Socialinė politika, Gynybos politika

Marius Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 4 d. 20:04

2     

    

Marius Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos

Alkas.lt

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – laukinio liberalizmo siautėjimas, išplaunantis moralinius ir kultūrinius žmogiškosios būties pagrindus. Trečia – skurdas ir socialinio teisingumo stoka.

Europos Sąjungos vadukai, pasitelkę sisteminę žiniasklaidą, švietimą, viešąją kultūrą, ilgus metus kalė į galvas, jog tautinis valstybingumas – istorijos atgyvena ir jo vieta – sąšlavyne. Jei taip, koks skirtumas, kokiai imperijai priklausyti – Briuselio, Maskvos ar net Pekino? Lieka tik rinktis, kuri iš jų priimtinesnė pagal kitus kriterijus – moralinį, kultūrinį ir socialinį. Svarbiausia, kad šis priimtinumas gali būti visiškai suklastotas – Rusijos disidentai atskleidžia gana atgrasų Rusijos moralinį, kultūrinį ir socialinį veidą, bet ar jiems varžytis su Kremliaus apmokama propaganda, ypač interneto ir Feisbuko amžiuje?

Liberalai, susibroliavę su marksistais, nuosekliai griauna visuomenės dorą, vertybes ir tapatybes. Visos Europos, gal net viso Vakarų pasaulio mastu. Ir štai čia Rusija iškyla kaip šių idealų gynėja. Nors retas jos šalininkas Lietuvoje gebėtų įvardyti, kuo ta gynyba pasireiškia, išskyrus vienintelį faktą, jog ten apribota homoseksualizmo propaganda. Masinės migracijos, tautinių tapatybių niveliacijos, smurtinių nusikaltimų mastais Rusija drąsiai galėtų varžytis su Europos Sąjunga, o socialine atskirtimi ir korupcija ją stipriai lenktų.

Socialinio teisingumo stoka – ypač jautri problema. Ypač daug žmonių, pasidavusių Rusijos propagandai, kyla iš skurdžiausių socialinių sluoksnių. Jiems sunkiai prieinama objektyvi informacija apie Rusijos socialinę padėtį, o Lietuvos žiniasklaida jie nusivylę. Dėl aiškių priežasčių. Didelė dalis žiniasklaidos – išskyrus kelias gerbtinas išimtis – gieda unisonu su valdžios partijomis ir institucijomis, garbina liberalizmą, Europos Sąjungą, angažuotai ir net melagingai pateikia įvairiausius faktus tiek iš vidaus, tiek iš užsienio gyvenimo. Tad kodėl reiktų manyti, kad apie Rusiją ji sako tiesą? Pabrėžtina ir tai, jog daugelis socialiai skurdesnių žmonių dėl suprantamų priežasčių dažnai būna menkesnio išsilavinimo ir stokoja kritinio mąstymo.

Nuskurdintas, nuviltas, bet dar puoselėjantis menkutę vertybių ugnelę žmogus – puikus taikinys Rusijos propagandai. Vienintelis būdas išplėšti jį iš Kremliaus farvaterio ar bent apsaugoti kitus nuo įsiliejimo į jį – panaikinti priežastis, užuot kovojus – ar tik vaizduojant kovą – su pasekmėmis.

Pirmas sprendimų paketas – tai doros, šeimos, tautiškumo ir pilietiškumo skatinimas. Žiniasklaidai, švietimui, viešajai kultūrai turi būti nustatyti aiškūs principai. Jų įgyvendinimui turi būti naudojamos tiek politinės, tiek teisinės, tiek ekonominės priemonės. Žmogus nuo mažumės turi būti auklėjamas artimo meilės ir teisingumo dvasioje. Dvasia turi vėl iškilti virš materijos. Kiekvienas žmogus turi aiškiai suvokti save konkrečios tautos nariu ir konkrečios valstybės piliečiu. Dora turi būti suvokiama kaip visuotinė, bendra visai žmonijai. Galiausiai kiekvienas turi gyventi darnoje su gamta. Žinoma, visa tai – idealai, bet link jų galima judėti, nors ir palaipsniui. Valstybė čia turi vaidinti aktyvų vaidmenį įstatymais, švietimu ir socialine tvarka.

Teigiami pavyzdžiai žiniasklaidoje, švietime ir kultūroje turi būti skatinami, įskaitant valstybės dotacijas ir mokestines lengvatas. Neigiami – ribojami, o patys neigiamiausi – draudžiami. Savanaudiškumo, vartotojiškumo, smurto ir ištvirkimo propaganda turi būti sustabdyta. Lygiagrečiai su priešiškų jėgų ir valstybių propaganda. Naivu tikėtis, kad kovoje už gėrį ir tiesą galima laimėti laisvos rinkos varžybose. Nelygios jėgos. Ne viską galima išspręsti įstatymo jėga, bet ši jėga turi aktyviai bendradarbiauti su laisvės jėga – užtikrinant laisvę kiekvienam siekti gėrio skirtingomis priemonėmis, bet gėrio ir tiktai jo.

Antras sprendimų paketas – tai socialinio teisingumo įtvirtinimas. Tai nėra tik valstybinės išmokos. Jos turėtų būti apribotos keliais atvejais – ligos, invalidumo, senatvinės pensijos, mažamečių vaikų auginimo, galiausiai – laikinos bedarbystės, tuo pačiu skatinant įsidarbinti. Kiekvienas suaugęs ir sveikas žmogus turėtų dirbti ir užsidirbti oriai. Tam būtina įstatymais nustatyti orią minimalią algą, pririšant ją prie pajamų vidurkio, atleisti nuo mokesčių žmones, gaunančius minimalias pajamas ir nustatyti protingą tokio atleidimo ribą, įvesti realią progresinių mokesčių sistemą, protingus turto ir prabangos mokesčius, galbūt – įsteigti valstybinį prekybos tinklą, įskaitant vaistines, kur pati valstybė reguliuotų kainas.

Jaunoms ir vaikus auginančioms šeimoms galėtų būti taikomos mokestinės lengvatos – užuot daugiau davus mažiau atimant. Pajamų mokestis galėtų būti skirstomas pagal šeimos narių skaičių, taip skatinant daugiavaikes šeimas. Valstybė galėtų pasirūpinti lengvatiniais būsto kreditais, kad šeimos turėtų, kur gyventi.

Visa tai – tik eskiziniai pavyzdžiai, apibrėžiantys principus, nuo ko reiktų pradėti. Visa kita – raidos ir protingos valstybinės strategijos klausimai.

Visais istoriniais laikotarpiais galima rasti žmonių, mylinčių savo Tėvynę bet kokiomis sąlygomis. Žinoma, būtina skatinti žmonėse idealizmą, rengiantis blogiausiam. Bet masės visais atvejais išlieka masėmis. Daugumai žmonių reikia savo kūnu ir dvasia pajusti, jog Tėvynė jais rūpinasi, tik tada jie tą Tėvynę mylės. Laimingas pilietis, kuris didžiuojasi savo valstybe – didžiausia jos jėga. Tik tada galima kalbėti apie valstybės saugumą ar gynybą. Kol vieni gyvena kitų sąskaita, kalbos apie patriotizmą skamba veidmainiškai. Bet pirmiausia, kad valstybė galėtų įgyvendinti esminius sprendimus, reikia, jog ji apskritai būtų.

Neįmanoma įgyvendinti valstybinių sprendimų, jei už šią valstybę sprendžiama kitur. Dėl to pirminė sąlyga vykdyti iš tiesų tautinę, socialiai konservatyvią politiką, tai valstybinio suverenumo susigrąžinimas. Europos Sąjunga, kaip suverenių valstybių Sąjunga, yra geras projektas. Ji padeda augti šalių-narių ekonomikai, o tam tikrais atvejais gali užtikrinti ir jų saugumą. Bet Europos Sąjungos virsmui į viršvalstybinę struktūrą ar sąjunginę valstybę reikia užkirsti kelią jau dabar, kol dar yra laiko. Ne tam veržėmės iš vienos imperijos, kad pakliūtume į kitą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis       2016-04-5 5:30

Nepamirškime, kad ES iki neseno laiko, o ypač - iki branduolinių grasinimų, atsiradusių po “pergalės” aneksavus “Krymą” ir įsivėlimo į Siriją norint užtušuoti “blickrigo” nesėkmę Donbase, buvo regimai proruskiška. Tai rodo, kad tikra dabartinė ES ir kremlių nesutarimų priežastis - tik pats chanas ir jo gauja. Todėl prie globalistinės ES politikos reikia pridėti dar ir sąmoningą jos promaksvietiškumą.
Vadovaujantis elitas, be abejo, neatsiejamas nuo ES politikos, nors niekad ir nepanorės grįžti į chanų valdžią - neapsimoka materialiai. Tačiau to grįžimo tradicine prasme ir negali būti: arba kremliuje koks nors girtuoklis paspaus visus raketų mygtukus ir kažin kas po to liks, arba dalis ruskijos bus integruota į ES, o todėl geografiškai vėl atsiras čia. Bet jei prasidės pagreitintas Ordos itimas, išnyks ir grėsmės iš jos pusės (bet: pabėgėliai!)
Todėl realios grėsmės kyla greičiau iš Vakarų globalizmo, kuris ir nesuinteresuotas nacionalinių valstybių atgimimu. Šioje situacijoje socialiniai ekonominiai pasiūlymai yra naivūs, nes nėra kaip sukurti mechanizmo, kuris juos įgyvendintų - demokratinė sistema operuoja butaforijomis, be to, nebėra ir galimybės reguliuoti ekonomikos, nes išnyko savi pinigai. Vienintelė atspara prieš “Vakarus” (Lietuva irgi Vakarai!) ir prieš Rytus - naujasis LDK modelis Ukraina - Baltija, jei Ukraina atsilaikys ne tik prieš kremlius, bet ir prieš tolesnę integraciją. Vėlgi, sėkmės nebus neatmetus amoralių materialistinių stabų ir nesugrįžus prie istorijos Šeimininko: reikalinga RELIGINĖ revoliucija.

C-fam       2016-04-4 22:21


April 4, 2016

Dear Friend of the Friday Fax,

These are dark days for the UN pro-life movement.

“Comprehensive Sexual and Reproductive Healthcare Services” is language that is used to promote abortion and all-manner of evil assaults on our children, born and unborn. It includes not just abortion but also devil-inspired sexuality education, which means not just pornographic “sex-ed” but the craziest transgender notions that will poison the minds of our young.

Do we really want our children taught this?

Well, that language is in the most recent document negotiated at the UN Commission on the Status of Women (CSW) and it appeared there largely thanks to delegations and NGOs I will not name but who are otherwise on our side.

So, now we must spend the next several months and years in fighting what is a brand-new term that they allowed into this document.

This is outrageous.

C-Fam and the Friday Fax are committed to working with like-minded groups and delegations to ensure that this never ever happens again.

It is urgent that you stand with us. I ask you now to pray for us. To pray for my staff by name: Lisa, Susan, Wendy, Stefano, Rebecca, Hannah, Cathy, and Marianna. Pray for us now for we are under grave attack from those who should be our friends. Pray for us now for we are under attack from the Enemy, too.

And I ask for your financial support. C-Fam does not get by on huge donations from big donors or fancy foundations, or from governments. We’ve gotten by all these years as the sometimes lonely watchman on the wall through small donations from people like you.

So, please pray for us right now. And then go to http://www.c-fam.org/donate and give as much as you can.

We need to raise $20,000 in the next week. This will cover the very expensive rent we pay in New York and Washington DC. So please, go to http://www.c-fam.org/donate and help…right now.

Spread the word. Be Brave.

Yours sincerely,

Austin Ruse
President/C-Fam
Publisher/Friday Fax


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.