Krikščionių pilietinis veikimas

Marijos Dangun Ėmimo seserų vienuolynas ir Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija kviečia į solidarumo akciją

Tiesos.lt redakcija   2019 m. balandžio 20 d. 22:44

4     

    

Marijos Dangun Ėmimo seserų vienuolynas ir Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija kviečia į solidarumo akciją

Gerbiami bičiuliai,

Popiežius Pranciškus, lankydamasis Lietuvoje, kvietė mus žvelgti į Vilniaus katedrą, kuri ne kartą buvo praryta liepsnų, nugriauta, bet visada rasdavosi žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti. Prieš kelias dienas mes, viso pasaulio žmonės, tarsi suakmenėję, žvelgėme į liepsnose skęstančią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.

Apie ką tuo metu mąstėme? Katedra juk – mūsų krikščioniškos kultūros ir civilizacijos ženklas, Dievo garbinimo vieta. Ir visa tai skendėjo liepsnose ir dūmuose. Todėl Marijos Dangun Ėmimo seserų vienuolynas kartu su Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija kviečia jungtis į solidarumo akciją – aukoti lėšas Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui.

Ar mūsų auka bus reikšminga? Esame įsitikinę, kad taip! Našlė, kuri įmetė skatiką (Lk 21,1–4) neliko Jėzaus nepastebėta, jos auka buvo vertingiausia, nes ji nebuvo iš pertekliaus, bet iš sugrudusios širdies. Ši auka bus mums reikšmingas priminimas, kad priklausome vienai Bažnyčiai, ir kai kenčia vienas narys, kenčia vis jos nariai (1Kor 12, 26). Juk ne kartą ir mes patys istorijoje esame patyrę kitų atjautą, solidarumą ir pagalbą. Prancūzijos Katalikų Bažnyčia įvairiais būdais dalyvavo Lietuvai atsikuriant po sovietinio persekiojimo: įvairios vienuolijos pradėjo savo veiklą, katalikiškos jaunimo organizacijos, judėjimai vyko į Lietuvą ir kvietė lietuvius dalyvauti jų projektuose, taip pat gavome materialinę bei intelektualinę pagalbą. Todėl ši mūsų auka yra padėka seseriškai Prancūzijos Bažnyčiai už visą iš jos gautą pagalbą. Tai yra patvirtinimas, kad esame kartu su jais šiuo įvairių sukrėtimų ir tikėjimo išbandymų metu.

Šv. Marija Eugenija Milleret, asumpcionistinio ugdymo pradininkė ir vienuolijos įkūrėja, mėgo kartoti, kad jos pašaukimas gimė Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Pamokslininko žodžiai „abejonė yra tikėjimo pradžia“ buvo jos atgimusio tikėjimo ir pašaukimo išeities taškas. Tai vyko 1836 metais…. Bet tai aktualu ir dabar – 2019 metais. Ko gero, išgyvename dar didesnį asmeninį ir visuomenės pasimetimą bei krypties praradimą, negu jis buvo XIX amžiuje. Išgirskime, kad mūsų abejonės yra tikėjimo pradžia. Šių metų Velykų geroji žinia yra tai, kad abejonė yra išeities taškas. Galime eiti į niekur, į pražūtį, patogų reliatyvizmą ar net cinizmą arba rinktis tikėjimą ir viltį. Net ir žvelgdami į liepsnų niokojamą katedrą savo abejonėse rinkimės tikėjimą! Ir ne bet kokį, bet tikėjimą Jėzaus Kristaus Pergale prieš mirtį!

Auką galite pervesti į SEB Banko sąskaita LT45 7044 0600 0158 8148, gavėjas – Marijos Dangun Ėmimo seserų kongregacija, paskirtis – Paryžiaus katedros atstatymas. Ši solidarumo akcija vyks iki birželio 14 d. Pasibaigus akcijos terminui surinktos lėšos bus pervestos į Paryžiaus arkivyskupijos sąskaitą. Apie surinktas aukas bus skelbiama Marijos Dangun Ėmimo seserų vienuolyno ir Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos internetinėse svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Nuoširdžiai dėkojame už jūsų solidarumą, tikėjimą ir aukas!

Violeta Ališauskienė
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė

s. Danguolė Gervytė
Marijos Dangun Ėmimo seserų (asumcionisčių) vyresnioji

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ašai       2019-04-22 12:22

Komentarai parodo mūsų visuomenės žaizdas. Vienuolių tikslas kilnus, neabejoju jų geriausiais ketinimais, tačiau negaliu nesutikti su tais žmonėmis, kurie skundžiasi pasaulio milijonierių dosnumu, kai dalis eilinių žmonių nesulaukia jokios didesnės pagalbos.

Ką tai reiškia? Jog pinigų yra, tik nenorima jų skirti. Paryžiaus katedros atstatymas - puikus būdas pasireklamuoti, bet tikri geri darbai nemėgsta viešumo ir aplodismentų.

Tiems, kurie atsilieps į vienuolių raginimą, dėkoju, o tie, kurie neatsilieps, tebūna priminimas, jog Katedra tėra mūras, o masiškai tuštėjančios Europos bažnyčios primena apie didžiulę tikėjimo krizę. Katedros atstatymas neatstatys amžiams prasmegusios Europos didybės.

Andriejus       2019-04-21 20:46

Būtų gražu, jei bent vilniečiai šiek tiek paaukotų
prieš keletą metų pradėtai statyti Vilniaus Pilaitės
Šv.Juozapo bažnyčiai. Statyba sustojo dėl lėšų stokos.

Jota       2019-04-21 12:51

Sentimentai vienuoles pagriebė, o supratimo jokio. Nė skatiko neaukočiau. Pasieškokite internete, kiek bažnyčių patys prancūzai sugriauna vien dėl to, kad jų niekas nelanko. Nei išnuomoti, nei parduoti jų nepavyksta, tad pelningiau nugriauti. Kiek bažnyčių jau pavertė sporto salėmis, mečetėmis, restoranais ar gyvenamaisiais namais.
Ir Paryžiaus Dievo Motinos katedrą buvo ruošiamasi pavadinti “Paryžiaus Dievo Motinos mečete”. Gerai, kad ir nesulaukė tokio pažeminimo. Kalbėdami apie katedros sudegimą, beveik visi (Prancūzijos prezidentas, A. Merkel, kiti lyderiai) vadino ją istorijos, literatūros, kultūros centru, prancūzų gyvenimo epicentru, tačiau beveik niekas - Dievo šventove. Vatikanas, tiesa, pareiškė, kad katedra - “krikščionybės simbolis”, bet neužsiminė, jog tai Dievo Motinos šventovė, maldos namai ar pan.
Aukokite, jei neturite kur pinigų dėti.
Žr. https://newspunch.com/10-churches-france-attacked-one-week-before-notre-dame/

Žodžio laisvė...       2019-04-21 8:09

Ponios,ar aukojote žudomai Ukrainai?Aš aukojau.
O Prancūzijai jau suaukota milijardas.Iš karto buvo pranešta,kad trys milijardieriai
paaukojo po vieną šimtą milijonų eurų.Taip kad keli centai iš Lietuvos didelės paga-
dos nepakeis.Nekriskite į dvasinio sukrėtimo šulinį,tvardykitės.Prancūzijoje milijar-
dierių šimtą kartų daugiau nei mes jų turime.
Prancūzija mano šeimos gyvenime turėjo šiokią tokią reikšmę.Praeito šimtmečio trečią
dešimtmetį mano tėvukai parsisamdę pas ūkininką dirbo netoli Paryžiaus (18 km).Vakarų
valstybės turtėjo ir dėl samdinių iš Rytų Europos.Tas pats ir dabar - milijonas mūsų
tautiečių išvažiavę ten užsidirbinėja duonos kąsniui.Niekas nesikeičia Lietuvos pa-
dangėje.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.