Įžvalgos

Marius Kundrotas. Tikėjimo kritika ir jos ribos

Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 17 d. 17:50

22     

    

Marius Kundrotas. Tikėjimo kritika ir jos ribos

Kovo pradžioje iš Rusijos pasigirdo žinia: ateizmas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Stavropolio gyventojui Viktorui Krasnovui iškelta baudžiamoji byla už teiginius, jog Dievo nėra, o Biblija – tik žydiškų pasakų rinkinys. Už tai jam gresia metai kalėjimo. Šis atvejis sulaukė liberalių žmogaus teisių gynėjų dėmesio, bet jis įdomus tiek tikėjimo, tiek demokratijos atžvilgiu.

Netikėjimo laisvė – tai antroji tikėjimo laisvės pusė. Viena be kito sunkiai įmanoma. Netikėjimo uždraudimas ir tikėjimo viršenybės įtvirtinimas įstatymu – vienas žingsnis iki teisinio reglamento, apibrėžiančio, koks konkrečiai tikėjimas pats teisingiausias arba net vienintelis teisingas. Netikinčiųjų padėtis valstybėje – lakmuso popierėlis, rodantis, kas laukia įvairių tikėjimų šalininkų, jeigu jų tikėjimas išeina už to vienintelio tikėjimo ribų. Maža to – įteisinus tikėjimo viršenybę įstatymu dingsta moralinis pagrindas smerkti ateistinius režimus, kur draudžiama arba ribojama religija. Kai tikintieji primeta savo pažiūras įstatymo galia, kodėl ateistai turėtų elgtis kitaip?

Vienas klausimas – pažiūros kaip tokios, kitas klausimas – vieša jų raiška. Net ateistinėje Sovietų Sąjungoje individualus tikėjimas formaliai buvo toleruojamas – ribota jo raiška, pavyzdžiui, viešos demonstracijos, publikacijos, vaikų švietimas. Panašios sąlygos kitatikiams – vahabitinėje Saudo Arabijoje, tiesa, jei kieno nors tikėjimas išaiškėja, tai jau gali būti laikoma viešu reikalu.

Iš esmės bet kokio tikėjimo laisvė – įskaitant laisvę į ateizmą – sunkiai atsiejama nuo laisvės į viešą jo išpažinimą ir skelbimą. Bet kuri ideologija, pretenduojanti į visuotinę tiesą, natūraliai siekia plėstis, užvaldydama vis daugiau protų ir širdžių. Esminis klausimas, kokią poziciją tos ideologijos atžvilgiu užima valstybė? Konservatyvūs politikai atitinkamą klausimą kelia, svarstydami homoseksualistų teises. Dažnai užimama pozicija, kad privatūs homoseksualūs santykiai yra privatus reikalas, bet vieša jų sklaida turi būti ribojama arba netgi draudžiama.

Tai – bendros politinės koncepcijos klausimas. Jį galima nagrinėti dviem pjūviais. Vienas pjūvis – tai skirtis tarp religijos ir moralės. Žmogaus santykis su Dievu ar dievais – jų tarpusavio reikalas. Ne kitiems žmonėms, juo labiau – ne valstybei primesti vienokį ar kitokį santykį. Žmonių tarpusavio santykiai ir jų modeliai – jau moralės sritis, galinti ir turinti būti politikos objektu. Žinoma, neperžengiant racionalių ribų: ten, kur tie santykiai turi esminės įtakos visuomenei ir valstybei. Antras pjūvis – tai skirtis tarp gėrio ir blogio apskritai. Iš bet kokio tikėjimo pozicijos kitas tikėjimas gali būti laikomas blogiu, bet tiesos paieškos savaime yra gėris.

Tiesos paieškose bet koks tikėjimas – įskaitant ir ateizmą – turi grįsti savo pozicijas argumentais ir faktais, bet ne politine, teisine ar fizine jėga. Bet koks tikėjimo primetimas susina patį tikėjimą. Prisiminkime, kiek sovietmečiu būta komunistų – kur jų dauguma dabar? Kai tikėjimas išpažįstamas iš prievartos, iš baimės, dėl patogumo, tai jau nėra tikras tikėjimas. Krikščionybė tikriausia buvo tuomet, kai už ją persekiota, kai jos pačios vardu imta persekioti, ji išsigimė.

Demokratinė valstybė turi visiems užtikrinti lygias teises siekti tiesos ir gėrio. Savaime suprantama, kad žiaurumo, ištvirkimo ar vartotojiškumo sklaida išeina už šių teisių ribų. Dėl to lytinių iškrypimų pagrindu grindžiami judėjimai, lygiai kaip destruktyvūs religiniai kultai, skatinantys smurtą, žalojantys žmogaus sąmonę, ardantys jo dorovę, demokratinėje valstybėje pagrįstai gali būti ribojami arba netgi draudžiami įstatymu.

Tikėjimo laisvė apima tiek individualų, tiek ir kolektyvinį lygmenį. Religinė bendrija turi teisę į savo narius priimti tik savo tikėjimo žmones, koks nors kitas variantas prieštarautų jos logikai. Politinė ar visuomeninė organizacija taip pat turi teisę nusistatyti vienokį arba kitokį santykį su religija, įskaitant ir pliuralizmą. Pastaruoju atveju bet kuris organizacijos narys turi teisę asmeniškai reikšti bet kokią religinę poziciją, pripažindamas kitų narių teisę reikšti kitokią poziciją.

Valstybės atvejis – kitoks. Jei valstybė pretenduoja vadintis demokratine, pliuralizmas jai privalomas. Jei organizacijos narys prieštarauja bendrai jos pozicijai, tai jis gali rinktis kitą organizaciją arba kurti savo. Jei valstybės piliečio pozicija draudžiama valstybės, jam belieka palikti šią valstybę, o tai prieštarauja esminei kiekvieno piliečio teisei į savo Tėvynę. Organizacija visais atvejais skirta išrinktiesiems. Valstybė skirta visiems jos piliečiams lygiomis teisėmis.

Tikėjimo kritiką galima išskirti į keturis atvejus:
1. Pozicijos pareiškimą.
2. Pozicijos argumentavimą.
3. Švelnią satyrą.
4. Patyčias ir agresijos kurstymą.

Demokratinėje valstybėje trys pirmieji atvejai turi būti leidžiami, įskaitant švelnią satyrą. Giliai tikintis mąstytojas Gilbertas Keitas Čestertonas klausė: jei nevalia juokauti rimtomis temomis – įskaitant tikėjimo temą, kokiomis temomis apskritai galima juokauti? „Simpsonų“ pokštai religijos tema gali žeisti jautresnį tikintįjį, bet tai veikiau – jo problema. Visai kas kita – „Charlie Hebdo“ patyčios, kur Dievas, jo šventieji ir tikintieji vaizduojami iškrypėliais, aiškiai siekiant įžeisti, apjuodinti, sukurti priešiškumo atmosferą tiek tikėjimo, tiek tikinčiųjų atžvilgiu.

Žinoma, kai kuriais atvejais riba tarp diskusinės pozicijos ir priešiškumo kurstymo yra labai slidi. Pavyzdžiui, islamo pranašo Muchamedo žmona Aiša tebuvo šešerių ar septynerių metų, kai už jo ištekinta, o vyro namus pasiekė devynerių. Pačiam pranašui tuomet buvo penkiasdešimt treji. Ar islamo pradininko įvardijimas pedofilu – jau įžeidinėjimas, ar tik pozicijos pareiškimas? Krikščionybė taip pat nėra apsaugota nuo panašaus pobūdžio kritikos. Žinoma, kad Jėzus Kristus mylėjo savo apaštalą Joną, šis susirinkimuose sėdėdavo, prisiglaudęs prie mokytojo krūtinės. Labai norint galima pritempti, jog juos siejo kai kas kita nei bičiuliški santykiai.

Vienas iš garbingos diskusijos principų – skirti faktus nuo interpretacijų. Pavyzdžiui, kad Muchamedas vedė jam į anūkes tinkančią mergaitę, yra faktas. Tuo tarpu apie Jėzų ir Joną šaltiniai rašo tik tiek, jog jie buvo artimi bičiuliai, o visa kita – jau interpretacijos. Taip pat rašoma apie Dovydą ir Jonataną, kurių draugyste kai kurie homoseksualistų judėjimai grindžia savo santykius, kuriuos Biblija – tiek Senasis, tiek Naujasis Testamentas – griežtai smerkia. Tai irgi faktas.

V. Krasnovo teiginius iš esmės reikėtų priskirti pirmajam atvejui – pozicijos pareiškimui. Ji nėra argumentuota – bent žiniasklaidoje nėra pateikta argumentų. Tiesa, pasirinkta forma – gana įžeidi. Žodis „pasaka“, diskutuojant apie pasaulėžiūras, skamba kaip „netiesa“ ir „nesąmonė“. Vis dėlto tai įsitenka pozicijos pareiškimo žanre: žmogus turi teisę manyti, kad Biblija – netiesa ir nesąmonė. Kas kita būtų, jeigu jis Bibliją panaudotų vietoje popieriaus silkei pjaustyti, tai nufilmuotų ir išplatintų internete – čia jau būtų aiški patyčia su tiesioginiu tikslu įžeisti.

V. Krasnovo byla – prieštaringa. Panašu, kad jo veiksmai įsitenka demokratinio teisėtumo rėmuose. Jeigu jis bus nubaustas, ir dar kalėjimu – tai bus rimtas signalas ir tikintiesiems. Kol kas Rusija formaliai pripažįsta tikėjimo laisvę, nors daugelis religinių mažumų skundžiasi diskriminacija. Kas bus rytoj, žymia dalimi priklausys nuo šios bylos sprendimo ir ypač – nuo demokratinio pasaulio reakcijos. Rusijos autoritarizmas eis tiek, kiek jam bus leista.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Raigerdui       2016-03-22 16:29

Deja, nediskutuosiu, nes viskas suvedama į Jūsų ir VDS minčių svarstymą, ne publikacijos. Trumpai atsakysiu, kad ne krikščionys nori kažką diktuoti kitiems, bet tai yra natūralus bet kokio abraominio tikėjimo bruožas: TIESA yra viena.
Ši idėja yra didžiulis mentalinis žmonijos pasiekimas, nes tik ji pateisina buvimą šioje pekloje vardan kovos už Tiesą. Jei Tiesos nėra, sekite Sartru ir nusižudykite.
Be to, kokį “diktavimą” įžiūrėjote teisinėje segregacijoje? O reikalauti, kad tikintieji Viena Tiesa įstatymiškai (t.y. su policinėmis sankcijomis) paklustų “demokratiškai išrinktųjų” balsų daugumos viendienei “tiesai”, ar tai ne diktavimas?
PS Visi suruskėjusieji rašo žodį AL su “ch” iš rusų kalbos “x”. Nėra ten “ch”, reikia rašyti “h”.

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-03-21 20:48

Jeigu paimti istorinius faktus, kurie nėra aprašyti Biblijoje, tai Letui Palmaičiui neturi jokios reikšmės, todėl jis ignoruoja tokį faktą, kaip Didžioji Prancūzų revoliucija – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1794 m. Vėliau tai pavirto į Napoleono diktatūrą. Ikirevoliucinė Prancūzijos socialinė santvarka pasižymėjo rigidiškumu, anachroniškų feodalinių privilegijų gausa. Dvasininkijos ir bajorijos luomai turėjo mokestinį imunitetą ir visus mokesčius mokėjo tik trečiasis luomas. XVIII a. pab. jau buvo susiformavęs buržuazijos sluoksnis, nepatenkintas ne tik privilegijų, bet ir politinių teisių nebuvimu. Tai yra tik vienas iš faktų, kaip Katalikų bažnyčia yra stabdys tos visuomenės vystymuisi, o be to, tai irgi faktas, kaip ji įsijungia į tos tautos išnaudotojų gretas ir tampa parazituojančiu tos visuomenės elementu. Įvairių faktų jūs galite atrasti ir Žečpospolitos gyvavimo laikotarpiu, kuris baigėsi tragiškai, nors arčiau pabaigos šioje valstybėje katalikybė buvo įteisinta, kaip valstybinė religija.  Daugybė faktų jūs galite atrasti ir Vokietijos istorijoje, kur atsirado liuteronai, metodistai, sekmininkai ir daugybė kitų tėkmių, kurių daugėja iki pat šiolei, kaip ir nemažėja Kristaus atėjimų į žemę atvejų. Todėl aš dar kartą kartoju, apie ką jau rašiau ne kartą: tegul katalikai įkuria savo bendroves ir tegul gyvena pagal tai, kas parašyta Naujajame testamente. Tegul jie įrodo savo religijos PRANAŠUMĄ gyvendami ir dirbdami tarpusavyje. Bet jie šito nenori daryti, kadangi jiems labiau patinka terorizuoti neturinčius religinių įsitikinimų, kitatikius arba pagonis. Būtent šituo savo bruožu jie primena komunistus, kurie terorizavo visus tikinčiuosius. Laikas pabaigti su šituo idiotizmu, nes reikia mokytis iš istorijos faktų. Rusai, pavyzdžiui, nenori mokytis iš istorijos faktų, ir koks viso to rezultatas? Jie taip pat nori SUSIGRĄŽINTI SAVO BUVUSIĄ, BET ATGYVENUSIĄ SAVO AMŽIŲ, SOVIETINĘ IMPERIJĄ. JIE, GERBIAMAS LETAI, TAIP PAT TIKI, KAD JIE YRA TEISŪS. JIE TIKI, KAD IR DĖL KRYMO JIE YRA TEISŪS. Jums reikia pagaliau suvokti, kur veda tas AKLAS TIKĖJIMAS ir kokios to AKLO TIKĖJIMO pasekmės. Tik, kaip nekeista, už tas sukeltas AKLO TIKĖJIMO pasekmes niekas nenori atsakyti, kaip ir Lietuvoje labai nenorima atsakyti už žydų šaudymą. Nes tie budeliai taip pat TIKĖJO< KAD JIE ELGĖSI TEISINGAI. O po sušaudymo operacijos KUNIGAS ATLEISDAVO JŲ “NUODĖMES”, nors žinojo 10 Dievo įstatymų, kuriame viename iš punktų yra nurodoma - NEŽUDYK. Ir tą organizavo labai krikščioniška valstybė - Vokietija.

Raigerdas>Letui       2016-03-21 19:53

Jūsų pasiūlymas dėl valstybinės religijos yra ne mažiau absurdiškesnis, nei komentatoriaus “įdomu” pasiūlymas. Savo pasiūlymu, jūs tik parodėte, kad esate kraštutinumų šalininkas. Gaila, Letai Palmaiti, kad jūs nesuvokiate, kad bet kuri tauta patiria begalo daug kančių, be galo daug skriaudos, kadangi ant žmonių galvų pastoviai kas nors nori išbandyti kokiu nors kraštutinumu pasižyminčias idėjas. Mane stebina jūsų tas keistas noras - pakeisti evoliucijos eigą. Tas jūsų noras yra utopinis, ir jis man primena viduramžius. Šariatas (arab. ‏شريعة, šarīʿa - ‘kelias prie vandens’; ‘religinis įstatymas’) – šventasis islamo įstatymas, islamo teisės dalis. Šariją tiria Fiqh (religinė teisėtyra). Musulmonai tvirtai tiki, jog Šariato pagrindas – tai dieviškasis apreiškimas, ateinąs iš 4 svarbiausiųjų šaltinių. Šariate išdėstytus reikalavimus galima suskirstyti į penkias kategorijas:
ką Alachas įsakė;
ką Alachas patarė, tačiau griežtai neprisakė vykdyti;
ką Alachas paliko neaprėpęs įstatymu;
ką Alachas pasmerkė, tačiau tiesiogiai neuždraudė;
ką Alachas aiškiai uždraudė.
Jūs siūlote autoritarinę valdymo sistemą, kurios pagrindą sudaro tikėjimas į kokią mors mistinę būtybę. Ir tada vieni su savo mistine būtybe turi daugiau teisių, nei kiti tikintieji, kurie tiki į kitas mistines būtybes. Įsivaizduokite, kaip man, pavyzdžiui, kažkoks silpnaprotis, pradės aiškinti, kad aš turiu tikėti į Alachą, o jeigu aš netikėsiu, tai manęs laukia pragaras ir net bausmės pagal Šariato religinę teisėtvarką. O jeigu aš pasakysiu, kad aš pagonis ir mano Dievas yra Perkūnas, tai man tada grėstų kalėjimas arba net mirties bausmė.
Letai Palmaiti, su savo pasiūlymu, jūs tik dar kartą įrodėte, kad krikščionys, kaip prievartavo kitatikius, taip ir toliau sieks terorizuoti kitokių įsitikinimų žmonės. Dabar aš kalbėsiu apie save. Aš esu toks žmogus, kuris sugeba vadovautis savo gyvenime be jokios Aukščiausiosios Būtybės įsikišimų į mano gyvenimą. Man nereikia Dievo-Tėvo, man nereikia Dievo-Viršininko, man nereikia Dievo-Mokytojo ir man nereikia Dievo-Baudėjo ar Dievo-Teisėjo ir t.t. Manęs neima hipnozė ir aš neužsiimu savihipnoze, todėl į žmones, kurie TURI SAVO GALVOJE KOKĮ NORS GALINGĄ IR VISAGALĮ DEMONĄ, KURIS JIEMS VADOVAUJA, žiūriu su gailesčiu. Aš ne kartą tikrinau save, ar aš neklystu. Pasirodo, kad ne, nes tie žmonės, kurie yra priklausomi nuo savo DEMONO galvoje, labai dažnai susimauna savo gyvenimą, ir jie sudaro pagrindinį besigydančių ligoninių skaičių, tame tarpe ir psichinių ligonių skaičių. Blogiausia, kad šitais žmonėmis manipuliuoja kunigai ir netgi politikai. Jūsų gerbiamas Petras Plumpa, nesugebėjo likti neutraliu VSD Generaliniu direktoriumi, net dabar, kai Katalikų bažnyčia yra atskirta nuo valstybės. Jūs taip pat negalite likti neutralus pagonių atžvilgiu. Todėl, aš nenoriu būti AUKA tų žmonių, kurie yra PRIKLAUSOMI NUO SAVO TIKĖJIMO. Dėl savo PRIKLAUSOMYBĖS NUO TIKĖJIMO, jūs netgi nesugebate suvokti, kad krikščionybė, kaip religija, yra ribota, nes ji naudoja tą patį metodą “SKALDYK IR VALDYK”, kaip ir Auksinė Orda. Todėl katalikai pastoviai kalbės apie savo IŠSKIRTINUMĄ IR VIENINTELĘ TEISINGĄ RELIGIJĄ, o visi kiti - tai pagonys. Būtent RIBOTUMAS ir NEAPYKANTA kitatikiams iššaukė priešiškumą Katalikų bažnyčiai. Vienas iš jų buvo Zigmundas Froidas ir su jo pasekėjais Katalikų bažnyčia turės dabar susigrumti. Kas gali išgelbėti katalikus nuo pralaimėjimo? Kaip nekeista - kitos religijos, kurias katalikai vienu ar kitu laikotarpiu niekino.

Letas Palmaitis Raigerdui ir kt.       2016-03-21 18:04

Tegu apie budizmą rašo budistai. Tikriausiai norėjote paklausti, o kaip elgtis su tais, kurie kito tikėjimo. Rašiau daug kartų: arba grįžti prie valstybinės religijos, įstatymu apibrėžiančios kitatikių galimybę veikti (panašiai, kaip daro šariatas), arba pereiti prie teisinės segregacijos, kada valstybėje nepriklausomai funkcionuoja keletas bendruomenių su savo įstatymais, bet konstitucija apibrėžia santykius tarp jų (iš esmės - kompetencijų susikirtimo atveju, pvz., nusikaltimų tarp skirtingų bendruomenių narių - kas atsakys ir kuris teismas teis). Bendra tik kariuomenė su rotacine vadovybe.
Globalistinė dabartis nepalieka šansų nei vienam, nei kitam sprendimui.
Dar čia toks “įdomus” rašo, kad religijos turi būti uždraustos. Va šitai tikrai bus, o pats “įdomus”, paverstas biorobotu su lustu kaktoje, iš visų jėgų liaupsins laisvę.

Raigerdas>įdomu        2016-03-21 10:09

Pats siūlai:“tikrai įdomu… Manau kad religijos turėtų būti uždraustos, kad nebūtų  ir nesikartotų tokių dalykų kaip aprašoma straipsnyje”. Matai,  Šiaurės Korėjoje nėra taip, kad ten būtų religijų laisvė. Bet ten yra KULTAS ir ten žmonės eina labiau iš proto, nei tose, kur tos religijos gyvuoja nedraudžiamai. Ten dažnai dėl vadų mirties vyksta masinės psichozės. Galimai, pats esi totalitarizmo šalininkas, nes tavo pasiūlymas primena Šiaurės Korėjos variantą. Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs totalitarinis režimas, labiausiai primena stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra „demokratinė“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvo Kim Ir Senas. Po jo mirties 1994 m. valdžia atiteko jo sūnui Kim Čen Irui. Pavyzdžiui, dabartinis prezidentas Kim Jong Unas apsilankė vėžlių fermoje. Tą vadovą sušaudė, nes “DIDYSIS KIM’as” jį sukritikavo. Matai, kai nėra DIEVO, tai atsiranda “DIEVAS -ŽMOGUS”. Šiaurės Korėją valdo KIM’ų šeimyna. Ten yra šiokia tokia budizmo ir Konfucijaus įtaka, bet ji yra menka, palyginus su Kim Ir Seno, jo sūnaus ir jo anūko kultu. Tai yra atvejas, kai valstybė yra paverčiama lageriu. Todėl tavo pasiūlymas yra nepriimtinas, nes tai pareina iš komunistinio režimo laikų ir jis yra destruktyvus.

Raigerdas>VaiduiVDS (pakartotinai)       2016-03-21 9:34

Pagaliau VaidaiVDS pradedi blaiviau kalbėti. Ką gi, šaunuolis. Nesustok ties tuo, ką pasiekei ir eik toliau teisinga kryptimi, ir rezultatai bus teigiami. Taigi, reiškia aš neklydau dėl Visariono ir kad jis nėra toks vienintelis. Lietuvoje yra netgi Jėzus, berods, iš Šiaulių, kuris taip pat kviečia žmones susitikti su juo. Čia taip pat yra vienas (ir ne vienas, kaip tu sakai, keistuolis, jų yra gana daug), kuris rašo, kad “Svarstau:
Jeigu “Julius Puras” yra ne mažiau kaip dvi skirtingos personos,
tai, priešingai, “VaidasVDS” ir “Raigerdas” negalėtų būti sąmoningai poliarizavusis, bet ta pati persona?”. Čia yra ne Jėzus, o pati tikriausia inkvizitoriaus ar KGB-isto dvasia. Tarp kitko, “kuklutis”, tačiau su iltimis, nes pasirašo, kaip komentatorius “Svarstau”, o išverčiant į lietuvių kalbą, tai reiškia “ĮTARIU”. Tas “paslaptingas” žmogelis dieną naktį gyvena nepagrįstų įtarinėjimų pasaulyje. Dabar grįžkime prie Algimanto. Tu teisingai parašei, kad jis daro gana gerų darbų. Bet Vaidai VDS, tau reikia daugiau šviestis šiuo klausimu, o ne užsiciklinti ant vieno kažkokio dalyko. Nukrypimai prote yra būdingi ne tik komentatoriui “Supratau”, bet ir gana žymiems filosofams. Vienas iš tokių buvo Sokratas, kuris gyveno iki Kristaus ir buvo apkaltintas, kad negerbia tradicinių Dievų. Taigi, Sokratas turėjo savo demoną, su kuriuo ir pasikalbėdavo. Todėl yra neteisinga, kad tu vadini juos mistikais. Misticizmas buvo vien iš pažinimo formų, o ypač tai ryškiai atsispindėjo Senovės Egipto kultūroje. Vėliau tai atsiliepė ir judaizmui ir krikščionybei. Išmesk iš krikščionybės misticizmą ir ten nieko nebeliks. Misticizmas, kaip pažinimo forma, yra ribota, ir labai priklauso nuo Mediumo personalinių savybių. Letas Palmaitis taip pat pretenduoja gal ne į Mediumą, bet į pranašą ir aiškiaregį tai tiksliai. Juk ne kartą yra pranašavęs apie Gogą ir Magogą.

VaidasVDS       2016-03-19 23:46

to   2016-03-19 11:28
žinai, ką galiu tvirtai tau pasakyti.
Kad tikrai neskaitai nei mano, nei Raigerdo komentarų viso teksto, bandydamas suvokti jų prasmę.
Tuomet tikrai nerašytum tokių nesąmonių.
Aš galiu drąsiai atsakyti už kiekvieną savo žodį, parašomą komentaruose. Juose nesu nei karto sąmoningai (be jokio pagrindo) (Putleris nesiskaito) įžeidęs jokio žmogaus.
Pabandyk surasti…

Kam2        2016-03-19 22:55

Kam įdomu galite palyginti gotų užimamą teritoriją aprašomą Мавро Орбини (1563(?)—1610) «Славянское царство», su dabartiniu žemėlapiu kur tai buvo ir palyginti aprašomą gotų tikėjimą, gotų dievus su Prūsų...

Kam        2016-03-19 22:28

Kam įdomu apie lietuvių, žemaičių tikėjimą  galite pasiskaityti Marko Orbini „ Sliavianskoe carstvo“ 36, 37 pusl. , apie gotų 51 pusl., šaltinyje : Мавро Орбини (1563(?)—1610) «Славянское царство», бесплатной электронной библиотеке Royallib.ru.

Beje yra dar minimos įdomios datos 3624m. 120 pusl.(см. «Registrum cronicarum», V, Возраст мира),  ir 6886   53 pusl. -” от сотворения мира (по русскому летоисчислению)”

įdomu       2016-03-19 21:48

tikrai įdomu… Manau kad religijos turėtų būti uždraustos, kad nebūtų  ir nesikartotų tokių dalykų kaip aprašoma straipsnyje.
Nes jau gaunasi pradės bausti už tai kad netiki pasakomis apie numirėlių marširavimus ir mirusiųjų prsikėlimus? Manau jei numirėlis prisikėlė tai numirėlis nebuvo miręs.

Raigerdas>Letui       2016-03-19 14:00

Letai, o kodėl tai negalėtų būti budizmas? Kodėl budizmas negalėtų būti mūsų vienintelė Lietuvoje religija? Kodėl jūs būtinai primetate tik savo vienintelį neklystantį tikėjimą? Visus padaryti vienodai tikinčius? O tai, kur bus žmogus? Nes dabar gaunasi, pagal Letą Palmaitį, ne pagal “lustus” robotizuoti žmonės, o pagal tikėjimą. O tai kuo skiriasi visa tai nuo komunistų norų - sukurti komunizmą? Letai Palmaiti, ar čia Dievo projektas, ar čia jūsų projektas? O jeigu Dievui nepatiks jūsų projektas, tada kas? O visi tikintieji privalės vaikščioti vienodom uniformom ir susikabinę rankutėmis ar kaip? O kas visai tai valstybei-bažnyčiai vadovaus? Jūs, Letai Palmaiti? Tai, kiek kartų per dieną reikės melstis: 5 ar 10? O skulptūros Dievui ar didelės bus? Tokios kaip Šiaurės Korėjoje ar dar aukštesnės?

Slėpynės - vaikų žaidimas       2016-03-19 11:28

VaidaiVDS=Raigerdai(?),
skirtingi komentarų IP adresai jokiu būdu neįrodo, kad jie parašyti skirtingų asmenų:
juk paprasta tam pačiam asmeniui turėti du ar daugiau kompiuterių.
Lyginamoji komentarų kalbos analizė yra daug patikimesnis metodas spėti,
ar jų autorius tas pats. O dėl hipotezių neverta įsižeisti.

VaidasVDS       2016-03-19 9:33

Na iš tiesų Letas yra labai talentingas rašytojas, iš pradžių įtikinantis save, o po to bandantis įtikinti ir kitus.
Kai kas pasiduoda, kai kas nelabai.
Bet šiame jo parašyme yra silpnų vietų.
Letas rašo:
“siektinas idealas yra pasaulį aprėpianti valstybė-bažnyčia, kuri ne bedievių interesus derina, bet įgyvendina D-vo per apreiškimą pareikštą valią.”
Iš karto reikia pareikšti, kad tai visiška utopija, ypač jei tokios misijos imsis žmogus ar žmonių grupė. Krikščionybė tai ir bandė įgyvendinti ir šiandien ji byra. Ji liko visai formali ir iš esmės virto sekuliarizmu (neseniai įdėtas filmukas šiame portale https://vimeo.com/113801439 tą gana neblogai demonstruoja, tik nepateikdamas šiuolaikinio sekuliarizmo įsigalėjimo pasaulyje).
—-
Toliau Letas rašo:
“subyrėjimas į plėšrias neopagoniškas valstybes pateisino D-vo leistą islamo suklestėjimą, kaip konkuruojantį plintančios teokratijos modelį.”
Gana absurdiškas tvirtinimas. Dievas neva leido islamo suklestėjimą... Visų pirma, kur tas suklestėjimas yra? Kaip ir kokiu būdu plinta ta teokratija? Ar plinta tuo fanatizmu atskirų islamo gerbėjų, ar plinta principų “akis už akį” ir užmėtymo akmenimis sugrąžinimu. Absurdas ir ne kitaip…

VaidasVDS       2016-03-19 9:14

to 2016-03-18 11:56
nedžiūgaukite pirma laiko. Pateikiau atsakymą jūsų nurodytoje temoje.
Be abejo nėra labai malonu, kada nuolat kas nors pila pamazgas ant tavęs ir primemtinėja vieną iš pačių bjauriausių ir antidvasinių savybių - apsimetinėjimą, buvimą vienu metu dviem asmenimis. Be abejo tai yra labai bjauru. Kadangi kai kurie žinote šio portalo šeimininkus, tai kreipkitės į juos ir jie tikrai lengvai nustatys, kad aš ir Raigerdas tikrai ne vienas ir tas pats asmuo. Jei tam reikia mano asmeninio sutikimo, tai aš jį iš anksto šio portalo savininkams duodu.
O dabar citata iš Apreiškimo šiuo klausimu:
“Apsimetinėjimas yra neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu, bandymas tuščiai sielai atrodyti turtinga.”
Sėkmės jums toliau tyrinėti sąmokslo teorijas. Jos toli gražu ne visos teisingos ir dar absoliučiai…

šiaip jau       2016-03-18 18:22

Kristaus žodis: mano karalystė - ne iš šio pasaulio. Kai kurie žydai bandė jį padaryti politiku, jis atsisakė. Iracionalus tikėjimas - visiškai bevertis, nes visiškai subjektyvus. Nebelieka teisės pretenduoti į tiesą.

Letas Palmaitis       2016-03-18 13:37

Tema vėl gesinama Vaido ir Raigerdo dialogais.
Autoriaus požiūris yra neoprotestantiškas, t.y. maišantis dabartį su krikščionybės pradžia, kada dar nebūta krikščioniškų valstybių. Be to, valstybei teikiamas nerealus interesų derintojo vaidmuo, kurio istorijoje nebūta (nėra buvę masiškai tikimos Švč. Demokratijos niekur, tai išnaudotojų palaikoma tuščia išnaudojamųjų svajonė), bet pamirštama istorinė realybė: valstybė yra ekonominę galią turinčių (užgrobusių) asmenų valdžios įrankis.
Šiame fone visi loginiai konstruktai darosi beprasmiai, nes visiškai pamirštama, jog tikėjimas, kuriuo remiasi bet kuri religinė sistema, yra IRACIONALUS dalykas pagal apibrėžimą.
Autorius teisus, kad krikščionybė buvusi autentiška tada, kai dar buvo persekiojama. Kas atsitiko vėliau? - Bandymas racionalizuoti tikėjimą ir sukurti “mokslą apie D-vą”. Ši šventvagiška mintis galėjo šauti į galvą tik seną pagoniškos valstybės tradiciją turintiems stabmeldžiams. Dabar, po 2000 metų kai iracionaliojo racionalizavimas įvarė paskutinę vinį į tradicinės religijos karstą, daugelis net pasipiktina nesupagonintos abraominės krikščionybės atgimimu pirminėje išrinktojoje tautoje - tai “žydų kėslai”. Juk pranašystės neva nebeturi galios, nes ST “panaikinas”.
Šitaip čia aktyviai reiškiasi, teigdama kad dogmatai - “mokslas apie D-vą”, moteriškė, nesuvokianti, kad D-vas pažinus ne daugiau nei Pats Save atskleidžia, kad bet koks Jo apibrėžimas kūrinio sąvokomis bet ne sąvokų neigimu (“ne tas, ne tas, ne tas”), tėra tik mitologinis Neribojamojo apribojimas. Tradicionalizmas bando atitaisyti modernistų naikinamą tikėjimą grįždamas prie šimtmečiais į tikėjimą kaltų racionalizavimo vinių, kurias vis reikėdavo gausinti ir keisti, o moterėlė, tamsaus mužiko Klimovo gerbėja, net nepažįstanti Šventojo Rašto (iš Klimovo cituoja Biliją pagal pravoslavų naudojamą knygų tvarką, painioja Jonataną su Sauliumi, sako, kad apokaliptinės Dangiškosios Jeruzalės 12 vartų vardai yra ne Izraelio giminių, bet apaštalų, nors tie minimi kitoje eilutėje kaip 12 pamatų vardai), pila pamazgas ant tikrojo išpranašauto atgimimo. Tas atgimimas yra grįžimas būtent prie ikifilosofinio autentiško iracionalumo, neatmetant tradicinių suvokimų, bet pagarbiai priimant D-vo Izraeliui duotą teokratinį modelį: kunigiškoji tarnystė yra ne adeptų atranka pagal dogminius “partijos įstatus”, neva garantuojančius išganymą, bet tik sakramentali (aukų—> Aukos), o tikėjimo tikslas - kasdienis gyvenimas pagal apreiškimą, tiek asmeninis, tiek visuomeninis. Nupuolusiame pasaulyje nepasiekiamas, tačiau siektinas idealas yra pasaulį aprėpianti valstybė-bažnyčia, kuri ne bedievių interesus derina, bet įgyvendina D-vo per apreiškimą pareikštą valią. Juk šis gyvenimas laikinas!
IV amžiuje atmetusi ryšį su nuoseklia D-vo sandorų raida (Abraomo, Sinajaus, Golgotos iki artėjančio Atbaigimo), nikėjiška krikščionybė dar gebėjo iki pat XI a. artėti prie plintančios valstybės-bažnyčios idealo, bet subyrėjimas į plėšrias neopagoniškas valstybes pateisino D-vo leistą islamo suklestėjimą, kaip konkuruojantį plintančios teokratijos modelį. Abraominės religijos yra apokaliptinis procesas, kuriame krikščionims iškelta nepaprastai svarbi užduotis. Pakeisti ją utopine pagoniškos balsų daugumos nustatomos demokratinio interesų derinimo schema reiškia išduoti Kristų robespjeriškai masonerijai.

klausimas būtų ar       2016-03-18 12:54

Baltų tikėjimas Lietuvoje nejaučia diskriminacijos?Net apie 90 proc lėšų-Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų religinėms bendruomenėms skirtų skirta katalikų Bažnyčiai?Kur Baltiškas-senasis lietuvių protėvių tikėjimas?Kokiam jis statuse pačioje Lietuvoje?Kodėl šio tikėjimo žmonės Lietuvoje podukrų vietoje?

> VaiduiVDS=Raigerdui 9:14       2016-03-18 11:56

Taigi šiuo komentaru patvirtinate, kad spėjimas “Svarstau 2016-03-17 18:23” po tekstu “5 nepatogūs faktai…” buvo teisingas?:
“Jeigu “Julius Puras” yra ne mažiau kaip dvi skirtingos personos,
tai, priešingai, “VaidasVDS” ir “Raigerdas” negalėtų būti sąmoningai poliarizavusis,
bet ta pati persona?”
Prasimanęs oponentą-ateistą “Raigerdą”, dėl “švento” reikalo susidvejinęs,
susiradote tikrai paveikią dialoginę formą antikristinį Urantijos mokymą skleisti.
Jei taip, tai negarbingai naudojatės Tiesos.lt svetingumu.
Užkibo naujų žuvelių?

VaidasVDS       2016-03-18 9:14

Galite nusiraminti draugai ir nedraugai. Aš jau palikau Raigerdą ramybėje. Nedomina manęs nei jo teisingos mintys, kurių jis turi, beje, nemažai, nei kitos mintys. Tai žmogus, su kuriuo iš tiesų bandyti diskutuoti, ypač jei jam kas nors netinka, gali tik kvailys. Tuo lyg ir pripažįstu savo kvailumą-naivumą, bandant su juo diskutuoti.
O kadangi straipsnis liečia religiją, kuri yra šimtus kartų svarbesnė už bet kurį politinį įvykį, tad, jums leidus, išdėstysiu ir savąją nuomonę.
Straipsnio esmė yra čia:
“Tikėjimo kritiką galima išskirti į keturis atvejus:
1. Pozicijos pareiškimą.
2. Pozicijos argumentavimą.
3. Švelnią satyrą.
4. Patyčias ir agresijos kurstymą.”
Iš tiesų žmonėms, būtent, diskutuojant religinėmis temomis labiausiai ir pritrūksta pirmųjų trijų punktų.
Ir tikra tiesa yra ta, kad pikti krikščioniški dogmatikai visada naudoja patyčias kitų religijų ar religininkų atžvilgiu, to nevengia ir kai kurie jų priešininkai. Ir tada jokia diskusija nevyksta, o vyksta kvailas ir niekam nereikalingas ginčas. Štai ir komentatorius 2016-03-17 21:01 išreiškė patyčią, kuri į nieką gerą atvesti negali. Akis už akį principas vis dar populiariausias principas tiek tarp krikščioniškų dogmatikų, tiek tarp pagonių, tiek ir tarp šiaip tikrai gana nuoširdžių žmonių, besipiktinančių kieno nors blogais darbais.
Bet tikri religininkai, tikri Dievo “darbininkai” turi pagrindinį dėmesį skirti kovai prieš šitą principą - “akis už akį”.
Pacituosiu jums Bibliją:
Mt 5 38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui],... 43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai;
Jn 6 Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. 65 Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“. 66 Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Petro išpažinimas 67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ 68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?!
——
Biblija yra parašyta su labai didelėmis spragomis ir sumaišant vienus įvykius su kitais. Be abejo tik kitas Apreiškimas gali tą pataisyti. Todėl pateiksiu tai, ką sako apie įvykį, kuris vyko pačios apaštalystės pradžioje, Urantijos Knyga:
“Tada klausimą pateikė Natanielius: “Mokytojau, ar mes nesuteiksime vietos teisingumui? Mozės įstatymas sako, ‘Akis už akį, ir dantis už dantį.’ Ką sakysime mes?” Ir Jėzus atsakė: “Jūs tikrai atsilyginsite gėriu už blogį. Mano žinianešiai neturi konfliktuoti su žmonėmis, bet turi būti geri su visais. Veiksmas už veiksmą tikrai nebus jūsų taisyklė. Tokius įstatymus gali turėti žmonių valdovai, bet ne šitaip yra karalystėje; jūsų sprendimus visada nulems gailestingumas, o jūsų elgesys remsis meile. Ir jeigu šitie žodžiai yra sunkūs, tai jūs galite net ir dabar grįžti atgal. Jeigu jums apaštalystės reikalavimai yra per sunkūs, tai jūs galite grįžti į mažiau griežtus mokinystės takus.”
    Išgirdę tokius pritrenkiančius žodžius, apaštalai trumpam pasitraukė į šalį, bet netrukus jie sugrįžo, ir Petras tarė: “Mokytojau, mes eisime toliau su tavimi; nė vienas iš mūsų nenori nusigręžti. Mes esame visiškai pasirengę užmokėti papildomą kainą; mes išgersime tą taurę. Mes norime būti apaštalai, o ne tik mokiniai.”
——
Labai daug kam Jėzaus reikalavimas gėriu atsilyginti už blogį tiek sunkiai suvokiamas, tiek ir dar sunkiau įgyvendinamas. Ir tai yra beveik didžiausia tiek tikėjimo, tiek religijų, tiek ir nuoširdžių žmonių problema…

Raigerdai,       2016-03-17 21:01

Teisingai kalbate, išskyrus pasakymą “skaldant malkas, žiežirbos(?) lekia”.
O gal tai sutartas ženklas prabilti VaiduiVDS? Lauksime.

Žmonės spiečiasi miestuose,nes       2016-03-17 20:54

neturi tikėjimo ir jaučiasi vieniši.O dėl tikėjimo ar netikėjmo laisvės,tai save laikantis netikinčiu žmogus yra išganymo kelyje tokiame taške.Ir tai neigti būtų didelė klaida,nes kelionėje į Dievą kiekvienas yra skirtingoje kelio atkarpoje.Vieni išganomi sąmoningai į tai eidami,kiti nesąmoningai,nes būna labai geros širdies, nesigilindami į sąvokas.

Raigerdas        2016-03-17 19:41

Ačiū autoriui Mariui Kundrotui. Šiek tiek netikėtas Lietuvos žiniasklaidoje straipsnis, bet labai reikalingas. Straipsnis labai objektyvus ir duoti geri konkretūs palyginimai. Štai labai geras tekstas, netgi pasakyčiau, auksiniai žodžiai:“Prisiminkime, kiek sovietmečiu būta komunistų – kur jų dauguma dabar? Kai tikėjimas išpažįstamas iš prievartos, iš baimės, dėl patogumo, tai jau nėra tikras tikėjimas. Krikščionybė tikriausia buvo tuomet, kai už ją persekiota, kai jos pačios vardu imta persekioti, ji išsigimė”. O štai čia dar viena gerbiamo Mariaus Kundroto auksinių minčių serija:“Valstybės atvejis – kitoks. Jei valstybė pretenduoja vadintis demokratine, pliuralizmas jai privalomas. Jei organizacijos narys prieštarauja bendrai jos pozicijai, tai jis gali rinktis kitą organizaciją arba kurti savo. Jei valstybės piliečio pozicija draudžiama valstybės, jam belieka palikti šią valstybę, o tai prieštarauja esminei kiekvieno piliečio teisei į savo Tėvynę. Organizacija visais atvejais skirta išrinktiesiems. Valstybė skirta visiems jos piliečiams lygiomis teisėmis”. Prisipažinsiu, kad man pirmą kartą tenka skaityti tokį objektyvų straipsnį apie pliuralizmo būtinybę valstybėje ir labai tiksliai nubrėžtus rubežius tarp religinių organizacijų ir valstybės per tuos 26 metus. Gerbiamas Mariau Kundrotai, kur buvote anksčiau, nes čia jau tiek malkų priskaldyta, kad net žiežirbos lekia. Kaip ten bebūtų, esate tikras šaunuolis ir ačiū jums už tai.


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.