatyvių paaiškinimų. Valstijos ekonomika 2004 metais buvo šiek tiek geresnėje situacijoje negu 2003-aisiais, o valstijos nedarbo rodikliai sumažėjo 12 proc. (Visgi depresija ir nerimas ne visada siejami su lytiškumo klausimais.) Be to, tyrimas apima šešių mėnesių duomenis iš laikotarpio, kuomet tos pačios lyties santuokos buvo pakeliui, bet dar neįteisintos. O atidžiau patikrinus, pastebimas tik nedidelis pagerėjimas: pavyzdžiui, partnerių neturintys vyrai nurodė dviem psichinės sveikatos priežiūros vizitais mažiau. Vidutiniškai tais metais buvo 23 vizitai vietoje buvusių 25 ankstesniais metais. Psichinės sveikatos paslaugoms išleista 2 100 JAV dolerių vietoje buvusių 2 400 JAV dolerių. Kitaip tariant, rezultatai statistiškai reikšmingi, tas tiesa, tačiau tai nėra didelis procentas. Kam naudoti šešiolikos metų senumo duomenis, kai dabar jau kiti laikai?

Naujesnis tyrimas, kurį taip pat pristatė straipsnio autoriai, parodė, kad „valstijose, kurios legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas, 7 proc. sumažėjo LGBT jaunuolių bandymų nusižudyti skaičius.“ Tai verta pažymėti, tačiau su ironijos gaidele. Taip yra todėl, kad neseniai atlikus šio tyrimo ir jo duomenų pakartotinį patikrinimą paaiškėjo, jog yra „mažai įrodymų, kad tos pačios lyties asmenų santuokų įstatymai sumažino seksualinėms mažumoms priklausančių paauglių bandymų nusižudyti skaičių ar savižudybės planavimo, minčių apie savižudybę atsiradimo ar depresijos tikimybę“. Kitaip tariant, nagrinėdami tuos pačius duomenis, kiti tyrėjai tų pačių išvadų nepadarė. Priešingai, pakartotinė analizė rado „keletą įrodymų, kad tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimas per teismų sprendimus siejamas su blogesne psichine šių asmenų sveikata…“.

Man tai pasirodė pažįstama. Prieš trejus metus radau klaidą viename tokių tyrimų, teigusių, kad nusistatymas prieš gėjus prisidėjo prie dvylika metų sutrumpėjusios seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvenimo trukmės. Tai nebuvo tiesa (autorius galiausiai pripažino klaidą). Tačiau šįkart akivaizdžios klaidos nebuvo. Tad kaip atsirado tokios skirtingos tų pačių duomenų interpretacijos? Taip yra todėl, kad išvados apie duomenis ir jų reikšmę labai priklauso nuo skirtingų jų matavimo sprendimų ir analitinių strategijų. Tai mažų populiacijų tyrimų tamsioji pusė: dažnai gali rasti tai, ko ieškai, jei tam tikru būdu konstruoji savo tyrimą ir pasirenki analitinius modelius. Šioje srityje kai kurie taip nuoširdžiai nori, kad tyrimai padėtų išspręsti socialines ir politines problemas, kad nebemato, jog pasirinkti matavimo būdai, analitiniai sprendimai ir duomenų interpretacija yra silpni ar nesutampantys.

Aš neneigiu fakto, kad anti-LGBT diskriminacija egzistuoja, o jos pasekmės yra jaučiamos ir netgi kenčiamos, kaip nurodo kai kurie didesni tyrimai. Prieš dvejus metus išsakiau mintį, kad „Nusistatymas prieš gėjus egzistavo visais laikais. Tiesioginis smurtas akivaizdžiai daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei.“ Tai nediskutuotina ir man apmaudu kaskart, kai išgirstu naujienų apie tokį elgesį. Bet N. Frankas ir K. Bakeris perdeda teigdami, kad „taisyklės ir veiksmai, draudžiantys gėjų porai įsigyti vestuvinį tortą[1], yra ne tik religinės laisvės išraiška. Jie sukelia tikrą psichologinę žalą.“ Čia mūsų keliai išsiskiria.

Be to, realią diskriminaciją lengva sutapatinti su subjektyviai suvokiama. Skirtumas egzistuoja, ir geresni mokslininkai pripažįsta šią „tendenciją matyti toliau nei turimi duomenys ir įžvelgti kitų blogus ketinimus savo atžvilgiu“. Švedijoje, kur nusistatymas prieš LGBT asmenis ir jų stigmatizavimas turbūt žemiausias pasaulyje, atsitiko šis įdomus dalykas. Per pastaruosius dešimt metų išnyko psichologinės įtampos skirtumai tarp gėjų ir lesbiečių bei heteroseksualių respondentų. Tikroji viktimizacija dramatiškai sumažėjo. Tačiau gėjų ir lesbiečių „subjektyviai jaučiama diskriminacija“ šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 32 proc. 2005 metais iki 37 proc. 2015 metais. Tikimybė tapti diskriminacijos auka liko ta pati kaip ir 2005 metais. Geri laikai, t. y. stigmos nykimas, akivaizdu, yra nepakankama. Tampa dar sunkiau suprasti, ar tikrai, kaip teigia N. Frankas ir K. Bakeris, „stigmatizavimas ir priešiškumas […] nulemia LGBT bendruomenės narių neproporcingai patiriamus sveikatos pažeidimus“.

Priešiškas nusistatymas ir stigmatizavimas gali būti realūs, turėti pasekmes ir skaudinti. Kaip retas labai progresyvios ir agresyviai aktyvistinės disciplinos – sociologijos – skeptikas, aš žinau apie socialinę stigmą.. Jaučiu ją kasdien. Moku tokią kainą už tai, kad kaip atskalūnas dirbu šioje pelningoje sveikatos tyrimų srityje, nagrinėjančioje seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimus, iš kurių N. Frankas ir K. Bakeris padaro savo išvadas.

Per pastaruosius trejus metus šios srities finansavimas iš mokesčių mokėtojų pinigų beveik padvigubėjo: Nacionaliniai sveikatos institutai 2016 m. paskirstė 166 mln. JAV dolerių vertės dotacijas, o 2019 m. suma tikėtinai bus pasiekusi 308 mln. JAV dolerių. Ir tai yra tik viešasis finansavimas, beje, skirstomas Respublikonų administracijos.

Skirtumus tarp LGBT ir heteroseksualų asmenų sveikatos būklės lemia daugiau veiksnių nei priešiškumas ir diskriminacija, patiriama iš nepažįstamųjų, darbdavių ir bendradarbių. (Priešingai, draugų ir šeimos narių požiūris paprastai turi daugiau reikšmės.) Taigi kai stigmatizavimas apibrėžiamas kaip tiesiog nepritarimas tos pačios lyties asmenų santuokai – kas vis dar būdinga beveik vienam iš trijų amerikiečių – tai yra tiesiog akademinis neatsakingumas.

Taigi teiginys, kad sąžinės ir religinių įsitikinimų dėl santuokos ir lytiškumo raiškos paisymas atveria kelią visuotinei LGBT asmenų diskriminacijai, yra perdėtas. Taip pat tai reiškia, kad ignoruojama viešoji nuomonė ir laisvosios rinkos galimybės tuo pat metu aptarnauti minčių įvairovę ir religinę laisvę. Amerikiečiai – nesvarbu, renkasi tortą ar aukštąją mokyklą – ilgą laiką balsavo savo kojomis, balsais ir piniginėmis, ir jie yra laisvi taip elgtis ir toliau. Bet, kaip rodo Švedijoje atliktas tyrimas, mažėjančio stigmatizavimo ir priešiškumo Amerikoje gali nepakakti tiems, kurie vis dar jaučia nepamatuojamas diskriminacijos apraiškas.

Parengta pagal Weak Data, Small Samples, and Politicized Conclusions on LGBT Discrimination

[1] Vert. past. – autorius kalba apie atvejį, kai kepykla buvo paduota į teismą dėl diskriminacijos už tai, kad atsisakė pagaminti tortą gėjų vestuvių šventei. Kepyklos vadovai teigė, kad taip elgėsi vadovaudamiesi savo religinėmis pažiūromis. Po ilgo bylinėjimosi įvairių instancijų teismuose byla buvo nutraukta.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

C-Fam       2020-02-6 20:22

Dear Colleague,
Though the United States pulled out of the Human Rights Council, the U.S. still participates in a Human Rights Council process called the Universal Periodic Review whereby governments get to take shots at other governments on their human rights shortcomings. Abortion-friendly governments have attacked the U.S. on many issue including abortion, which is weird since we lead the world in abortion, and “sexual orientation and gender identity.” The U.S. review is coming up in a few months. Rebecca Oas, Ph.D. reports.
https://c-fam.org/friday_fax/united-states-prepares-to-be-criticized-on-human-rights-by-other-countries/
At the UN we are now at the beginning of what I call commission season where governments meet to pound out documents later to be considered by the General Assembly. It is a time of great mischief. Stefano Gennarini, J.D. reports on the machinations of the European Union and abortion groups.
https://c-fam.org/friday_fax/eu-and-abortion-groups-attack-pro-life-policies-adopted-by-the-general-assembly/
Spread the word. Be brave. Keep the faith.
Yours sincerely,
Austin Ruse
President

Al.       2020-02-6 12:55

Maniau, kad kalbam apie sodomiją. Ar tai fizinis blogis, ar dvasinis ? Manau, abu.

> Al.       2020-02-6 12:04

Tamsta, vis tik didele dalimi esi neteisus, nes užuot pasakius A, reikėtų pasakyti ir B. Iš tikrųjų visuomenės pakantumas blogiui priklauso nuo istorinio laikotarpio, nuo geografinės teritorijos ir nuo blogio rūšies, tiksliau, ar tas blogis yra dvasine - kultūrine prasme, ar fizine prasme. Sutinku su tuo, kad šiais laikais Vakarų Europos visuomenė yra labai pakanti blogiui, tačiau tik dvasiniam - kultūriniam blogiui, o ne fiziniam blogiui. Tai neomarksistinės visuomenės savybė. Tačiau negalima teigti, kad toks pat pakantumas blogiui šiandien yra ir Centrinėje Europoje. Beje, žvelgiant į istorinę praeitį, anksčiau pakantumas dvasiniam, o taip pat ir fiziniam blogiui, buvo visiškai kitoks nei koks jis yra šiais laikais: pakantumas dvasiniam -kultūriniam blogiui buvo menkas, o fiziniam blogiui – gana didelis.

Al.       2020-02-6 1:50

Požiūris, kad visuomenė nekenčia blogio, yra perdėtas. Nėra pakankamai patikimų duomenų, tai įrodančių. Kaip tik, visuomenė blogiui yra gan pakanti. Bet dar blogiau, kad vis daugiau išsilavinusių žmonių mano, kad tai didelis laimėjimas.

Justinas       2020-02-5 20:23

Visiškai pritariu „grumstui“. Beje, didžiausias šių laikų laikų absurdas yra tai, kad PSO psichiatrai pripažino, jog homoseksualizmo praktikavimas yra normalus reiškinys. Argi tokiu atveju galima pasitikėti kažkokiais „tyrimais“, susijusiais su homoseksualiuzmu.

grumstas       2020-02-5 19:51

Psichologija, socialiniai mokslai, jų tyrimo duomenys tapo politizuotais, ideologiškai užangažuotais , todėl jų patikimumas yra nulinis. Tai ne mokslas - tai idologijos tarnaitė, kuri padeda tam tikroms politinėms jėgoms ,būti valdžioje, konstruoti norimą visuomenės vystymosi kelią. ...Dažniausiai , beveik visada -kelią į niekur.

Straipsnis - morališkai silpnas       2020-02-5 19:47

Skaitant straipsnį, kyla jausmas, kad bandoma nedrąsiai eiti į dialogą su amoralumu, tiksliau homoseksualizmo skleidimu per viešąją erdvę. Straipsnyje daug prirašyta apie homoseksualių asmenų - tiksliau homoseksualistų(!) - “diskriminaciją”, tačiau neparašyta pačio svarbiausio, kokia tos “diskriminacijos” priežastis ir kodėl ji iki šiol vis dar pasireiškia. O atsakymas yra gana paprastas. Homoseksualistų “diskriminacija” atsirado ir vis tebesitęsia todėl, kad homoseksualistai siekia visuomenėje platinti homoseksualizmą tam tikslui panaudojant viešąją erdvę. Juk pusiau slaptų homoseksualistų, bent jau šiais laikais, praktiškai niekas nediskriminuoja, o “diskriminuoja” tik viešai besireklamuojančius savo homoseksualumą ir tai yra suprantama. Juk viešoji erdvė formuoja žymios visuomenės dalies nuomonę apie dorovinius dalykus. Pavyzdžiui, jeigu homoseksualistai viešai reklamuoja savo homoseksualumą (to puikus pavyzdys – “Baltic Pride” paradai) daugeliui, ypač bręstančiam jaunimui, formuojamas klaidingas jausmas, kad homoseksualizmas yra normalus reiškinys. O juk tai yra labai blogai! 

Balamutas       2020-02-5 17:46

Visų primatų, net tų, kurie save vadina žmonėmis yra stuburiniai, jų smegenys stubure randasi nuo galvos ir leidžiasi iki genitalijų. Tame smegenų kanale migruoja protas. Būna galvoje, būna stuburo apačioje prie analo. Nuo to ir priklauso mąstymas, pasaulio suvokimas, siekiai. Nesvarbu ar tai profesorius, ar šiaip koks apsiedukalavęs, tuo labiau įsitikinęs, kad tik jis viską žino ir supranta, skleidžia savo ,, tiesą”. Jūs juo tikėkit, nes tik tikėjimas, o ne žinojimas yra mąstymo progresas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Andrius Švarplys. Facebookas ir Twitteris bendradarbiauja su Vietnamo, Turkijos, Rusijos ir Kinijos režimais

Andrius Švarplys. Čia tas pats, kas mokinių parlamentui suteikti tikrojo parlamento statusą

Algimantas Rusteika. Jie niekada nesikauna iki paskutinio šovinio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujosios koalicijos susitarimas: ko tikėtis?

Nacionalinis susivienijimas: pareiškimas dėl solidarumo su Lenkijos valdžia

Robertas Grigas. Atmintinė lenkų „abortų teisių“ gynėjoms

Vytautas Radžvilas. Konvergencijos svajonė ir tikrovė

Audrius Bačiulis. Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų

Algimantas Rusteika. Tegyvuoja Didžiosios Tolerancijos Revoliucijos metinės!

Andrius Švarplys. Žinios iš paralelinės visatos

Ramūnas Trimakas. Totalitarizmas grąžinamas septinmyliais žingsniais

Algimantas Rusteika. Apie bukumą ir lavonus

Raimondas Navickas. Nusprendžiau pats pasižiūrėti, ko tie respublikonai nerimsta

Andrius Švarplys. Pagaliau Facebookas bus paduotas į teismą dėl cenzūros

Geroji Naujiena. Mes nepriklausome tamsai

Rasa Čepaitienė. Parazitai

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas paragino naujojo Seimo narius atpažinti Dievo balsą, Tiesos balsą savyje ir jo klausytis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.