Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Dočys, Partijos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Marius Kundrotas. Kai jie ateina tavęs

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 15 d. 0:04

17     

    

Marius Kundrotas. Kai jie ateina tavęs

Alkas.lt

Vokietijoje įsitvirtinus naciams vienas pastorius-disidentas taip įvardijo savo šalies padėtį. Kai jie atėjo sunaikinti žydų, aš jų negyniau, nes žydas nebuvau. Tada jie atėjo sunaikinti profsąjungų, aš jų negyniau, nes jokiai profsąjungai nepriklausiau. Po to jie atėjo sunaikinti katalikų, aš ir jų negyniau, kadangi buvau protestantas. O kai jie atėjo sunaikinti manęs, tai manęs ginti jau nebebuvo kam.

Susidūrimai su totalitarinėmis ideologijomis visada panašūs. Jos palaipsniui naikina atskiras visuomenės ir politinės sistemos grupes vieną po kitos. Pavyzdžiui, Prancūzijos jakobinai iš pradžių sunaikino senosios monarchijos šalininkus, po to – lafajetininkus, dar po to – žirondistus, o galiausiai ėmė pjautis tarpusavyje, kol patys buvo sunaikinti barasinės pelkės. Komunistai iš pradžių sunaikino carą, jo aplinką ir sekėjus, tada – „buržuazines“ partijas, dar po to – alternatyviąją kairę – eserus ir menševikus, o tada prasidėjo valymai pačioje kompartijoje, stalinistai iš pradžių sunaikino trockistus, o po to – ir bucharinininkus.

Šiandien vokiečių pastoriaus įvardytus etapus galima pervardyti taip. Iš pradžių jie atėjo sunaikinti tautininkų. Po to – krikščionių. O po to – ir konservatorių. Kiekviename etape liko gausios grupės žmonių, kurių laukė sunaikinimas, bet jie naiviai tikėjosi, kad jiems pasmerkus tuo metu naikinamą grupę ar bent nutylėjus, juos pačius sunaikinimas aplenks. Jie klydo. Liberalbolševizmas – turbūt klastingiausia iš ligšiol gyvavusių totalitarinių ideologijų – šluoja bet kokias alternatyvas iš savo kelio ir belieka tikėtis epilogo, kol pradės pjautis savi su savais.

Liberalbolševizmas skelbia absoliučią laisvę kaip pirmapradę vertybę, grindžiančią visas kitas. Neapsigaukime. Apie laisvę ypač daug kalbėjo tiek jakobinai, tiek komunistai. Gal kas nustebs, bet apie ją gana daug kalbėjo ir naciai. Kas abejoja – tepaskaito „Mein Kampf“. Iš tiesų paliekama tik viena laisvės versija, ir, tiek, kiek laisvė yra galimybė rinktis, vienas pasirinkimas.

Liberalbolševikinė žiniasklaida čia vaidina didžiausią vaidmenį. Ir formaliai sunku prikibti. Juk privati žiniasklaida turi teisę leisti į eterį tik tai, kas jai patinka. Blogiau, kai visuomeninis transliuotojas, išlaikomas piliečių, mokesčių mokėtojų pinigais, kala į galvas vienašalę propagandą. Esame indoktrinuojami už savo pačių pinigus. Vienaip ar kitaip – įdomu stebėti, kaip iš didžiosios žiniasklaidos portalų ir kanalų vienas po kito nyksta nors kiek konservatyvesnei minčiai atstovaujantys veikėjai.

Antra svarbi erdvė, kur siekiama sunaikinti opoziciją – akademinė erdvė. Liberalbolševikinei sistemai svarbu įteigti mažai išsilavinusiam vartotojui, kad alternatyvi – tautinė, krikščioniška ar konservatyvi – mintis būdinga tik… mažai išsilavinusiems žmonėms. Daktaro diplomas ar juolab profesoriaus vardas tokiems veikėjams suteikia autoritetą. Užtai svarbu užkirsti kelią tokių asmenų doktorantūrai bei profesūrai, o esamus daktarus ir profesorius tiesiog išguiti iš akademinių erdvių.

Trečia erdvė – partinė. Daugumoje sisteminių partijų įsivyravus liberalbolševikams siekiama užkirsti kelią bet kokioms alternatyvioms politinėms formuotėms. Pirmiausiai – užginant joms finansavimą tiek iš privačių, tiek iš biudžetinių šaltinių, taip sunaikinant jų administracinius aparatus ir užkertant bet kokias prieigas prie visuomenės. Antra – priverčiant didinti savo narių skaičių, rankiotis atsitiktinius žmones ir taip idėjiškai degraduoti, arba supanašėjant į liberalbolševikinę sistemą, arba virstant politinių klounų šutvėmis, kas leidžia jau teisėtai išstumti šias partijas į informacinį, intelektualinį ir politinį užribį.

Informaciniame lauke lengva pastebėti tris tendencijas. Pirmiausiai, kiekviena save gerbianti sisteminės žiniasklaidos priemonė leidžia sau po žiupsnelį alternatyvios informacijos, taip išlaikydama objektyvumo įvaizdį, nors liberalbolševikinė propaganda visa tai užgožia, atitinkamai auklėdama ir ugdydama tos priemonės auditoriją. Antra vertus, šios priemonės įsileidžia dvi antisistemininkų kategorijas. Pirmoji – klounai, įskaitant tiek visiškus kvailius, tiek priverstus jais apsimesti, kad gautų eterio. Antroji – žmonės, turintys tokį autoritetą, kad juos blokuoti būtų tiesiog pavojinga. Bet tiktai po truputį, tiktai kol kas.

Šios trys tendencijos – kruopštus alternatyvios informacijos dozavimas, klounų demonstravimas, leidžiantis diskredituoti pačias alternatyviąsias idėjas, bei flirtas su alternatyviai kalbančiais autoritetais – kaip jau minėta, sudaro objektyvumo įvaizdį. Trečioji tendencija dar turi savą specifiką. Iš autoritetų pirmenybė teikiama tiems, kurie mažiausiai pavojingi – tai yra, veikia tiktai intelektualinėje erdvėje, vengdami rinkiminės politikos. Tokie intelektualiai alternatyvūs pasiplepėjimai priimami kur kas lengviau, nei aktyvi politika, suteikianti piliečiams konkretų pasirinkimą.

Tuo tarpu iš politiškai aktyvių antisistemininkų pirmenybė teikiama klounams. Tiesa, pastaruoju metu ir jiems tiesioginis žodis vis labiau ribojamas: maža ką – atvirame eteryje pasirodys, kad vienas ar kitas politikas tik apsimetė klounu, arba dar daugiau – žiniasklaidos tik įsivaizduotas klounu, o čia staiga ims ir pateiks ką nors protingo. Užtai gausu reportažų, kuriuos rengia ta pati liberalbolševikinė žiniasklaida: pilietis X vėl padarė tą ir tą kvailo.

Stebint autoritetingųjų antisistemininkų veiklą daugumą jų galima skirstyti į dvi kategorijas: naivuolius ir apsimetėlius. Kai kurie jų atvirai kritikuoja liberalbolševizmo stabus – laisvąją rinką, lytinius iškrypimus, kosmopolitinę Europos Sąjungos versiją – bet čia pat vis priduria, kad tai – istorinės būtinybės. Šie reiškiniai pateikiami, kaip blogybės, bet istoriškai nulemtos. Taip skaitytojo, klausytojo, žiūrovo sąmonėje pakertama bet kokia valia priešintis, juk priešintis istorinei lemčiai gali tik don Kichotai ir kamikadzės. Kiti gi nuoširdžiai teigia alternatyvias idėjas, bet leidžia ar net padeda sistemai sudoroti mažiau populiarius kolegas.

Pastarasis scenarijus primena Anglijos karalių Čarlzą I-ąjį Revoliucijos priešaušriu. Sukilėliai pareikalavo ištikimiausio karaliaus bendražygio – lordo Stratfordo – galvos. Bailus karalius sutiko. O įkandin lordo Stratfordo nusirito ir paties karaliaus galva. Šis scenarijus ypač dažnas akademinėse erdvėse, kur teisingų pažiūrų – ar bent jas deklaruojantis – dėstytojas Petras Petraitis leidžia sistemai sunaikinti studentą Joną Jonaitį, o po to sunaikinamas ir pats.

Panaši baimės atmosfera tvyro ir partijose. Daugumoje sisteminių partijų yra bent po vieną, kartais – po kelis ar net kelias dešimtis politikų, mąstančių ir net veikiančių alternatyviai. Bet pamėginkite juos susodinti už vieno stalo su atvirais antisistemininkais – iš alternatyvių partijų ar net su bepartiniais. Išdrįs vienas kitas. Kai kurie jų gal ir nuoširdžiai tiki, jog sisteminėse partijose, atsiribojus nuo atvirų „marginalų“ bei „radikalų“, jiems pavyks pasiekti savo teisingų tikslų. O kitiems tikraisiais tikslais tapo užtikrintas, saugus ir sotus gyvenimas, o alternatyvios idėjos – tiktai priemonė surinkti alternatyvius balsus liberalbolševikinėms partijoms.

Pagarba tiems, kurie ir drįsta, ir suvokia būtinybę telkti visas antisistemines – tautines, krikščioniškas ir konservatyvias – jėgas. Kokioms partijoms ar visuomeninėms asociacijoms jie bepriklausytų. Duok, Dieve, jiems sėkmės. Deja, dauguma šiltai sėdinčiųjų – kol kas – asmeninę ramybę ir gerovę laiko kur kas aukščiau deklaruojamų idėjų.

Grįžtant prie žiniasklaidos temos – viskas būtų tvarkoje, jei liberali žiniasklaida įsivardytų liberalia, o kairioji – kairiąja, kaip įsivardija tautinė, konservatyvi ir krikščioniška žiniasklaida. Tada vyraujantys diskursai sutaptų su garbingu savęs identifikavimu. O kai bandoma vaizduoti objektyvumą iš tiesų demonstruojant visišką subjektyvumą – tai, paprasčiausiai, niekinga.

Nežiūrint liberalbolševikinio diktato, kuriasi alternatyvios žiniasklaidos kanalai. Sunkiau akademinėse ir partinėse erdvėse. Bet jau šiandien aišku, jog išgelbėti nuo raudonai žydros tironijos gali tik alternatyviai mąstančių piliečių solidarumas. Ne, tai ne dviejų priešų vienybė prieš trečiąjį. Ne tautininkų su Kremliaus šalininkais. Ne krikdemų su anarchistais. Tai būtų tokios pat keistos koalicijos, kaip ir konservatorių su liberalais ar konservatyvių valstiečių su socialdemokratais. Bet konservatorių, krikščionių ir tautininkų solidarumas – natūralus.

Už dorą ir šeimą. Už dvasingumą ir tautiškumą. Už laisvę veikti ir socialinį solidarumą. Už suverenią valstybę ir demokratinę respubliką. Pagaliau – už darnų žmogų darnioje visumoje: bendruomenėje, tautoje, žmonijoje ir gamtoje. Argi ne tai – visų mūsų bendra svajonė?

Visi už vieną, vienas – už visus. Tai nėra tik romantinis šūkis Aleksandro Diuma knygoje. Tai – gyvenimo ir išlikimo būtinybė mums visiems, tikintiems įvardyta svajone. Alternatyva – tik viena. Laukti, kol JIE ateis TAVĘS.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Urodas       2017-12-22 15:02

полезай, ne пролезай

Urodas Palmaitis Dr. jotai Šulcienei       2017-12-22 14:51

Taip, melstis už klystančiųjų išgelbėjimą nėra blogai, Jūsų nedrįstu pamiršti. Manau, to neminėtumėt, jei ne noras viešai “reabilituotis” klystančiojo sąskaita. Juk skaitytojai, be abejo, supras, kad daktarė  meldžiasi už beviltiškai įsipainiojusįjį į klaidas. OK, bet tam reikėjo suformuluoti, kokios konkrečiai klaidos. Mūsų “dialogas” tuo ir įdomus, kad bet kurį teiginį stengiuosi pagrįsti, tuo tarpu daktarės teiginiai greičiau primena chaotišką kudakavimą, niekaip tarp savęs nesusijusiais riksmais paleidžiant į orą kurią nors nuotrupą iš įsikaltų asmeninių mantrų.
Pvz., kad tarp Senojo ir Nasujojo Testamentų “žiojoja praraja”. Nesuprasi kaip tai susiję su klystančio urodo teiginiais - gal urodas kur nors neigė “prarają”? Ar pačiai daktarei aišku, ką turi galvoje minėdama “Senąjį” ir “Naująjį” “Testamentus”? Ar savo rusiškos Biblijos tomų pavadinimus, ar Senąją ir Naująją Sandorą? Jei knygas, tai kuo pasireiškia praraja tarp, pvz., tarp Mt 27-50 ir Iz 53 arba Dan 9:25-26?
Jei tačiau daktarė turi galvoje ne knygas, bet Sandoras, kas jos manymu, priskirtina prie Sandorų? Izaijas ir Danielis priskirtini ar ne? Gal Įstatymas tai Sandora? Jei taip, kur praraja tarp Dekalogo ir Kalno pamokslo palaiminimų? O jei praraja tarp Kalno pamokslo ir Šventyklos aukojimams skirtų įsakymų, kaip nustatyti prarają tarp 10 įsakymų ir visų likusių 603 įsakymų, kur prarajos riba? O gal Pats Kristus kažką supainiojo cituodamas įsakymus iš anapus prarajos “Mylėsi Viešpatį savo D-vą visa siela /.../” (Įst 6:5) ir “Mylėsi savo artimą kaip save patį” (Kun 19:18)?
Čia pat nei iš šio nei iš to niekinančiais žodžiais išvadinamas Romos vyskupas, tarytum klystantysis esąs jo “ruporas” ir padėjėjas ir tarytum kas nors Katalikų bažnyčioje kada nors yra leidęs jotoms, tegu ir daktarėms, koneveikti ne jų (jotų) konsekruotus kunigus, jau neminint hierarchų, kurių pati Bažnyčia nėra apkaltinusi? Juk atrodo, net levfebrininkai taip nesielgia, o jota jau kaip iš Dangaus skelbia nuosprendžius. Gal tai “tradiciška”? Beje, o kaip daktarė žiūri į vieno didelio tradicionalisto posakį „Jūsų jotos tegu susirinkimuose tyli, kalbėti joms neleidžiama, kaip skelbia ĮSTATYMAS“ (1 Kor 14:34)? Gal “paseno”? O jei paseno, tai kuris iš mūsų modernistas? Ir kuris čia Įsatymas? Kuris “panaikintas” ir už “prarajos”? O gal pats Paulius nebuvo nuolankiausiai nuėjęs į Šventyklą dalyvauti aukojimuose, kaip dera pagal Įstatymą, JAU PO GOLGOTOS Aukos (Apd 21:26)? Tiesa, juk daktarė parodė, kad Teksto arba neskaito, arba skaito įstrižai. O gal dėl prarajų galvose jotoms ir draudžiama viešai kalbėti?
Na ir pagaliau kas svarbiausia: ar Kristus melavo sakydamas, kad nė viena raidelė neišnyks iš Įstatymo, “kol dangus ir žemė nepraeis” (Mt 5:18) (o gal jau “viskas išsipildė”? Tai Kieno atėjimo dar laukiame ir kur žadėtas Teismas?).
Čia ir prasideda tyrinėjimai, nes Mt 26:27 neva liepė gerti kraują (uždrausta Kun 3:17, 7:26, Įst 12:16), nors 1 Kor 11:25 visai kitaip - ar Kristus paniekino Įstatymą, net nieko nepaaiškinęs apstulbusiems mokiniams, ar koks nors idiotas graikas “pataisė” pagal Mt 26:26?
Kam tie tyrinėjimai, sakote? Ogi dėl ĮSAKYMO ieškoti D-vo TIESOS (Mt 6:33) ir būtent dėl minėto Romos vyskupo sekretoriaus žodžių, kad Romos vyskupas neva nereiškia pritarimo pirmųjų Bažnyčios kankinių “poelgiams” (Kim Davis atvejis).
Apie “Protokolų” burliokinio idiotizmo lygio antisemitinius kliedesius (NPT) nekalbėsiu, gana.
Gal daktarei pasirodytų, kad savo suktumais tyčia stengiuosi ją viešai pažeminti? Priminsiu Pačiai žinomą posakį Назвался груздем - пролезай в кузов! Daktarė pasišovė sublizgėti savo laipsniais ir sudoroti urodą, pradėdama nuo prieštvaninio sabelianistinio aiškinimo, kas jos manymu, yra Švč. Trejybe. Taigi ir su teologija viskas aišku, irgi gana.
Linkiu Pačiai atgailos per šias Šv. Kalėdas!

Jota       2017-12-21 11:42

Ką, visus du tūkstantmečius mes “laikėmės ant klaidos”? Teikiatės juokauti. Tarp ST ir NT žioji praraja,  kurią nesunku atpažinti realiame gyvenime. Būtent dėl to nei “Šventajam Tėvui Pranciškui”, nei jo klikai, kad ir kaip jie stengtųsi suvienyti tai, kas nesuvienijama, begiedodami giesmes Liucifieriui ir darydami panašius darbus su “vyresniaisiais broliais”, šito padaryti nepavyks. Kad ir kiek ateistų priveisė, Bažnyčia nesugriaunama.

Aš melsiuos už Jus, kad atpažintumėte tikrąjį Dievą ir nebesistengtumėte aprengti Jo nudėvėtomis senojo judaizmo drapanomis.

Urodas marginalas       2017-12-20 15:52

Galbūt Jūsų norai pagirtini, bet logika šlubuoja. Padarėte lemtingą klaidą link Belzebubo ordininko “mokymo”, nes visas konstantininės krikščionybės pastatas laikosi ant klaidos. Reikia ne straipsnio, bet knygos, t.y. tyrinėjimo. Tyrėjų ir dabar per akis, bet matydami, kaip buvo klastojamos Evangelijos, tapo ateistais. Pamatas tačiau nekinta, o jo niekas nemato ir nenori.
Pirma atsisakykite nuo Belzebubo ordininko ir jo mitų, po to - susitaikymas su D-vu ir kitais.

Jota       2017-12-20 11:43

Kaip galima susitaikyti? Elementariai: “Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia”. Mano meilė (ar veikiau pastangos mylėti, nes meilė turi būti valinga, kaip žinote) pasireiškia tuo, kad aš, matydama jūsų pastangas ir sunkumus laikytis už plauko ir tuo tik sukelti sau kančias), nepraeinu abejingai, bet stengiuosi pagal savo galimybes nenutylėti tiesos, nes, kaip sakoma, tylėjimu išduodamas Dievas.

Jūsų siekiai pagirtini (Dievas tikrai įvertins tikėjimo karštumą), bet niekaip negalima sutikti su tuo, ką jūs vėl pradėjote dėstyti (ir kas iš esmės jau seniai žinoma ir demaskuota).

Visų pirma evangelijos NĖRA iškraipytos (apie tai būtinai reikia parašyti atskirą straipsnį). Teigti, kad Dievo žodis iškraipytas, reiškia - nepasakant per daug - menkinti patį Dievą faktais, kad Jo Tiesą galima ištrinti ir paslėpti. Nesąmonės! Aš galiu visiškai neskaityti Evangelijos (o kas, jei nebūtų Rašto?) ir tyrinėti tikrovę, iš kurios Dievą irgi galima pažinti. Manote, nerasčiau Kristaus? Ir manot, nesužinočiau tikėjimo akimis, kad Jis prisikėlė? O žvelgdama į dabartinę specifinę (buvusios!) išrinktosios tautos veiklą ir lūkesčius, manot, nesuvokčiau, kur link ji rieda? Ir kas tuomet gali kalbėti apie “galimybes”,  būtinybes ar norus “įeiti į D-vo tautą”? Tas, kuris yra aklas, kuris yra piktavalis, kuris tiesą iškeičia į melą.

Jūsų teiginiai prieštarauja elementariausiai tikėjimo ir išganymo logikai. Jei Dievo tauta nebūtų praradusi išrinktumo, tuomet juk pagonys nebūtų įėję į Dievo karalystę (“jie [žydai] yra Dievo priešai jūsų naudai”). Ir tuomet, beje (apie ką jūs nekalbate) į pasaulį neateitų Antikristas. O kad jis dabar ateina, liudija daugybė ženklų. Kokia tauta jo laukia? Kas yra NPT iniciatoriai? Manau, visiems aišku.

Jūs visą išganymą siekiate politizuoti, nematydamas antgamtinės tikrovės.

Urodas marginalas       2017-12-20 10:08

Pasaulyje yra daug genčių (gojim), bet tik viena tauta - tą, kurią pasirenka D-vas. Žydai pirmoji gentis, kurią Jis pasirinko, tai Jo, ne žmonių sprendimas. Mesijas skelbia kiekvienai genčiai galimybę įeiti į D-vo tautą. Taigi tariant primityviai, bet aiškiai, gentys turi pasirinkti: arba tapti žydais Mesijo Karalystėje, arba likti gentimis ir tarnauti D-vo tautai, arba būti nušluotos nuo žemės paviršiaus. Apie tai skelbia ir ankstesnieji pranašai, kurių niekas nepanaikino, reikia mokėti skaityti.
Kaip galima susitaikyti su asmeniu, dergiančiu D-vo sprendimus? Be to, ar aš pirmasis “išsitaikiau”?
O dėl citatų, kurias galima pasirinkti iš Evangelijų, deja, galiu pasakyti tyrinėtojo išvadą: Evangelijos yra prikimštos antisemitinių falsifikatų maždaug tarp 70 ir 135 metų, t.y. per karus su imperijos užpulta Judėja. Kad niekas nešoktų piktintis, pateiksiu paprasčiausią pavyzdėlį: palyginkite Mk 13:18 su originalu Mt 24:20 - kuris žodis išmestas iš Paties Kristaus kalbos? Kas išdrįso? Kodėl?
Sąlyga, su kuria imperija sutiko padaryti “katastrofiškai” plintantį “žydų mokslą” valstybine religija, išreikšta dar nepakrikštyto Konstantino laiške Nikėjos susirinkimui: visa žydų tauta turi būti paskelbta Kristaus žudikais, o “krikščionys” (t.y. romėnai) - naująja mesijine tauta, perėmusia išrinktumą. Taigi iš čia ir pogromai, dujų kameros ir nusilenkimas Naujajai pasaulio tvarkai. Viskam savo laikas, bet apokaliptiniu laiku pagaliau ateina ir dėsningas atsiskaitymas, kada ir pačių kiečiausių žydų nacionalistų kaltės kris ant “pakeitusiųjų” galvos.

Jota Marginalui       2017-12-19 13:48

Iš kur dėmesys? Juk Kalėdos artėja, ir norisi susitaikyti su visais, net ir su “urodu”, kuris, šiaip ar taip, yra neeilinis:). O skundų jokių bent jau aš tikrai nerašiau, nes neapsimoka. Kristus sakė - “jei mane persekiojo, tai ir jus persekios”, taigi tik džiaukimės tuo.
Tiesiog noriu pasveikinti Jus Jūsų chanukinių Kalėdų proga ir (su tam tikromis užuominomis į dabarties įvykius) siunčiu Vergų (ne buratinų) chorą:

https://www.youtube.com/watch?v=2F4G5H_TTvU

Tiesa, atsiprašau M. Kundroto, kad pertraukiau diskusiją ir kuriam laikui įlindau čia. Noriu vis dėlto pasakyti, kad man nelabai patiko ankstesni p. Kundroto bandymai sugretinti žydų ir lietuvių tautas, tarp to ir dėl tremties. Tremtis tremčiai nelygu.

Urodas Jotai       2017-12-19 11:49

Mano ne buratinų logika, o Jota ne “visi”, kad ir kaip nori.
Beje, iš kur dabar toks nelauktas dėmesys urodui? Kažin ar ne koks nors eilinis skundas parašytas ir tikrinama, ar jau suveikė.
Jei ne, tai ką, Aleksoto parapijoje ar KTU nebėra darbo mokslo daktarei?

Marginalui       2017-12-19 9:08

Juk Kristus irgi neskendo.

Jota       2017-12-18 14:34

Aukso žodžiai! Kai kas nors mato aplinkui vien buratinus ir ima juos skandinti, - neišvengiamai pradeda skęsti pats. Išvada: reikia keisti požiūrį.

Marginalas Jotai       2017-12-18 12:52

Prasčiau nei buratinams:
buratinai nepaskandinami, nes mediniai!

Jota Marginalui       2017-12-16 17:59

Kaip sekasi darbuotis:)?

irrr       2017-12-15 20:42

tavęs ateis biudžetininkai

Labai       2017-12-15 17:09

teisingos autoriaus mintys, išskyrus vieną momentą: neaišku, kur autorius šiandieninėje Lietuvoje mato konservatorius. Jei ir yra vienas kitas, išpažįstantis konservatyvias vertybes, tai rėksmingi, anuko tipo liberalai juos sėkmingai baigia išstumti.

Marginalas       2017-12-15 13:51

Puiki analizė, išskyrus viena: “partijos” dabartinėje tikrovėje nebeveikia, tai kamufliažas. Jos tik geriau ar prasčiau vykdo oligarchų užsakymus. Todėl politikų ir nesusodinsi už vieno stalo su antisistemininkais.

liberastai -> bolševikai       2017-12-15 10:51

dar A.Maceina pastebėjo, kad iš liberastų (laisvės nuo Dievo skelbėjų) neišvengiamas galas - bolševizmas su masinėmis žudynėmis.
——
kadangi liberastai (banditėliai) Lietuvą valdo - tai masinė emigracija (bėgimas), atskirtis, korupcija, teisingumo nebuvimas: dvasios masinis žudymas.

Vilnietis       2017-12-15 8:52

Pritariu. Mes nugalėsi, Pederastai jau patyrė šiomis dienomis p
irmą rimtą idėjinį smugį iš Bermudų- tikiuosi kad pederastinė ideologija ir nugrims į bermudų trikampį visiems laikams.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.