Demokratija ir valdymas

Marius Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 11 d. 10:04

12     

    

Marius Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Alkas.lt

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Vis dėlto šis atvejis panašesnis į visai ką kita. Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji. Už tą nuoseklumą jai – pagarba, priešingai, nei ekonominį liberalizmą perėmusiam Socialdemokratų partijos elitui – pagrindiniam liberalaus Darbo kodekso iniciatoriui. Šia prasme D. Grybauskaitė kairumu gerokai pralenkė patį A. Brazauską, kuris kultūroje buvo gana konservatyvus, o ekonomikoje – arčiau liberalų.

Veikiausiai D. Grybauskaitė, apsitrynusi europinių institucijų koridoriuose, permąstė kairiąsias pozicijas, pasirinkdama vakarietiškesnę kairės versiją, nei rinkosi jos mokytojas. Deja, ekonominė ir kultūrinė kairė – du skirtingi pasauliai. Galima teigiamai vertinti ekonominę kairę, kultūroje būnant dešiniuoju, ir atvirkščiai. Ekonominė kairė – tai didesnis visuomenės solidarumas, daugiau apsaugos silpnesniems, aktyvesnis valstybės vaidmuo visoje ūkio politikoje. Kultūrinė kairė – tai tautos, doros, šeimos dekonstravimas individualaus pasirinkimo ir materialistinės pasaulėžiūros pagrindais.

Ekonominė dešinė ir kultūrinė kairė iš esmės daro tą patį. Jos sudaiktina žmogų.

Ekonominė dešinė sako: darbdavys – absoliutus viešpats, darbininkas – jo daiktas. Darbdavys sprendžia, kada sudaryti darbo sutartį, kada ją vienašališkai nutraukti, išmetant darbininką tiesiog į gatvę. Darbdavys sprendžia, kada moteriai darbuotojai gimdyti – juk tai reiškia nėštumo atostogas. Darbdavys sprendžia, kada vienašališkai keisti darbo sąlygas, įskaitant saugumą, laisvadienius, viršvalandžius, darbo užmokestį, o jei darbininkas prieštarauja – še jį lauk. Bedarbiai, pensininkai, vaikai iki darbingo amžiaus apskritai nėra ekonominės dešinės dėmesio objektai.

Kultūrinė kairė sako: žmogus – tiktai gyvūnas, o jo gemalas – tik daiktas, bevertis ląstelių darinys. Kadangi žmogus – gyvūnas, tai jį valdo instinktai, o kadangi – nors tiek! – pripažįstama, jog tai – protingas gyvūnas, jis grynai pragmatiniu pagrindu nusistato, kaip jam patogiau tuos instinktus įgyvendinti. Viena pagrindinių sričių – lytinė. Iš santuokos, šeimos ir gyvybės tęstinumo funkcijos lytiškumas virsta eiliniu malonumo šaltiniu. Atsiranda sąvokos – „laisvas seksas“ ir „saugus seksas“.

Žmogus gali pasirinkti, su kokios lyties asmeniu santykiauti, kiek partnerių turėti, o žmogaus gemalas, jeigu jis prieštarauja to žmogaus patogumui, gali būti tiesiog sunaikintas. Užšaldytas, suplėšytas gabalais, nurašytas į medicinines atliekas.

Liberalų ir kairiųjų stumtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantas kaip tik tai ir numatė. Galimybę laisvai sudarinėti ir šaldyti žmogaus gemalus, perteklinius naikinti, lygiai taip pat – „defektyvius“. Akivaizdi žinia jau gyvenantiems žmonėms: sergi, reiškia, tavo gyvenimas – bevertis, tave dera sunaikinti. Drauge reikalauta galimybės naudoti kitas, nei sutuoktinių lytines ląsteles, kitaip tariant – skatintas paprasčiausias svetimavimas.

Rinkimės vienas arba kitas pozicijas, bet būkime garbingi patys sau. Kam nors problemiška susilaukti vaikų nuo savo sutuoktinio? Pilni vaikų namai. Ai, norisi savo? Tai yra malonesnių būdų, nei lytinių ląstelių bankai, mėgintuvėliai ar gemalų – jau užsimezgusių žmogeliukų – saugyklos. Net liberalams su kairiaisiais tai turėtų patikti. O gal kaip tik jiems.

Seimo dauguma pasirinko konservatyvesnį variantą, kuriame gerbiama žmogaus gyvybė nuo pat užsimezgimo. Kai kas klausia – o kodėl tuomet lieka liberalus įstatymas, reglamentuojantis abortus? Tai – maksimalistinė pozicija. Arba viskas, arba nieko. Nuo kažko juk reikia pradėti. Lytinių ląstelių donorystės klausimu, beje, pasielgta gana liberaliai – įteisinti lytinių ląstelių bankai. Uždrausta tik naudoti mirusių asmenų lytines ląsteles, ir tai su išlyga: išskyrus atvejus, jei asmuo sutiko tokiu būdu apvaisinti konkretų asmenį. Iš esmės variantas – kompromisinis, bet ir to kai kam pasirodė per maža.

Darbo kodeksas daugelį kartų svarstytas su įvairiomis interesų grupėmis, bet galiausiai Seimas priėmė kraštutinai liberalų projektą.

Pirmiausiai – panaikinta ligšiolinio kodekso nuostata, jog darbo teisės aktuose pasitaikius prieštaravimų taikomas darbuotojui naudingesnis principas (11 straipsnis). Vietoje to Seimo projekte įrašyta nuostata, jog abi pusės – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – privalo vengti interesų konfliktų ir siekti bendros gerovės (24 straipsnis). Iš pažiūros tikslas – kilnus, bet kaipgi praktika? Darbuotojas – labiau priklausoma, taigi – silpnesnioji pusė, jo finansinės galimybės – mažesnės, tad mažesnės ir galimybės samdytis brangiai apmokamus advokatus ir bylinėtis teismuose. Randasi tikimybė, jog ši įstatymo nuostata bus panaudota, užginant darbuotojui kelti teisėtus reikalavimus darbdaviui.

Sulaukusiems pensijos darbuotojams skiriama išmoka sumažinta dvigubai – nuo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (127 ir 140 straipsnis senajame ir 56 – naujajame Darbo kodekse). Ligšiolinis Darbo kodeksas draudė nuolatiniam darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, taigi, tokie atvejai galėjo būti tiktai išimtiniai (109 straipsnis), naujasis Darbo kodeksas tai pavertė norma (67 straipsnis).

Kai kuriais klausimais senojo ir naujojo Darbo kodekso nuostatos sutampa: pavyzdžiui, abiejuose leidžiama darbdaviui keisti darbo sąlygas, o darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis leidžiama jį atleisti (120 ir 45 straipsniai). Sutarties nutraukimo, kitaip tariant – darbuotojo atleidimo galimybės taip pat formuluojamos panašiai: leidžiama atleisti darbuotoją, kai įmonėje vyksta struktūriniai pakeitimai (129 ir 57 straipsniai).

Abiejuose variantuose draudžiama atleisti nėščią darbuotoją, išskyrus trumpalaikės (terminuotos) sutarties atvejį, taip pat – darbuotoją, auginantį vaiką iki trejų metų, jei nėra darbuotojo kaltės (132 ir 61 straipsniai). Tai – vienas iš retų atvejų, kai vyrauja socialiai atsakinga pozicija, deja, paliekant landą liberalizmui – terminuotų sutarčių atveju, o tokių sutarčių galimybė stipriai išplečiama.

Dabartiniame Seimo priimtame projekte taip pat mažinamas atostogų dienų skaičius, bendrąja poilsio diena paliktas tik sekmadienis (anksčiau buvo sekmadienis ir šeštadienis, išskyrus specifinius atvejus, pavyzdžiui – kai vyksta gamyba ar teikiamos paslaugos, apimant poilsio dienas, užtai suteikiant poilsio dienas kitomis savaitės dienomis). Sumažinta darbuotojų atstovų apsauga: nuo atleidimo liko apsaugoti tiktai profsąjungos valdymo organo vadovas, darbo tarybos pirmininkas ir darbuotojų patikėtinis, anksčiau buvo apsaugoti visi darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamąsias institucijas.

Tai – tiktai keletas atvejų, kai paliktos ankstesnės arba įtvirtintos dar radikalesnės liberalios nuostatos. Darbuotojų atstovybės tampa galimo šantažo taikiniais: vien už darbuotojų teisių gynimą gali būti atleidžiama, savaime suprantama, nurodžius kokią nors kitą priežastį. Savo ruožtu, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui sukelia socialinę ir emocinę įtampą: darbuotojas priverstas nuolatos galvoti, kada praras darbą ir teks ieškotis naujo. Daugiau darbuotojų priekaištų naujajam Darbo kodeksui rasite Profesinių sąjungų konfederacijos internetiniame puslapyje.

Net iš pateiktų pavyzdžių matyti, jog darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas vengiama gerinti, o kai kuriais atvejais jos gana stipriai bloginamos. Grįžtama į laikus, kai darbuotojas buvo kalbantis įrankis. Nors vedančioji partija skelbia, jog svarbiausia – žmogus, bet žmonių sąrašas – gana siauras.

Liberalizmas apima kultūrinę kairę ir ekonominę dešinę. Šiandien liberalizmas – vyraujanti politinė ideologija, savų šalininkų turinti beveik visose Seime esančiose partijose. Džiugu, kad kultūrinis liberalizmas Seime dar turi stiprią atsvarą, o štai ekonominis – jau laimėjo. Prezidentė, savo ruožtu, įteisino žmogaus sudaiktinimą kultūros srityje, vetuodama jį ekonomikos srityje. Žiūrėsime, kokie bus tolesni sprendimai. Jei visuomenė bus aktyvi abiem šiais klausimais, gali būti, jog Seimas – ypač artėjant rinkimams – atsižvelgs į piliečių nuomonę. Jeigu ignoruos – tai bus puiki proga apmąstyti, kokias jėgas ir kokius asmenis rinkti į kitos kadencijos Seimą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabilda Stasiui G       2016-07-13 14:12

Būtent. Kalbėjimą apie Brexitą reikia apvalyti nuo emocinių, merkantiliškų ir propagandistinių diskursų, kurie mūsų politinėje erdvėje ir žiniasklaidoje dominuoja, pabūgus, kad Lietuvoje ES sandaros klausimu gali prasidėti rimta diskusija.Kol kas matome tik cinišką demagogiją ir etikečių klijavimą. Panašiai juk buvo ir su mūsų žemės referendumu ir jo iniciatyvos bei iniciatorių dusinimu iš balkonėlio.

p.Tarabildai----StasysG       2016-07-13 11:55

Iš  tikrųjų, man nelabai aišku, kodėl toks susiskaldymas Jungtinėje Karalystėje: 17 mln už Brexitą, 16 mln prieš.  Todėl jau birželio pabaigoje VL straipsniui “Angliška ruletė” lzinioseLT parašiau tokį komentariuką:——“StasysG 82.140.168.97 2016-06-21 01:17 Vytautas Landsbergis nepasako esmės: kodėl Anglija (JK) planuoja palikti ES. Kodėl? Gal dėl to, kad Vokietijai pavyko prastumti p. Junkerį EK pirmininku? Ir ką mes matome šiandien? ponas Junkeris bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Putinu (beje, su garsiojo ambasadoriaus lietuvio pagalba). (16:1)”. Atsakymas dar nepasirodė jokiame portale. Na o dėl matrioškinės propagandos, tai mano metuose ji jau nebeveikia. Atsakymus bandau rasti BBC radijuje arba Project Syndicate. Jau pasisakė Stiglitzas, Roubinis, Rodrikas ir kt. Beje, šiandien čia pasirodė geras buvusio JK premjero G Browno str apie 8 nežinomuosius, kurie iškils JK’ei po Brexito įgyvendinimo.

Tarabilda StasiuiG       2016-07-12 10:02

O kodėl tamsta, paveiktas totalios matrioškinės propagandos, nesusimąstai, kad Brexitas suteikė gal paskutinę progą susimąstyti, kaip taip išeina ir kodėl DB, daug brandesnės demokratijos šalis, referendume pasisako prieš ES globalistų diktatą. Kažkas nėra labaigerai toje Danijos karalystėje (ES), jei tokie dalykai vyksta, bet mūsų kvislingai visomis išgalėmis pila į akis liaudžiai pamuiles, kad gink Dieve neatsimerktų ir nepradėtų žiūrėti į dalykus taip, kad pamatytų jų pražūtingą esmę. tamstą galima suprasti. Kur kas saugiau ir patogiau pataikūniškai linkčioti valdžikei.

StasysG       2016-07-12 9:58

Straipsnis perdaug išaukština prezidentės (kodėl užmirštas prezidentas V.Adamkus) vaidmenį valdant valstybę dėl vieno ar kito momentinio sprendimo. Valstybę ilguoju laikotarpiu valdo kaip ir anksčiau 1)SEIMAS, nežiūrint jo dešinės ar kairės pakraipos, su jo sukurtomis valstybinėmis ĮSTAIGOMIS. 2)Ir ĮSTATYMAI, kurie buvo priimti dar nuo Sąjūdžio ir Vyt. Landsbergio laikų.

StasysG       2016-07-12 9:49

Straipsnis įdomus.——Komentuotojų lyderiui p Tarabildai viskas Lietuvoje blogai. Visi blogiečiai.  Matyt, patiktų koks nors LTexitas.

Marginalui Tox       2016-07-12 9:03

Pati perestrojka nebuvo kriminalinis projektas. Leningrade formavosi KGB klanas valdžiai paimti ir sugrąžinti Rusijai išsiilgtą diktatūrą. Ir tai jiems pasisekė, kaip ir buvusiose dominijose pastatyti savo žmones bei juos pažadinti iš miegančių agentų būsenos. Turim ką turim.

Marginalas ahai,pritariamei       2016-07-12 4:57

Gal ir taip, bet tuomet ir ne Brazausko. Žinoma, koks iš Burokevičiaus mokytojas. Tačiau viršininku išbuvo iki pat galo. O jei rimtai apie mokytojus, tai jų ieškotina Leningrade, kur formavosi būsimoji kriminalinės perestrojkos gvardija.

Dar Tarabilda       2016-07-12 0:27

Kai kam gal kilo mintis, kad pliekiu tik vieną pusę. Tenemano. Nė kiek ne mažesni niekšai yra komunistinės metastazės socdemų, paksoidų, darbiečių, liberolų ir naujai kepamo blyno - karbauckininkų pavidalu. Beje, tenka kartų žodį pasakyti ir nesisteminių cicilikų adresu. . Jie tik siūlo šėtono scenarijaus renovaciją.

Tarabilda       2016-07-11 23:56

Kondrotas varo scholastiką, iš piršto lauždamas visokias kultūrines kaires ir ekonomines dešines, taip tik įnešdamas daug perteklinės painiavos. Iš esmės juk skirtis yra labai aiški - ar darant bet kokį veiksmą atmetama Dievo mintis, ar priimama, kaip bet kokio veikimo pamatas. Toje šviesoje labai aiškiai matyti, kad mūsų stabmeldžiai, užgrobę valdžią (nė kiek neperdedu, nes mūsų rinkimų įstatymas yra valdžios užgrobimo schema) valstybę varo į pražūtį. Europą į pražūtį siunčia politkorektiški ES ateistai, uoliai pritariant provincijų kaimo kapeloms. Mūsiškei diriguoja Matrioška su patriarchu. Ir jokių ten kultūrinių kairių ar liberalių dešinių. Yra bedieviai švancai, darantys darbus šėtono užsakymu, ir nereikia jų vynioti į kažkokią intelektualinę vatą. Blogis yra blogis ir jo brandinamas vaisius yra mirtis.

Čia        2016-07-11 20:02

Visas kaltes reikia versti Landsbergiui.

aha, pritariame       2016-07-11 16:35

Brazauskas buvo Burokevičiaus mokinys, toli pralenkęs savo mokytoją.
nabagas Burokevičius nežinojo nei kaip kyšį paimti, nei kaip duoti.
o korupcijos tėvas brazauskas už keletos milijonų kyšį - otkatą atidavė rusams pusvelčiui visą dujų ūkį.

Marginalas       2016-07-11 16:07

Ne žeminkime Brazausko! Ne Brazausko, bet Burokevičiaus!


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.