Emigracija, imigracija, demografija, Europa

Marcusas Robertsas. 30 metų po Berlyno sienos: Vokietiją dalina demografinė Geležinė uždanga

Tiesos.lt siūlo   2019 m. birželio 24 d. 14:12

4     

    

Marcusas Robertsas. 30 metų po Berlyno sienos: Vokietiją dalina demografinė Geležinė uždanga

y-news.lt

Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių, palikdami tokias šalis kaip Rumunija, Lenkija ir Lietuva nelygioje kovoje su gyventojų skaičiaus smukimu, gimstamumo mažėjimu ir darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Vokietija yra pagrindinė naudos gavėja iš migracijos Vakarų kryptimi (imigracija kol kas kompensuoja vokiečių itin žemų gimstamumo rodiklių poveikį bendram gyventojų skaičiui). Tačiau pačioje Vokietijoje, tarsi miniatiūrinėje Europoje, reiškinys kartojasi: šalies rytai nyksta, o vakarinė dalis laikosi stabiliai. Iš tiesų, nors Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, demografiškai buvusios VFR ir VDR tolydžio atrodo vis labiau skirtingai.


Šaltinis: http://www.citypopulation.de

Pasak „Financial Times“, keli dešimtmečiai po Berlyno sienos griuvimo senajai Rytų Vokietijai buvo iššūkio metas: tiek dėl drastiško gimstamumo nuosmukio, tiek ir dėl jaunų darbuotojų išvykimo į Vakarus. Dabar didžiojoje regiono dalyje gyvena tiek mažai vaisingo amžiaus moterų, kad pagrindo tikėtis demografinio stabilumo, nekalbant jau apie atsigavimą, yra nedaug.  Prognozuojama, kad iki 2035 m. 41 apskritis rytinėje Vokietijos dalyje (iš 77) neteks bent 20 proc. savo darbingo amžiaus gyventojų. Vakarų Vokietijoje tokių apskričių bus dvi. Tik penki Rytų miestai (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas, Potsdamas ir Jena) turėtų išlaikyti savo dabartinį darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Elbės-Elsterio apskričiai prognozės ko gero niūriausios visoje Vokietijoje: manoma, kad čia iki 2035 m. gyventojų sumažės ketvirtadaliu, o darbo jėga susitrauks 40 proc. Apibendrinant, rytinė Vokietija praranda jaunus gyventojus, kurie ne tik užsiima ekonomiškai naudinga veikla ir moka mokesčius, bet taip pat gimdo būsimąją kartą. Ironiška, kad ilgą laiką buvusioje Rytų Vokietijoje trūko darbo vietų, o dabar trūksta darbuotojų, kad būtų galima sukurti darbo vietas.

Tokios ekonominės ir demografinės sąlygos yra tarp pagrindinių Alternatyvos Vokietijai (AfD, populistinės dešiniosios partijos) populiarumo rytinėse žemėse priežasčių. Partija teigia, kad federalinės ir regioninės vyriausybės nusigręžė nuo šių regionų ir stengiasi įtikti klestintiems didiesiems Vokietijos miestams. Ir, tiesą sakant, Vokietijos valdžia dovanoja AfD keletą paveikių argumentų. Pavyzdžiui, politikos formuotojai Berlyne ketina laipsniškai nutraukti anglių kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių veiklą visoje šalyje, o nuo to smarkiai nukentės būtent rytinės žemės. AfD populiarumui nepakenkė ir milijardai eurų, išleisti milijonams migrantų, atvykusių į Vokietiją per pastaruosius kelerius metus. Nors daugelis migrantų buvo apgyvendinti tuštėjančiuose buvusios VDR miesteliuose, tai neišsprendė demografinės krizės rytinėje šalies dalyje. Kaip ir vietiniai gyventojai prieš juos, jauni ir ekonomiškai aktyvūs imigrantai suskubo keltis į miestus, kuriuose yra daugiau darbo vietų, ryšių su anksčiau atvykusiais giminėmis ir galbūt labiau svetinga atmosfera. Tai reiškia, kad – nepaisant masinės imigracijos – skurdesni rytų regionai ir toliau patiria demografinį nuosmukį.

Geležinė uždanga jau tampa tolima Europos istorija. Tačiau demografiniai ir ekonominiai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų vis dar atsisako išnykti.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nieko naujo       2019-06-25 16:47

Vokiečiai net planuoja griauti ištisus apleistų blokinių dėžučių mikrorajonus kai kuriuose Rytų Vokietijos miestuose. O kiek būta vilčių susivienijus Vokietijai! Bet greitai teko patirti, kad netgi pažangiausias Rytų Vokietijos įmones teks uždarinėti kaip visiškai nerentabilias, o taip lauktų investicijų iš Vakarų, net ir su valstybės parama, kaip buvo nedaug, taip nedaug ir liko.
Su atbėgeliais, tai aišku, labai įdomiai gavosi. smile

stasys        2019-06-25 13:37

2019-06-25 11:57 .. galiausiai mes visi to norime tik siekiame skirtingais būdais .

stasy       2019-06-25 12:57

tu lenkijoj pakalbėk apie jų “tautinis lenciugą”  - manau sveiko kailio garantuotai neišneštum. Rašinėji labai negražiai , neteisingai .Lietuviai ,kaip ir didžiosios ....XXI a. privalo išlaikyti galimybę vadintis lietuviais, o šalis pateisinti Lietuvos vardą.

stasys        2019-06-25 10:19

O kokios išeitis Lietuvai jei atsisakyti tos ‚vokiškos alternatyvos‘ audrinti mases piliečiu pigiu skepticizmu ? Ar užtektu pagerinus gyvenimo sąlygas materialiai sustabdyti tuos emigracijos srautus į vakarus , kiek realus tas ‚tautinis lenciugas‘ kiekvienam piliečiui laisvai judėti ir rinktis .? .Retas iš taip teigiančiu gali sau prisipažinti kad toks sprendimas visiškai negarantuoja, ta pajamas sulyginus,  kad Lietuva ims gyventojais pūstis .? nes liks kitu skirtumų  (ksenofobija, antisemitizmas, rusofobija , sovietizmas progresuojantis ) su vakarais ..kurie reikalaus savo duoklės ir taps nauju iššūkių Lietuvai ..tu pačiu mėgstančiu Lietuva lyginti su kitomis šalimis pagal įvairiausius skirtingus parametrus . Ka apie tai masto tie kurie grįžta į Lietuva ir po kurio laiko vėl išvyksta ..Neužtenka tik pastebėti tendencijas , kaip autorius, reikia rasti ir joms vieta tu įvykiu lentynoje .. Ar daug užsieniečiu gyvenančiu Lietuvoje šventė Jonines ir kaip .? Va klausimas į kuri reikėtu atsakyti ieškantiems atsakymų . Tai pirmas požymis to kaip Lietuvai sekasi su ja užplūdusiais rytu gyventojais .


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.