Marija Gimbutienė: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“

Tiesos.lt redakcija   2013 m. gruodžio 24 d. 16:34

5     

    

Marija Gimbutienė: „Tiek vertas gyvenimas, kiek einame per jį su viltimi ir meile“

Tiesos.lt siūlo skaitytojams iškiliausios XX amžiaus lietuvių mokslininkės, archeologės, mitologės Marijos Gimbutienės (1921–1994) užrašų lapelyje paliktą testamentinį tekstą. Jį mokslininkės artimieji rado vienoje iš jos knygų. Tekstas rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais.

Pirmąkart publikuotas knygoje: Marija Gimbutienė, Laimos palytėta, sudarė Austėja Ikamaitė, Vilnius: Scena, 2002, p. 179–180.

Portalui Tiesos.lt tekstą parengė Laura Molytė.


Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tas gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir stengtis daugiau atiduoti nei gauti.

Tiek vertas gyvenimas, kiek mokame pasiimti iš jo grožio ir šviesos, kiek einame per jį su tikėjimu ir meile… kiek grynas materialinis pasaulis mokamas transformuoti menininko akimis (sugebėjimais), matant jame tai, ko fotografija neužfiksuoja, matant jame tiek, kiek žmogui yra leista matyti.

Jausti prasmę gyventi naudojantis žmogui suteikta kūrybine galia keisti (transformuoti) gyvenimą, siekti ko nors nauja, naujos šviesos, naujos tiesos.

Esu laiminga būdama lietuvaite, gimus Gedimino mieste, gotikos ir baroko bažnyčių bei dzūkų ir rytų aukštaičių dainų užauginta. Kiek tame krašte nesugadinto grožio, poezijos, humaniškumo. Iš tokios šalies, rodos, turėtų tik ir augti geri žmonės.

Lietuviai giliai myli savo žemę, bet pamiršta, kad yra nariai didelio pasaulio, kuriame vyksta amžina kova dėl būvio.

Šitoje kovoje būtina būti stipriam, kad išliktum. Jei ne kiekybiškai, tai kokybiškai. Tautą, kuri skundžiasi nelaimingu likimu ir per tūkstantį su viršumi metų vien tik nustoja savo žemių ir žmonių, gali išgelbėti nebent tik labai didelis ryžtas stiprėti, šviestis, kultūrėti. Idant įgytų nors moralinį svorį tautų bendruomenėje, jei dėl dabartinių aplinkybių negalima stiprėti militariškai ir kt.[sic] O tuo tarpu paskutiniai nepriklausomybės dešimtmečiai, dar labiau tremtis rodo, kad lietuviai nesugeba demokratiškai tvarkytis, konsoliduotis didesniems uždaviniams, nes iš vidaus veikia užkerėtos destrukcijos jėgos. Mūsų tautos augimui didžiausios kliūtys – savo parapijos masteliu vertinimas, pavydas… vienu žodžiu, trūkumas šviesos, neišsikapstymas iš (baudžiauninko?) kiauto, trypinėjimo vietoje.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

je je        2013-12-26 11:45

Oskaro Milašiaus (mirusio 1938) pranašysčių citatose, kurias aptikau Punsko lietuvių laikraštyje, sakoma, kad lietuviai per daug mylėjo savo “žemiškąją tėvynę”, už tai bus “pamokyti” kaimynų -  išdrąskyti į Rytus ir Vakarus…

Kadangi tos pamokos vis dar neišmokome, esame ir toliau drąskomi… tad nieks kits čia nekalts… mergužėlė tu pati… Kuomet žydai rinkosi banditą Barnabą, sukilėlį už tėvynės išlaisvinimą nuo romėnų, o ne tikrąjį išlaisvintoją nuo ego vergovės - Jėzų, jie buvo išsklaidyti po pasaulį be “žemiškosios tėvynės”, kad pagaliau išmoktų atrasti dangiškąją. Ar atrado? Manau, kad vis dar ne, nes neturi ramybės. 

Kritikas Pikčiurna       2013-12-25 13:03

Puikūs žodžiai. Jei sodas pradeda senti, peraugti, virsti šabakštynu, jo neįmanoma atgaivinti ir atjauninti be išmintingo sodininko rankų, be genėjimo.
Sodą reikia išmintingai išgenėti, paliekant tik gyvybingas šakas, į kitas reikia įskiepyti jaunus ir vaisingus ūglius bei stropiai prižiūrėti. O jei sodą paversim pareinamu kiemu, iš jo neliks net parko, tik kelmai ir prišnerkštos pakrūmės. Kas už pačią Tautą gali būti geresnis sodininkas? Ir nesvarbu kad Tauta dabar po truputį sensta - geriausi sodininkai yra visada gerokai pagyvenę. Ne fizinėje jėgoje, bet išmintyje ir meilėje slypi didžiausios kuriamosios jėgos. Su šventėmis seserys ir broliai ir prie darbo. Nuo pat pirmo Kalėdų ryto. Atgimkime kartu su Kūdikėliu, Gamta, Tradicijomis ir savo Siela…

Aštrus       2013-12-25 10:08

Butinai turime Tautos dukrą Marija Gimbutienę už jos atliktus milžino darbus mūsų šaliai įamžinti jos atminimą gimtame mieste

Truputis pipiriukų straipsnio       2013-12-24 21:28

gale -geri vaistai.

Mokytoja       2013-12-24 18:24

Kokie prasmingi žodžiai… Daugiau tokių rašinių. Kaip gaila, kad visuomenei jie beveik nežinomi.

Ačiū Tiesos.lt. Su šventėm jus ir visus jūsų skaitytojus.


Rekomenduojame

Gediminas Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje

Kun. Virgilijus Poškus: keturi pedagoginiai maldos žingsniai

Geroji Naujiena: Sugrąžinti į Jo vynuogyną: ar pirmi, ar paskutiniai

Andrius Švarplys. Būtina padėti šeimai, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.