Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Marius Kundrotas. Lyties politika: prietarai ir tikrovė

Tiesos.lt siūlo   2017 m. birželio 30 d. 3:06

11     

    

Marius Kundrotas. Lyties politika: prietarai ir tikrovė

Alkas.lt

Jau pats žodžių derinys „lyties politika“ skamba šiek tiek keistai. Nežiūrint to, šis derinys jau tapo tikrove – lyties klausimas įtrauktas į daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų darbotvarkes. Pradėta kova dėl to, kas tūkstantmečius atrodė savaime aišku. Norom ar nenorom į šią kovą įtraukiami žmonės, kurie lytiškumą supranta ligšioline prasme: pirma – kaip natūralų, antra – kaip privatų reikalą.

Liberalai ir kairieji libertarai, siekdami perimti politines, akademines ir informacines erdves, naudoja burtažodžius: Vakarai (suprask – pažanga ir demokratija), medicina (suprask – mokslas), statistika (suprask – faktai), internetas (suprask – informacinis prieinamumas). Galiausiai viską vainikuoja burtažodis – laisvė – iš pažiūros apsieinantis be komentarų. Žvilgtelkime giliau.

Prietaras Nr. 1. Vakarai kryptingai ir nuosekliai žengia abortų, homoseksualizmo, vaikų lytinio švietimo liberalizavimo link. Netiesa. Vakarietiškos demokratijos šalys Airija ir Malta labai griežtai žiūri į žmogaus gyvybę, įskaitant vaiko gyvybę nėštumo stadijoje. Vakarietiškos kultūros šalis Australija, ilgai garsėjusi ypatingu liberalumu homoseksualistų atžvilgiu, 2013 m. panaikino homoseksualias santuokas. Tais pačiais metais Europos Parlamente septyniais balsais atmesta skandalingoji Estrelos rezoliucija, raginusi visose šalyse liberalizuoti abortus ir vaikų lytinį švietimą. Sprendime dalyvavo daugelio Vakarų šalių politikai. Kai kurios šalys liberalios vienais klausimais, bet konservatyvios kitais.

Jau iš to galima suprasti, kad vieningos ir nuolatinės krypties nėra. Vyksta kova tarp skirtingų pozicijų, tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Atskiras klausimas, ar visa, kas ateina iš vienos geografinės erdvės, yra vien tiktai teigiama, ar vien tiktai neigiama, bet kuriuo atveju prietaras prasilenkia su tiesa. Maža to – Europos Sąjungos šalis Vengrija (taigi, pasauliniu mastu – Vakarų šalis) konstituciškai įtvirtino klasikinę, lyčių skirties ir jungties pagrindu kuriamą šeimą, o kita Europos Sąjungos šalis – Lenkija – netgi derybose su Europos Sąjunga išsireikalavo, kad moralės ir kultūros klausimais nacionalinė teisė būtų aukščiau briuselinės. Net šioje Sąjungoje galimos įvairios pozicijos.

Žinoma, Vakaruose yra jėgų, kurios siekia kalbėti visų Vakarų, o ilgainiui – viso pasaulio vardu. Puikus pavyzdys – ilgametis europarlamentinės frakcijos vadovas Danielis Kon-Benditas, žinomas kaip atviras pedofilas, o homoseksualistų ir transseksualistų – nors vežimu vežk. Nenuostabu, jog iš tokių sluoksnių kyla rezoliucijos, rekomendacijos ir netgi direktyvos, raginančios homoseksualius santykius prilyginti šeimai, vaiko žudymą – danties traukimui, atiminėti vaikus iš šeimų ir perdavinėti homoseksualistams, keturmečius mokyti masturbacijos, o šešiamečius – įvairių „lytinių orientacijų“.

Šias sroves tapatinti su visais Vakarais – tas pats, kas visus XX a. vidurio vokiečius laikyti naciais, o visus rusus – bolševikais. Vakaruose vyksta rimta kova. Iš esmės kova dėl vertybių – amžina.

Prietaras Nr. 2. Sveikatos mokslas laikosi pozicijos, jog lytinis potraukis negali būti valdomas, homoseksualumas, transseksualumas ir biseksualumas – natūralūs ir normalūs reiškiniai, o abortas nėra žmogžudystė, bet žemesnės gyvybės formos aukojimas vardan aukštesnės – jau suaugusio žmogaus. Netiesa. Amerikos psichologų ir psichiatrų asociacijų vadai Nikolas Kamingsas ir Robertas Spiceris, inicijavę homoseksualizmo išbraukimą iš ligų ir sutrikimų sąrašo, po kiek laiko patys pripažino, jog tai buvo politiniai, o ne moksliniai sprendimai. Tai, kas vadinama sveikatos mokslo pozicija, iš tiesų tėra atskirų mokslininkų pozicijos, išplaukiančios iš jų vertybinių pažiūrų ir politinių konjunktūrų.

Žiūrint bendriau, jau garsusis psichoanalitikas Zygmundas Froidas, didelę žmogaus psichikos dalį grindęs seksualiniais instinktais, pripažino, jog seksualinę energiją galima transformuoti į kitų rūšių energiją. Iš ginčytinos prielaidos paradoksaliai prieita labai tikėtinos išvados: nors abejotina, kad sudėtingą žmogaus psichikos pasaulį galima grįsti vienu biologinės kilmės instinktu, bet jei šį instinktą galima transformuoti, vadinasi – jį galima valdyti. Vėliau šią teoriją išplėtojo kiti psichologai.

Net Lietuvoje daugelis medikų visais išvardytais punktais laikosi labai skirtingų požiūrių. Pavyzdžiui, dr. Rytas Ostrauskas ir dr. Saulius Grigonis kalba apie dirbtinį homoseksualumą, kurį kildina iš reklamos ir mados. Lyg ir apeidami klausimą, ar dalis homoseksualistų gali būti tokie dėl prigimtinių priežasčių, jie vis dėlto pripažįsta, jog dirbtinis homoseksualumas – įmanomas ir net esamas. Atitinkamas išvadas sufleruoja prof. Marko Regneruso tyrimai, kuriais įrodyta, jog homoseksualistų auginami vaikai dažniau tampa homoseksualistais, nei augantys klasikinėse šeimose.

Taigi, homoseksualumas gali būti įgyjamas ir perduodamas kitiems, kaip infekcija. O jei taip, kova su jo propaganda yra pagrįsta ir prasminga.

Net priimant prielaidą, jog homoseksualus potraukis gali būti sąlygotas prigimties ar kitų objektyvių duotybių, iš to anaiptol neturi sekti išvada, jog taip pat sąlygotos ir homoseksualios praktikos. Lytinį potraukį galima kontroliuoti nukreipiant savo psichinę energiją į kitus, prasmingesnius horizontus. Pagaliau, veikia ištisos išsigydžiusių homoseksualistų organizacijos, dalis jų sukūrė šeimas, o tai reiškia, jog net išlaikius lytinį instinktą, jį galima perorientuoti į kitą objektą, pagal tiesioginę paskirtį.

Dėl abortų – nuo kada žmogiškos prigimties būtybę laikyti visaverčiu žmogumi – yra grynai vertybinis klausimas. Kai kurie liberaliai-kairiųjų pozicijų radikalai jau skelbia, jog ir gimęs kūdikis dar nėra žmogus. Naciai leido sau žmogiškumą dozuoti rasiniais, bolševikai – klasiniais kriterijais. Dozavimas amžiaus kriterijais nėra kuo nors geresnis. Vargu ar reikia įrodinėti, jog kūdikio dvasiniai duomenys – kitokie nei vaiko, vaiko – nei suaugusio, o dviejų savaičių gemalo – kitokie nei devynių mėnesių. Skirtingos smegenų ir nervų sistemos ypatybės – akivaizdžios, bet tai vargu ar atsakys į moralinį klausimą – kada tampama žmogumi? Nedera priskirti medicinai to, kas tiesiog nėra jos sritis.

Prietaras Nr. 3. Lytinis švietimas, orientuotas į seksualinių praktikų ir technikų pažinimą, kontracepcija ir abortai veiksmingiau sprendžia vaikų nėštumo, beglobių vaikų, lytinės prievartos ir ligų problemas, nei skaistybės ir šeimyninės ištikimybės kultūra. Netiesa. Iškalbingas Ugandos pavyzdys – prezidentui Joveriui Kagutai Museveniui pradėjus skaistybės ugdymo programą, ŽIV užsikrėtusių žmonių skaičius per aštuonetą metų (1990–1998) sumažėjo trigubai. Vis dėlto lietuviškoje žiniasklaidoje šios statistikos reikia ieškoti su žiburiu – ji labai trukdo liberaliai-kairuoliškai politinei konjunktūrai.

Priešingai, Pietų Afrikos Respublikoje po Nelsono Mandelos revoliucijos, ankstesnes puritoniškas sampratas pakeitus kairuoliškoms – su atitinkamu požiūriu į „sekso laisvę“ – ŽIV protrūkis pasiekė astronominius skaičius. 1993 m. – prieš revoliuciją – ŽIV arba sifiliu sirgo vos 4%, 1998 m. – per penkerius metus – skaičius išaugo iki 22,8%. Kairuoliška lytinio švietimo koncepcija menkai gelbėjo – 2003 m. ši šalis jau buvo tarp pasaulinių ŽIV infekcijos lyderių. Lytinė prievarta taip pat išplito, net mažamečių atžvilgiu. 2009 m. duomenimis apie 50% gimdyvių mirties priežastis – ŽIV.

Dėl beglobių vaikų – užtenka žvilgtelti į Iraną. Abortai ten stipriai ribojami, kontraceptikų rinkos taip pat praktiškai nėra, bet beglobių vaikų taip pat sunkiai rasi. Juos globoja net ne vaikų namai, o giminės, bendruomenė. Taigi, net ir šis reiškinys priklauso ne tiek nuo lytinio švietimo – lytinių santykių skatinimo prasme – kiek nuo moralės ir kultūros tradicijų.

Pagaliau, dėl vaikų nėštumo. Čia reiktų objektyvios analizės, bet palyginkime tarpukario Lietuvą su šiandienine. Ar Antano Smetonos laikais vaikų nėštumas buvo problema? Ar tai aprašyta mokslo, pagaliau – grožinės literatūros kūriniuose? Jei atskirų atvejų ir būta – ar tai buvo masinis reiškinys?

Akivaizdu – kuo labiau seksą skatinsi, tuo daugiau jo ir turėsi. O iš to – visos pasekmės, net iki lytinės prievartos. Dėl lytiniu keliu plintančių ligų – jeigu jau apie tai kalbama, o kalbama daug – vadinamosios apsaugos priemonės apsaugo anaiptol ne visas vietas, per kurias galima užsikrėsti. Nebent vadovautumės pavyzdžiu iš vienos amerikietiškos komedijos, kur partneriai nuo galvos iki kojų apsisiautė permatomos gumos gabalais – gal tada prevencija ir tikėtina. O kol kas geriausia prevencija – skaistybė ir santuokinė ištikimybė.

Šią pastraipą galima baigti klasika, kuri per daug fundamentali, kad būtų banali. Konservatyviose visuomenėse nėra lytinio švietimo – kaip jį supranta liberalai ir kairieji, užtat yra daug vaikų. Liberaliose ir kairuoliškose visuomenėse gausu lytinio švietimo, užtai vaikų vis mažėja. Mažėja tiek, jog tenka pradėti vaikų prekybą „juvenalinės justicijos“ pavidalu, bet apie tai plačiau – kitąsyk.

Prietaras Nr. 4. Lytinis švietimas aukščiau įvardytąja prasme reikalingas jau vien todėl, kad vaikai vis tiek ras norimą informaciją, ypač – interneto amžiuje. Lytinis švietimas ją bent pateiks kryptingiau. Čia jau panašu į tiesą, bet pagrįstai sakoma, jog didžiausias melas – tai dalis tiesos. Vaikai gali prieiti prie įvairios informacijos – gaudami ją tiek iš interneto, tiek iš gatvės. Įskaitant smurtinę informaciją. Ar tai reiškia, jog smurtinę informaciją taip pat reiktų įteisinti kokia nors švietimo programa?

Pirmiausiai – tėvų, o po to ir mokyklos uždavinys supažindinti vaiką su aplinka ir joje vykstančiais reiškiniais, bet ne tik apsiriboti žinia, jog yra tokių ir tokių dalykų, o pateikiant vertybinę poziciją: tai yra gerai, o tai – blogai. Svaigstantiems apie ideologinį diktatą šiais atvejais galima atsakyti, jog jų pozicijos – pavyzdžiui, kad homoseksualizmas esąs normalus reiškinys – taip pat ideologinės, tik destruktyvios. Garbingesni iš libertarų tiesiai prisipažįsta: taip, mes siekiame diktato, antraip savo diktatą įves tautininkai, konservatoriai, krikščionys ir kiti, kuriuos mes siekiame sunaikinti.

Lytinis švietimas turi būti orientuotas į sąmoningos ir atsakingos asmenybės ugdymą, rengimą santuokai ir šeimai, o ne aistrų valdomų gyvuliukų formavimą. Jis turi būti dozuojamas pagal amžių ir individualią kiekvieno brandą, o ne dogmatiškai ir schematiškai primetamas kokių nors socialinių inžinierių. Pagaliau, pirminė atsakomybė čia tenka tėvams, o po to jau – visiems kitiems.

Išmintinga ir kryptinga informacija – o ne jos trūkumu, ką išsigalvoja liberalai su kairiaisiais – galima permušti destruktyvios informacijos pliūpsnius, ar tai būtų lytinis palaidumas, ar smurtas, ar alkoholizmas, ar narkotikai.

Prietaras Nr. 5. Laisvė – tai galimybė daryti bet ką. Netiesa. Net liberalai pripažįsta, jog vieno laisvė baigiasi ties kito laisvės riba, o kairieji dar sustiprina šį principą socialine atsakomybe. Vis dėlto praktikoje, ypač kalbant apie lyties politiką, laisvė tampa galimybe daryti bet ką, o vienintelė atsakomybė – pripažinti šią galimybę, atsisakymas pripažinti gresia sankcijomis.

Aukščiausia laisvės forma – tai proto ir valios laisvė nuo aistrų. Graikų filosofai aistras vaizdavo žirgų pavidalu, o protą ir valią – važnyčiotojų. Romėnų filosofai pabrėžė: vincit, qui se vincitnugalės, kas save nugalės. Kas nugalės, tas ir valdys. O valdžia sau ir laisvė – tai vienas ir tas pats.

Aistrų vergas nėra laisvas. Jis – tarsi narkomanas. Žinoma, jog lytinių santykių metu smegenis veikiančios medžiagos veikia labai panašiai kaip narkotikai. Prie jų priprantama ir norima vis daugiau. Žinomas edukologas Ričardas Pagojus teigia, jog ankstyvi lytiniai santykiai dažnai dera su žemesniu intelekto lygiu. Tai paaiškinti paprasta – kur save investuoji, ten daugiausiai ir turi. Jauno žmogaus uždaviniai – mokytis ir veikti visuomenėje, o lytiniai santykiai – santuokos ir šeimos etapas. Jie turi būti valdomi, o ne valdyti.

Genderizmas ne šiaip sau žengia koja kojon su globalizmu. Tai – dvi tos pačios socialinės inžinerijos pusės. Žmogus, valdomas primityvių instinktų, lengviau kontroliuojamas nei tas, kuris sąmoningai ir valingai vadovaujasi dorybėmis ir išmintimi. Instinktyviam tik pasiūlyk prekę ir jis už ją parsiduos.

Apsispręskime, kuo norime būti. Sąmoningomis, laisvomis ir atsakingomis asmenybėmis ar genderistų ir globalistų vergais?

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Angelė       2017-07-8 16:38

Ačiū jums, Mariau. Kai pasakoma tiesa, komentarai nereikalingi. Bus tokių ir ne vienas, kurie sakys:Kiekvienas turi savo tiesą. . Tie, kurie taip sako, gali ir saulę  pavadinti juoda,  ir naktį - diena. Jų argumentas bus: nes mums taip reikia, taip patinka, mes to norim. Suras bendraminčių. kiek jų bebūtų, nuo to melas netaps tiesa. Tik suglumins   eilinį pilietį, dėl gyvenimo tempo neturintį laiko apmąstymams

Raigerdas        2017-06-30 17:57

Ką čia pliurpia, tas ištroškęs kraujo Marginalas-Letas Palmaitis? Vieną kartą netyčia pamačiau per You Tube video, kur vyko “meninė” akcija, kai ant stovinčio žmogaus galvos buvo lašinamas kraujas. Jis varvėjo nuo to pozuotojo smakro, jo balti baltiniai tapo kruvini ir po kiek laiko jo rankos ir visas kūnas jau buvo visiškai kruvini. O kraujas jau ne lašėjo, o tiesiog buvo pilamas ant galvos tiesiai iš didžiulės pūslės. Visą tą akciją stebėjo “menininkai-gurmanai”, nors iš tikrųjų, tai buvo trenkti žmogeliai, kurie meną nužemino iki savo iškrypusio protelio lygio. Panašūs dalykai vyksta ir su Marginalu. Susidaro įspūdis, kad Marginalui Biblija yra brangi vien tik tai dėlto, kad ten yra apokalipsė. Taigi, iš visos Biblijos Marginalui labiausiai patinkanti vieta yra apokalipsė. Jeigu dabar paimti kitą realiai egzistavusį žmogų - Hitlerį, tai jam, matomai, irgi patiko tos karo baisenybės. Reiškia, žmonės, kurie pasižymi fanatizmu ir neapykanta, faktiškai trokšta matyti, kaip žmonės skerdžia vienas kitą. Išeina taip, kad jeigu ne apokalipsė, vargu ar Biblija sudomintų Marginalą. Nemanau, kad Dievas būtų ištroškęs tokio žiauraus ir kruvino spektaklio natūroje, kaip tai įsivaizduoja Marginalas. 
Iš kitos pusės paėmus: koks gi yra nepasitikėjimas žmogumi iš Dievo pusės. Tai, kam iš viso reikėjo jį kurti, jeigu žmogus yra toks nevykėlis? Vardan to, kad paskiau pamatyti tą apokalipsę su kraujo upėmis? Tai, kas čia? Eksperimentas su žmonėmis, lyg su kokiais triušiais?

VaidasVDS       2017-06-30 17:34

Letai,
aš jau seniausiai esu suvokęs, kad tau svarbiausia yra Apokalipsė, kuri neįvyks (koks nors karas nesiskaito).
Kaip Apreiškimas sako: “Sunkiausia yra ištverti tokius nusivylimus, kurie niekada neateina.”
Tu, tavo grupė, ir jūsų pasekėjai kankinsitės iki savo gyvenimų pabaigos, taip ir nesulaukę savo tikėjimo tikslo - Apokalipsės.
Bus sunku, bet toks jau jūsų, kankinių, pasirinkimas. Tik už tokį kvailą kankinimąsi vietos Dangaus karalystėje niekas neduoda, Dievui reikia tarnauti visiškai kitaip…

Marginalas Vaidui       2017-06-30 15:20

Sakiau, kad Apokalipsė mums yra pergalė, bet ne pralaimėjimas, skaityk darkart.

VaidasVDS       2017-06-29 16:42

Pasirodo galima tikėti į Dievą, į netikrus dievus (pačių sugalvotus), į kažkokią beasmenę Sąmonę (Absoliutą), į religijas, į šventus raštus (kokios nors religininkų grupės), bet svarbiausia yra tikėti į ŽMONIJOS ELEKTRONINIO PAVERGIMO PROJEKTĄ.
Kaip reikia nepasitikėti pačiu Dievu, kad pradėtum tikėti į tokias nesąmones ir skleisti internete beveik pamišusius raginimus.
Pasirodo, anot tokio “tikėjimo”, - Dievas yra bejėgis; Šėtonas visagalis, bet pats svarbiausias bus žmogus ar žmonių grupė, kuri su ginklu nugalės ŽMONIJOS ELEKTRONINIO PAVERGIMO PROJEKTĄ. Ir tada visi bus laimingi ir gyvens visiškoje santarvėje, harmonijoje ir tikėjime.
Kas per absurdas?
Letai,
kai jau turėsite valdžią Lietuvoje su ta savo grupe, susiraskite mane ir nušaukite, nes aš jumis visiškai netikiu. O be tikro tikėjimo pas Dievą pakliūti neįmanoma. Tad jei jūs teisūs, aš ar taip ar taip pas Dievą nepakliūsiu…

Marginalas       2017-06-29 13:51

Galima iki begalybės svarstyti visas šias nesąmones be JOKIO rezultato. Kodėl? Todėl, kad nenorima matyti šios ideologijos paskirties, kuriam tikslui ji tarnauja. Autorius apsiriboja tik užuomina pačiame publikacijos gale ir tiek, nors būtent manipuliavimas masėmis bei ŽMONIJOS ELEKTRONINIO PAVERGIMO PROJEKTAS ir yra esmių esmė.
Samprotaujama apie laisvę nepastebint, kaip sparčiai jos mažėja kiekviename žingsnyje. Gal žmonės bijo būti apšaukti “sąmokslo teorijų šalininkais”? Jei taip, tai “sąmokslo teorijų” autoriumi laikytinas George’as Orwellas, kurio įžvalgos kažkodėl nuostabiai pasitvirtina.
Tiesa, Orwellas neįstengė pasakyti visko. Jis dar neįsivaizdavo, kad žmonės galėtų būti elektroniškai sunumeruoti paskui prekes, kad vietoj kasininkės pirkėją aptarnaus automatai per PRIVALOMO banko kortelę ir kad artėja diena, kada “nelegaliai” nieko nebeužsidirbsi, nes grynieji bus panaikinti. Va tada pati vergo gyvybė priklausys nuo jo elgesio pagal jam primestas taisykles ir ideologijas, nes priėjimas prie gyvybės resursų bus tik per elektroninę bankininkystę, o bankas atliks pagrindinį sekimo ir represijų vaidmenį: atjungs vergui kortelę ir amen - pats prašys eutanazijos. Apie tokį rojų nei Leninas Stalinas, nei Hitleris, nei Pol Potas nė sapne nesapnavo!
Štai jums naujiena, apie kurią radžvilai su sinicomis neparašys: supermarketuose siūloma vardan “patogumo” atsiskaitinėti net už komunalines paslaugas nuolaidų kortele, kuri bus subendrinta su… tavo mokėtojo kodu. “Ačiū” kortelių užregistravimas reiškia žinių apie VISUS tavo veiksmus galutinį teikimą spectarnybai ir jai tarnaujančiai mokesčių inspekcijai.
Kitas Orwello trūkumas - nesuvokimas, kad nuosekliai su šiuo jo garbei pavadintu “orvelizmu” galima kovoti tik D-vo galia, o tą dabar ir daro tik vienišas salafitų islamas. NES: jei visi tampa ateistais, tai juk turi suvokti, kad idealus gražus ir tvarkingas konclagerinis žmonių skruzdelyno organizavimas, kur kiekvienam nurodoma jo vieta iki pat privalomos eutanazijos, ir yra nuosekliausias sprendimas žmonijai: nebus jokių konfliktų, karų ir nusikaltimų!
TODĖL, kiekvienas nuoseklus abraomitas kovos su šiuo satanizmu IKI GALO su ginklu rankose!
Štai jums, ponai radžvilai su sinicomis, ir visi sprendimai, tertium non datur.
Laukiate AL AKBAR? O aš pasakysiu MARANATA!

trumpas       2017-06-29 12:42

ko daugiau prisiveis tas ir nugalės.

Raigerdas       2017-06-28 21:50

Labai gerbiu šitą autorių. Marius Kundrotas visada giliai kabina ir jo išmąstymai tikrai turi vertę. Tai, kas sprendžiama šiandien, nėra nauja. Gėtė “Fauste” savotiškai aprašė Vakarų Europos istoriją. Mefistofelis tikrai neturėtų, ką veikti, jeigu nebūtų tų žmonių, kurie parduoda savo sielą. Grubiai galima išskirti du žmogaus tipus: 1-as tipas rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų žmonių gerove, o antras siekia naudos tik sau. Vienas neša šviesos ir gyvenimo gėrio fakelą, o kitas - mirties simbolius - kaulus ir kaukolę. Pirmųjų yra daugiau, gal būt, net keturgubai, o antrųjų yra mažuma, bet jų rankose yra sukaupti milžiniški turtai. Jeigu šito nebūtų, tai niekas jokių gendersitų nefinansuotų. Kova tarp jų vyksta tūkstantmečiais. Kodėl dauguma pralaimi šitai mažumai? Todėl, kad šitas žmogaus tipas labai naiviai įsivaizduoja tą jį supantį pasaulį. Jis niekada neturėjo apie jį tikrų žinių. O šita mažuma yra labai gerai informuota apie savo priešą, todėl pastoviai tam naiviam žmogui yra rezgami spąstai. Tas naivus ir gėrį demonstruojantis žmogus nelaiko tos mažumos savo priešu, ir tame yra pati didžiausia jo klaida ir visų jo pralaimėjimų priežastis, nes naiviai įsivaizduoja, kad tas jam blogo linkintis žmogus yra toks pats, kaip jis. Deja, šitaip nėra. ir tarp jų yra milžiniškas skirtumas: 1-am tiesa yra būtinas jo išgyvenimui dalykas, o antram - melas yra vienintelis, kaip jam atrodo, išgyvenimo dalykas. Todėl jų metodai, siekiant tikslų įgyvendinimo, yra skirtingi. Tragedija yra tame,kad šita dauguma pastoviai papuola į vergiškas sąlygas. Jeigu atsitiktinai valstybės vadovu tampa žmogus 1-ojo tipo, tai valstybė pradeda klestėti. O jeigu antrojo tipo, tai tai tautai gresia išnykimas arba katastrofa. Fašistas ir komunistas nėra kažkas tai nesuprantamo, o tai yra mąstymo būdas. Jie taip mąsto. Šitie liberalai, nėra liberalai, o jie yra naujieji komunistai, tik pasikeitę kaukes. Todėl autorius visiškai teisingai sugretina liberalus ir kairiuosius, kaip panašaus mąstymo politines kryptis. Tikrai pritariu autoriui, nes jis parašė labai teisingai apie tai.

Sektina, ypatingai efektyvi programa       2017-06-28 21:37

“Ugandos prezidentui Joveriui Kagutai Museveniui pradėjus skaistybės ugdymo programą, užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius per aštuonetą metų (1990–1998) sumažėjo trigubai!”
Todėl skaistumo dorybės ugdymui - taip,
vaikų ir jaunimo amoraliai seksualizacijai per “gender-švietimą” - griežtas ne!
Kodėl turi būti legitimuotas palaidas gyvenimas, žinomai (!) susargdinsiantis sunkiomis ligomis, už kurias vėliau turėsiantys mokėti tie, kurie stengiasi gyventi dorai? - Tik Dievo ir žmogaus priešas gali reikalauti tokių teisių.

Liuks       2017-06-28 21:02

Geras tekstas, vercia susimastyti…Juk ir arkliui aisku, “kas groja, ir kas muzika uzsako”...Pateikti pavyzdziai tekste kalba uz save…..

Šikalienė       2017-06-28 19:15

Seuuuubazzzz!
Reikalausiu šiam homofuobuj ekstremistui heiteriui tamsybininkui kelti bylą!
Tiapkinai, padėėėk mobilizuoti mūsiškius!


Rekomenduojame

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Lapkričio 22-ąją vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Algimantas Rusteika. Atimti ir padalinti – jie nieko daugiau nesugeba

Vytautas Landsbergis: Venckienės ir kitose garsiose bylose uždėtas „kalpokas“, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne

Seimo kanceliarijos atliekami teisėkūros tyrimai ir apžvalgos – atviri ir visuomenei

Kanadoje išgelbėta beveik 400 vaikų, dėl kaltinimų vaikų išnaudojimu areštuoti 348 suaugusieji

Kviečiame į Albinos Žiupsnytės paveikslų parodą „Meilė niekada nesibaigia…“ (1 Kor 8 )

„Teisingumo registras“: ar Lietuvoje žmogus yra saugus? Vieno atvejo ir ne tik analizė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.